M.Griškoniui ir L.Šaltytei palanki statistika? Olimpiniai čempionai sensta

Aukščiausio lygio profesionalus sportas kasmet kelia fizinių jėgų kartelę į naujas aukštumas. Atletai bėga ir plaukia vis greičiau, kelia sunkiai suvokiamus svorius ir viską daro vis geriau ir geriau nei prieš kelis dešimtmečius. Vis dėlto, vis daugiau irkluotojų šiame sporte į priekį stumia dar vieną kartelę – amžiaus. Worldrowing.com pastebi, kad olimpinėse žaidynėse geriausius rezultatus pasiekiantys sportininkai būna vis vyresni.

Irklavimo sportas turi tokių legendų kaip Rumunijos atstovė Elisabeta Lipa, kuri laimėjo aštuonis olimpinius medalius (penkis aukso, du sidabro ir vieną bronzos) net šešiose olimpinėse žaidynėse iš eilės. Ar britas seras Steve'as Redgrave'as, tapęs olimpiniu čempionu penkiose žaidynėse iš eilės. Nors abu irkluotojai jau seniai baigė savo karjeras, tačiau irklavimo sporte ilgaamžių sutinkame vis dažniau.

Naujausi pavyzdžiai – norvegas Olafas Tufte ir baltarusė Jekaterina Karsten. Pirmasis Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse startuos būdamas 40-ies, o antroji – net 44 metų. Būtent vienvietininkai irkluotojai pastaruoju metu ir pasižymi kur kas vyresniu amžiumi, kuris netrukdo jiems varžytis pačiu aukščiausiu lygiu.

1976 metų olimpinėse žaidynėse Monrealyje vidutinis moterų vienvietininkių amžius rungties finale buvo 23,7 metai, o 2012-aisiais Londone – jau 31,4 metai. Panašus pasikeitimas ir vyrų rungtyje – nuo 24,3 metų finalininkų amžiaus vidurkio 1976-aisiais – iki 31 metų vidurkio 2012-aisiais.

Iki 2008 metų Pekino olimpinių žaidynių vos viena moteris buvo laimėjusi auksą vienvietininkių rungtyje būdamas vyresnė nei 30-ies. To nepavyko padaryti nė vienam vyrui. Tuo tarpu, 2008 ir 2012 metais auksą tiek vyrų, tiek moterų varžybose jau iškovojo vyresni nei 30-ies irkluotojai.

Ką tai reiškia?

Danijos mokslininkai Dr. Larsas Nyvo ir Dr. Nikolai Nordsborgas nuo 19 iki 40 metų stebėjo danų irklavimo legendą Eskildą Ebbeseną. Jis nuo 1996 iki 2012 metų dalyvavo 5 iš eilės olimpinėse žaidynėse, laimėdamas tris aukso ir du sidabro medalius lengvo svorio keturvietės įguloje.

Jų teigimu aerobinis ir anaerobinis pajėgumas sportininko organizme aukščiausiu lygiu dažniausiai išlaikomas iki 40-ies, tačiau yra ir kitokių atvejų. Viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai ir gali siekti ir 50 metų amžių.

Taip pat, anot danų, sportininkas visada privalo galvoti apie ateitį ir ilgalaikę perspektyvą. Kitais žodžiais tariant, nereikia graužtis, jei nepavyksta sudalyvauti viename ar kitame pasaulio čempionate, geriau tai daryti tik visiškai pasveikus ir atsigavus. Tai gali padėti išlaikyti balansą į turėti ilgesnę karjerą.

Mums senstant natūraliai mažėja maksimalus širdies pulso dažnis, tad tuo pačiu mūsų plaučiai paduoda vis mažiau deguonies į raumenis. Vis dėlto, anot danų mokslininkų, širdis sugeba kompensuoti ir tai. Mažesnį pulso dažnį širdis kompensuoja didesniu perduodamu deguonies kiekiu – kol širdies darbas yra nuolat palaikomas, sumažėjęs širdies susitraukimų dažnis nėra problema.

Galiausiai, L.Nyvo ir N.Nordsborgo tyrimas atskleidė, kad su amžiumi gerėjanti irklavimo  technika nesugeba kompensuoti fizinių jėgų mažėjimo taip stipriai, kaip paprastai manoma.

Tai reiškia, kad metų skaičius sportininko pase toli gražu nereiškia, kad jis darosi lėtesnis ar silpnesnis. Mūsiškis Mindaugas Griškonis pirmąjį medalį pasaulio čempionate šiemet iškovojo būdamas jau 29-erių, o 2016 metų Rio olimpinėse žaidynėse startuos būdamas 30-ies. Linai Šaltytei jau 28-eri ir 2015-ieji buvo geriausi metai karjeroje. Ji apskritai pirmą kartą iškovojo teisę varžytis olimpinėse žaidynėse. Galbūt tai geras ženklas?