R.Javtokas: apie sugrįžimą į aikštę, Š.Jasikevičiaus sėkmę, M.Kalniečio traumos padarinius ir viltį perkopti „Top 16“ barjerą

Didžiausias Baltijos šalyse krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net tęsia rubriką „Savaitės interviu“. Tradiciškai kiekvieną penktadienį pateikiame jums išskirtinius ir įdomius pokalbius su įvairiomis žinomomis krepšinio pasaulio asmenybėmis.

Niekaip nesibaigiantis optimizmas – štai kas šiuo metu ištikimai lydi prie ramentų prikaustytą ir rungtynes tik televizoriaus ekrane stebėti galintį Robertą Javtoką. Po stresinio pėdos lūžio ir operacijos atsigauti bandantis Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas tiesiog spindi gera nuotaika bei neslepia tikslo ant parketo vėl sugrįžti dar šį sezoną.

„Noro turiu daug, o tai – svarbiausia“, – nedvejojo R.Javtokas. Aukštaūgis, puikiai žinantis, ką sako, mat per savo karjerą ne sykį ir ne du turėjęs akis į akį susidurti su traumų iššūkiais.

Teigiamų emocijų kupini žodžiai iš 35-erių „centro“ lūpų sklinda ir kalbant apie „Žalgirio“ rezultatus. Taip, klubui trūksta dar vieno vidurio puolėjo. Taip, kol kas ne visi yra atradę savo vietą ekipoje. Visa tai R.Javtokas pripažįsta, tačiau vilčių perkopti Eurolygos „Top 16“ etapo barjerą jis nelaidoja.

„Turiu tokį norą. Aišku, kiti gali sakyti, jog aš – kvailas, bet noriu tuo tikėti ir tai darau. Juk jeigu netikėsi, kam tuomet reikia žaisti?“, – retoriškai ir šypsodamasis klausė R.Javtokas.

Bendraudamas su Krepsinis.net žurnaliste aukštaūgis išsamiai pasidalino mintimis apie pasikeitimus trenerių štabe, Šarūno Jasikevičiaus potencialą, traumų pasekmes, Martyno Sajaus žaidimą, „Žalgiriui“ priklausantį Isaiah Hartensteiną bei šio sezono Kauno klubo galimybes.  

– Robertai, prieš kelias savaites jums buvo atlikta operacija. Kaip sekasi po jos sveikti?

– Nežinau, viskas gyja (Šypsosi). Kol kas dar anksti kažką tikslaus sakyti.

– Kaip leidžiate laisvą laiką?

– Sėdėjau namuose ir tiek. Kol kas einu tik su ramentai, nes ta koja liesti žemės dar negaliu ir taip bus dar apie pora savaičių. Dabar jau po truputį pradėjau treniruoti viršutinę kūno dalį – kas sveika, tą ir treniruoju. Kažko daugiau lyg ir neveikiu.

– Kadangi turite galimybę nors šiek tiek laiko praleisti sporto salėje, gal bent tai padeda ne taip stipriai pasiilgti sporto?

– Aišku, geriau būtų žaisti aikštelėje nei būti prikaustytam prie ramentų (Juokiasi). Tačiau yra, kaip yra, su viskuo tenka taikytis, nes judant į priekį iš visko vėliau lieka tik prisiminimai.

– Turbūt vienintelis teigiamas dalykas po traumų yra tas, kad galite daugiau laiko skirti artimiesiems, ar ne?

– Kas be ko. Aišku, šeimai reikia daug šokinėti aplink mane, nėra lengva (Juokiasi). Pirmas dešimt dienų po operacijos buvau tik namuose, todėl net ne aš šeimai, o jie man skyrė visą savo laiką.

– Galiu pastebėti, kad esate nusiteikęs labai optimistiškai.

– Labai (Juokiasi). Turiu tikrai daug noro grįžti šį sezoną, o kai yra noras, tai yra svarbiausia.

– Po to, kai iškritote iš rikiuotės, „Žalgiris“ iš dublerių gretų pasikvietė jaunąjį Martyną Sajų. Kokį įspūdį jums palieka šis vidurio puolėjas?

– Jis kol kas negauna daug laiko pasireikšti ir daug ko tikėtis bei norėti nėra verta. Visgi jis atėjo iš dublerių ir dar nėra stipriai pasirengęs tam lygiui, kuriame atsidūrė. Martynas dirba, stengiasi ir viskam ateis savo laikas. Potencialo jis tikrai turi – jo turi kiekvienas, kuris stengiasi. Kaip seksis jį panaudoti, parodys laikas.

– Kai M.Sajus pelnė pirmuosius savo taškus, Gintaras Krapikas sakė, jog jie žaidėjui kainuos brangiai. Ar naujoko prievolę Martynas atliko?

– Taip, jis su komanda jau atsiskaitė (Juokiasi).

– Komandą paliko treneris G.Krapikas. Ar surengėte kokį komandišką atsisveikinimą su strategu?

– Manęs tuo metu nebuvo su komanda, todėl atsisveikinau telefonu. Šiaip nemanau, kad vyko kažkokios išlydėtuvės, nes atleidimas nėra pats maloniausias dalykas nei treneriui, nei komandai. Ko gero jis tiesiog rūbinėje su visais atsisveikino ir tiek. Krapikas „Žalgiryje“ dirbo kelerius metus, jis – geras žmogus, geras treneris, buvome susibendravę, bet aplinkybės susiklostė taip, kad rezultatai netenkino, ir klubui teko priimti tokį sprendimą.

– Vietoje G.Krapiko prie „Žalgirio“ vairo stojo Šarūnas Jasikevičius. Žmogus, kurį tikrai puikiai pažįstate. Kaip manote, kaip jam seksis vadovauti ekipai?

– Manau, kad labai gerai. Šarūnas buvo labai geras krepšininkas, o paskutiniais karjeros metais jau tapo lyg žaidžiančiu treneriu. Net neabejoju jo sėkme, tik nežinau, kada ji bus – anksčiau ar vėliau. Šarūnas yra labai gabus, jį matau kaip tikrai gerą trenerį ir tikiu juo. Savo žaidimu ir sprendimais Jasikevičius tai jau įrodė: anksčiau puikiai vadovavo komandai žaisdamas aikštėje – būdamas įžaidėju, o dabar vadovauja nuo suolo.

– Tiek praėjusią, tiek dar ankstesnę vasarą buvo nemažai kalbų, jog Š.Jasikevičių treniruoti kviečia aukšto lygio Europos komandos. Dabar „Žalgiriui“ pavyko pasirašyti ilgalaikę sutartį su šiuo specialistu. Ar galima sakyti, kad Kauno ekipai tai – didelis laimėjimas?

– Manau, kad taip. Šarūnas pats žino, kad turi gabumų būti treneriu. Mano nuomone, jis pasielgė labai teisingai: išlaukė savo šanso ir jį gavo. Dėl ilgalaikės sutarties ir pasisekimo dar anksti kalbėti – parodys laikas. Nežinau, kaip greitai, bet tikrai tikiu, jog Šarūnas bus vienas geresnių Europos trenerių.

– Jau praėjusiose rungtynėse su Madrido „Real“ komanda galėjome pamatyti, kad Š.Jasikevičius pradėjo įvedinėti šiokias tokias permainas.

– Žinote, kaip sakoma: geriau negražiai laimėti nei gražiai pralaimėti (Juokiasi). Per kelias dienas yra sunku įdiegti savo filosofiją ir viską pakeisti. Vis tiek Gintaras Krapikas turėjo savo filosofiją, o Šarūnas turi savo. Visi treneriai nori savaip atsiskleisti ir žaidėjus iškart perprogramuoti nėra taip lengva. Viskas geriau pasirodys galbūt nuo kito sezono, kai geriau pamatysime, ko jis nori ir ką jis mato. Aišku, kiekvienas klubas turi ir savo galimybių lubas: kad ir koks geras treneris bebūtų, jei jis neturės su kuo dirbti, tai... Nieko nebus.

– Pirmoje sezono dalyje vis buvo kalbama, jog trūksta kai kurių rinktinės žaidėjų indėlio. Galbūt galima tikėtis, kad dabar jie atsiskleis geriau?

– Žinote, visada tikimės, kad kiekvienas iš mūsų sužais gerai. Jie stengiasi, dirba per treniruotes, galbūt Šarūno filosofijoje ir atsiskleis geriau. O galbūt kiti prisistabdys – sunku prognozuoti. Galbūt dėl trenerių, galbūt dėl jų pačių ar kitų priežasčių kažkas nesiseka, bet tikiuosi, jog Šarūnas išnaudos juos šimtu procentų ir matysime gerą žaidimą.

– Kalbant apie Mantą Kalnietį, nemažai kas sako, jog toks jo dabartinis žaidimas iš dalies yra traumos pasekmė, nes dėl jos sumažėjo įžaidėjo agresyvumas. Sutiktumėte su tokia prielaida? (Pokalbis vyko dar tada, kai nebuvo pranešta apie M.Kalniečio išvykimą iš Kauno). 

– Traumos visada gyvenime išmuša iš vėžių, o jei jos yra stiprios, smegenyse kartais užblokuoja agresyvumą. Tačiau viskas yra laikina, kadangi po kažkiek laiko viskas pasimiršta ir žaidėjas įeina į savo vėžes. Man sunku pasakyti, ar Mantas savęs neranda toje schemoje, ar jis bijo traumos, bet jis stengiasi kiekvieną treniruotę, dirba ir neatrodo, jog saugotųsi. Aišku, statistika sako ką kitą, bet žaidžiant su Kalniečiu neatrodo, jog jis būtų kažko išsigandęs ar vengtų kontakto.

– Vis tik po rimtų traumų psichologija vaidina labai didelį vaidmenį, tiesa? Jūs tikrai puikiai tai žinote.

– Pradžioje tai tikrai. Vis galvoji, ką daryti, kaip daryti. Psichologinis aspektas veikia galbūt ir ne visus, bet didžiąją dalį žaidėjų tai tikrai.

– Praėjusios rungtynės su Vilniaus „Lietuvos rytu“ aiškiai parodė, jog kauniečiams trūksta jėgos priekinėje linijoje. Ar tai – opi problema?

– Natūralu, kad taip nutiko. Vis tiek buvo paskaičiuota, jog ir aš žaisiu, bet trauma... O kadangi manęs nėra, rotacija šiek tiek sumažėjo, tai automatiškai taip ir gaunasi. Eurolygos komanda visada turi turėti du aukštus „centrus“. Sajus stengiasi, bet jis yra tik atėjęs į ekipą ir įsilieti jam reikės laiko. Vienas Vougioukas negali atlaikyti visų rungtynių, Paulius jam padeda kiek gali, bet, kaip žinome, jis yra sunkusis kraštas, o ne „centras“. Dėl to problema ir pasimato. Kita vertus, manau, kad treneris ieškos sprendimų, kažką keis ir spręs šią situaciją.

– Žvelgiant objektyviai, „Žalgiriui“ dabar yra labai reikalingas dar vienas vidurio puolėjas?

– Na... Manyčiau, kad taip (Šypsosi). Bet vėlgi, tokiose situacijose galima surasti taktinių sprendimų. Yra komandų, kur visi „centrai“ yra po maždaug du metrus, ir joms sekasi gerai.

– Eurolygos „Top 16“ etape žalgiriečiams kol kas labai trūksta pergalių. Kokias galimybes, jūsų nuomone, šiame turnyre turi „Žalgiris“?

– Sunku kažką spręsti, kai pralaimėtos yra trejos rungtynės. Galbūt viena pergalė gali labai stipriai pakeisti psichologiją. Taip pat gal yra reikalingas ir kiekvieno žaidėjo didesnis prisidėjimas... Nežinau, esu optimistas ir visada tikiu komanda, kurioje žaidžiu. Manau, kad vyrai yra susirinkę ne šiaip sau, ir noriu tikėti, jog vilties nepraradome bei turime šiokių tokių šansų. Aišku, grupė yra be galo sunki, bet jeigu netikėsi, kam tada žaisti (Juokiasi)?

– Kaip suprantu, tikrai neprarandate vilčių patekti į Eurolygos ketvirtfinalį, tiesa?

– Turiu tokį norą, kad komandai pasisektų ir ji atrastų pergalių kelią. Nežinau, kiek turime tam galimybių, bet... Aišku, kiti gali sakyti, jog aš kvailas ir visa kita, bet aš noriu tuo tikėti bei taip ir darau (Šypsosi).

– Ar jums jau teko stebėti, kaip rungtyniauti sekasi „Žalgiriui“ priklausančiam Isaiah Hartensteinui?

– Jei sąžiningai, mačiau tik vadinamuosius highlight‘us ir jie man labai patiko. Žiūrėjau ir vokiečio statistiką, ji – įspūdinga. Aišku, nepamirškime to, kad Isaiah žaidė tarp bendraamžių vaikų, kurie jam fiziniais duomenimis nusileidžia. Būtų įdomu jį matyti „Žalgirio“ treniruotėse, kaip jis kausis su vyrais, kur bus kiti greičiai, kitos jėgos. Bet šiaip manau, jog tai – labai talentingas žaidėjas. Tokios statistikos kurti bet kas negali (Šypsosi).

– I.Hartensteinui jau dabar yra prognozuojama šviesi ateitis Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA).

– Manau, kad po kelerių metų Isaiah tikrai bus to lygio žaidėjas. Tikiuosi, kad jis kuo greičiau atvyks į „Žalgirį“, parodys savo visą talentą bei padės mūsų komandai siekti pergalių.