Ž.Urbonas: mes niekada nefantazuojame, todėl ir esame įvardijami kaip rimta organizacija

Utenos „Juventus“ klubas baigė penktąjį sezoną Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate ir jau pradėjo ruoštis artėjančioms pirmenybėms. Pirmuoju tarpsezonio darbu tapo sutarties su Sauliumi Kulviečiu pratęsimas. Apie pasibaigusio sezono aktualijas bei būsimojo sezono gaires oficialiai klubo svetainei internete pasakojo komandos prezidentas ir antrasis treneris Žydrūnas Urbonas.

– Tradicinis klausimas: kai vertinate sezoną?

– Sezonas buvo darbinis. Galbūt norėjosi geriau. Ir daug geriau. Kaip sakoma, jei neiškovoji medalių, negali sezono vertinti puikiai ar labai gerai. Todėl, kai likome septintoje vietoje, sezoną aš pavadinčiau darbiniu.

–Komandai buvo iškeltas tikslas užimti šeštąją vietą. Likote laipteliu žemiau. Ar šis rezultatas – nusivylimas?

– Jokiu būdu tai nėra nusivylimas. Kaip jau sakiau, visiems norisi iškovoti medalius, bet tai yra emocionalus požiūris. Praėjus kiek laiko į viską galima pažiūrėti racionaliai. Mes užėmėme tą vietą, kurią pagal savo finansines galimybes ir turėjome užimti. Gal net nuveikėme truputėlį daugiau. Šeštoji vieta buvo mūsų maksimalus uždavinys, tad mes įgyvendinome vidutinišką tikslą. Tai nebuvo maksimumas, bet ir ne minimumas.

Nusivylimas negali būti vien dėl to, kad mes patekome į atkrintamąsias varžybas. Visame pasaulyje atkrintamosios varžybos yra prestižinis dalykas. Nesvarbu, ar tai būtų NBA, ar Eurolyga. Patekimas į atkrintamąsias varžybas LKL pirmenybėse taip pat yra geras rezultatas. Žaisdamas šiame etape tu turi viltį pasiekti dar geresnių rezultatų.

– Prieš praėjusį sezoną buvo buriamas jaunas kolektyvas. Ar būtent tas patirties trūkumas ir lėmė, kad nemažai rungtynių buvo pralaimėtos paskutinėmis minutėmis vos kelių taškų skirtumu?

– Žinoma. Pralaimėjome septynerias ar aštuonerias rungtynes vos kelių taškų skirtumu. Tai tikrai buvo patirties stoka ir tai yra neišvengiama. Kita vertus, negalima pasakyti, kad mes buvome labai jauni. Komandoje buvo keli žaidėjai, kurių amžius jau siekia 27 metus. Tai yra tas laikas, kai ateina branda ir tu jau turi pradėti žaisti brandžiai. Visgi galima sutikti, kad tai buvo jaunas kolektyvas, kuriam trūko kelių patyrusių žaidėjų.

Aš tik noriu pasidžiaugti, kad komanda kovojo visose rungtynėse. Šį sezoną praktiškai nebuvo rungtynių, kuriose būtume neturėję jokių galimybių. Džiaugiuosi ir tuo, kad mus palaikė žiūrovai. Namų rungtynėse tribūnos jei nebūdavo pilnos, tai būdavo apypilnės. Nedemonstruodami pačių geriausių rezultatų užėmėme gana aukštą vietą lankomumo prasme. Tikrai noriu padėkoti visiems, kurie stebėjo mūsų rungtynes ir palaikė komandą.

– Pirmą kartą klubo istorijoje „Juventus“ klubas sezono metu pakeitė vyr. trenerį. Ar šis sprendimas turėjo įtakos galutiniam ekipos rezultatui?

– Trenerio keitimas viduryje sezono natūraliai turėjo įtakos galutiniam rezultatui. Trenerio pasikeitimai dažniausiai duoda trumpalaikį impulsą ir postūmį, tačiau iš esmės tai nėra geras dalykas. Tie pasikeitimai trenerių poste nedaromi todėl, kad viskas yra gerai. Manau, kad tas įvykis tikrai nepadėjo komandai žaisti geriau.

– „Juventus“ klubas anksčiau buvo gana lietuviškas, tačiau šį sezoną jame žaidė net keturi legionieriai. Kaip jūs pats, dabar jau pasibaigus sezonui, vertinate tokį užsieniečių skaičių komandoje?

– Negaliu sakyti, kad tai daug ar per daug, bet mūsų klubo strategija buvo šiek tiek kitokia. Mes norėjome matyti lietuviškesnę komandą. Ankstesniais metais komandoje dažniausiai būdavo po vieną legionierių, tai kažkaip panašiai įsivaizdavome ir šiuos metus.

Visgi pats gyvenimas, pati rinka ir patys lietuviai, kurie yra mėgiama prekė, prie to privedė. Penkta vieta, kurią Lietuvos krepšinis užima pasaulyje, duoda savo ir mūsų šalies krepšininkai yra geidžiami užsienio rinkoje. Čia liekančių krepšininkų yra ne tiek daug ir nėra taip paprasta galinčius LKL lygiu žaisti žaidėjus prikalbinti.

Todėl teko eiti prie plano B. Dar vienas dalykas, dėl kurio tenka eiti prie plano B, yra tai, kad užsieniečiams taikomi gerokai mažesni mokesčiai. Apie tai jau buvo kalbėta šimtus kartų.

– Komandoje debiutavo du jauni uteniškiai: Arijus Pašakarnys ir Jaunius Davniukas. Likote patenkintas jų tobulėjimu?

– Jauniaus tobulėjimu tikrai galima džiaugtis. Gal kažkam atrodė, kad jis aikštelėje praleido mažai minučių, tačiau tas minutes reikia užsitarnauti treniruotėse. Treniruotėse jam reikia įrodyti, kad jis krepšinį aukščiausiu lygiu gali žaisti ir rungtynių metu.

Jaunius padarė žingsnį į priekį, abėcėlėje išmoko raidę A, tačiau jam dar reikia išmokti ir B, ir C. Kai išmoks šias tris raides, bus galima galvoti apie ilgesnį laiką aikštelėje. Visumoje aš juo esu pakankamai patenkintas.

Arijui dar tik šešiolika metų ir jam dar viskas priešakyje. Jis turi du metus įrodyti, kad gali žaisti krepšinį. Norisi tikėti, kad jis gali, todėl aš labai stengiuosi mūsų uteniškius palaikyti. O kaip pavyks, viskas tik jų rankose.

– Nors sezonas dar baigėsi neseniai, klubas jau paskelbė, kad pratęsė sutartį su Sauliumi Kulviečiu. Vasaros darbus šį kartą pradėjote itin anksti?

– Su Sauliumi anksti sutartį pratęsėme todėl, kad atėjo laikas, kai klubas turėjo apsispręsti dėl šio žaidėjo. Turbūt per daug net nereikia aiškinti, kodėl mes priėmėme šį sprendimą. Tai žmogus, kuris aikštelėje atiduoda viską, ką gali. Manau, kad jo laukia labai nebloga ateitis.

Natūralu, kad visiems turėtų kilti klausimas apie komandos trenerį. Pirmiausia norėčiau padėkoti abiem praėjusį sezoną dirbusiems treneriams. Tiek Vitoldui Masalskiui, tiek Virginijui Sirvydžiui. Tai, ką klubas pasiekė, be jų nebūtume padarę. Norint užimti septintąją vietą, reikėjo nugalėti eilę komandų, kurios liko už mūsų. Treneriai tikrai atliko darbą sąžiningai, stengėsi, tačiau savo tikslų kaip ir nepasiekėme. Tad klubo valdyba nusprendė šioje vietoje judėti kitu keliu ir šiuo metu ieškome stratego, kuris kitą sezoną treniruos mūsų komandą. Šį darbą planuojame atlikti kuo greičiau.

– Kiek žaidėjų iš praėjusio sezono ketinate pasilikti?

– Turime galimybę pratęsti sutartis dar ne su vienu žaidėju, todėl yra tikimybė, jog kitą sezoną komandoje išvysite pažįstamų veidų. Tačiau visa tai norime nuspręsti jau su naujuoju komandos treneriu. Atsižvelgsime į jo norus ir tada nuspręsime, kuriuos žaidėjus dar pasilikti.

– Šį sezoną komanda rinkosi jaunatviškumą, tačiau pats ne kartą esate minėjęs, jog patyrusių žaidėjų ekipoje privalo būti. Ar kitam sezonui galima laukti kažkokių pokyčių šioje srityje?

– Jaunatviškas maksimalizmas yra gerai, tačiau be patirties, be ramybės, be šalto proto lemiamose minutėse neįmanoma apsieiti. Todėl manau, kad kitą sezoną komandoje tikrai matysime keletą patyrusių žaidėjų. Gaila, kad taip nepavyko sukomplektuoti komandos šį sezoną. Manau, jog būtume turėję mažiau bangavimų.

– Praėjusią vasarą buvo daug kalbų apie Baltijos krepšinio lygą. Kaip „Juventus“ su šiuo turnyru elgsis šiemet?

– Kaip lyga, papildanti mums rungtynių skaičių, ji nėra bloga. Žinoma, norėtųsi, kad joje dalyvautų visi grandai ir ji būtų šiek tiek prestižiškesnė. Visgi ir dabar ten yra su kuo žaisti, ypač tolimesniuose etapuose. Mes svarstysime apie tai ir, gali būti, jog pratęsima savo dalyvavimą šioje lygoje. Aišku, dar reikia palaukti, ar pati BBL toliau gyvuos ir kokia ji bus.

– Ar šis sprendimas priklausys ir nuo to, kokius formatu kitą sezoną vyks LKL čempionatas?

– LKL privalo vykti keturių ratų sistema, nes ir šis čempionatas parodė, kad jis buvo be galo įdomus. Ir tai įvyko būtent dėl keturių ratų, kurie išsijoja komandas ir visi atsistoja į tas vietas, kurios jiems ir priklauso ir kokių verti.

Žaidžiant du ratus nesi apdraustas nuo nesėkmių. Tarkim – traumą patyrė lyderis ar komandą užpuolė gripo epidemija. Tas vienas patirtas pralaimėjimas tampa labai skaudus. O žaidžiant keturis ratus viskas išsidėsto tolygiai ir pasimato tikras komandų pajėgumas.

Jei dar labiau viską pildant, tai ketvirtfinalyje tikrai reiktų daryti serijas iki trijų, o ne iki dviejų pergalių. Mes turbūt esame vieninteliai Europoje ar pasaulyje, kurie turi tokią sistemą. Pats prestižas ir pats įdomumas prasideda atkrintamosiose varžybose. Kaip suprantu, lyga į tai reaguoja teigiamai ir kitiems metams šis klausimas turėtų būti išspręstas.

– Šį sezoną nemažai klubų susidūrė su finansinėmis problemomis. Kokia „Juventus“ situacija?

– Pas mus viskas stabilu ir aišku. Mes niekada nefantazuojame. Dirbame su realiomis galimybėmis ir niekam nežadame kažkokių neįtikėtinų dalykų, kad po to reiktų eiti į lygą ir prašyti įvairių nuolaidų. Kitais metais gal mes ir nebūsime tarp tų finansinių grandų, bet būsime stabilūs, ambicingi, motyvuoti. Manau, kad dėl to mūsų klubas ir yra įvardijamas kaip rimta organizacija.

– Pats neseniai pasirodėte aikštelėje draugiškose rungtynėse. Nekyla noras grįžti į krepšinį?

– Gal ir reikėtų grįžti. Prikalbinčiau Virginijų Praškevičių, Rytį Vaišvilą, Virginijų Sirvydį, Robertą Giedraitį. Būtų įdomus penketukas, bet turbūt subyrėtume pirmojo kėlinio pabaigoje (juokiasi).

Iš tikrųjų dar truputėlį norisi, bet norint žaisti krepšinį reikia tik jį ir žaisti. O aš klube dar turiu nemažą naštą, todėl gal jau užteks.