Savaitės interviu. V.Ginevičius: apie trenerio darbą, „Žalgirio-2“ žaidėjų perspektyvas, L.Lekavičiaus pavyzdį jaunimui ir Kauno klubo mokytojus

Prasidėjus naujajam sezonui, didžiausias Baltijos šalyse krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net pristato skaitytojams naują rubriką – „Savaitės interviu“. Nuo šiol kiekvieną penktadienį pateiksime jums išskirtinius ir įdomius pokalbius su įvairiomis žinomomis krepšinio pasaulio asmenybėmis.

„Savaitės interviu“ rubriką pradedame pokalbiu su puikiai visiems pažįstamu Vidu Ginevičiumi. Žmogumi, kuris visai neseniai pakabino sportbačius ant vinies ir krepšinio aprangą iškeitė į trenerio kostiumą.

„Žaidimo pasiilgstu, bet, kaip sakoma, reikia ir į pasą pasižiūrėti“, – kvatojo 37-erių V.Ginevičius, aštuoniolika metų praleidęs ant parketo, o dabar atsidūręs kitoje barikadų pusėje.

Trenerio karjerą buvęs gynėjas pradėjo gimtajame ir, kaip pats sako, pačius geriausius prisiminimus keliančiame Kaune – „Žalgirio“ dublerių ekipoje. Tomo Masiulio dešiniąja ranka tapęs V.Ginevičius džiaugiasi, jog tarp auklėtinių turi talentingų ir daug pasiekti galinčių žaidėjų.

„Galbūt kai kurie žaidėjai į pagrindinę sudėtį pateks jau šiemet, – galimybės neatmetė specialistas, pridūręs, jog jaunimas turi puikų autoritetą, iš kurio gali pasimokyti – Luką Lekavičių. – Jis yra geriausias pavyzdys, kaip sunkaus darbo dėka galima šauti iš Nacionalinės krepšinio lygos tiesiai į rinktinę.“

V.Ginevičius pasidalino mintimis apie pirmuosius savo žingsnius trenerio vaidmenyje, „Žalgirio“ dublerių perspektyvas, L.Lekavičiaus pavyzdį jaunimui, Lietuvos krepšinio lygos starto staigmenas ir skeptikus užtildžiusią Lietuvos rinktinę.

– Kaip klostosi jūsų trenerio karjera? – Krepsinis.net paklausė V.Ginevičiaus. 

– Viskas neblogai, po truputį įsivažiuoju. Iš pradžių buvo kažkiek keista ir neįprasta, bet su laiku šis pojūtis dingo. Anksčiau būdavo taip: ateini į treniruotę, bėgioji, darai, ką liepia treneris. O pasirodo, visi pratimai krepšininkams yra sugalvoti ne be reikalo (Šypsosi). Viską reikia daryti kryptingai, ne šiaip sumąstyti ir kažką atlikinėti.

– Ar jums pačiam patinka naujosios pareigos?

– Dabar, kai įprantu, trenerio darbas jau pradeda patikti. Jei viskas klostysis gerai, manau, kad tęsiu šią karjerą. Smagu, kai darbas patinka ir matai, jog žaidėjai įvykdo tavo nurodymus. Apie vyriausiojo trenerio darbą kol kas negalvoju, dar turiu į ką įsigilinti, priprasti, tad laikas parodys. Šiuo metu esu labai patenkintas dirbdamas „Žalgirio“ dubleriuose.

– Auklėtiniai noriai klauso jūsų nurodymų?

– Man ir praėjusiais metais nebuvo bėdų su vyrais. Aišku, čia reiktų jų klausti, koks jų požiūris į mane, gal kas kokių nusiskundimų turi (Juokiasi). Bet, rodos, sutariame neblogai.

– Ar kartais nesinori pakilti nuo suoliuko ir pačiam išbėgti ant parketo?

– Žinoma, žaidimo pasiilgstu, bet, kaip sakoma, reikia ir į pasą pasižiūrėti (Juokiasi). Jau viskas, juk iki 50-ties metų nežaisi. Mėgėjiškai dar parungtyniauju, kai tik turiu tam laiko. Pramogai (Šypsosi). Visiškai su sportu tikrai nežadu atsisveikinti, nes man tai patinka – tiek krepšinis, tiek futbolas. Tikrai rasiu laisvų minučių pajudėti.

Ginevičius

– Pakalbėkime apie „Žalgirio“ dublerius. Kokius siekius kitam sezonui yra išsikėlusi jūsų treniruojama komanda?

– Konkrečių tikslų neturime, bet ketiname lipti kuo aukščiau. Visų pirma sieksime patekti į atkrintamąsias, o vėliau gal pasvajosime ir apie medalius. NKL yra tokia lyga, kurioje labai sunku kažką nuspėti. Žiūrėsime, ar visi bus sveiki gyvi ir ar traumos mus aplenks.

– Kokį įspūdį palieka dublerių komandos jaunimas, liejęs prakaitą su pagrindinės ekipos vyrais?

– Jie dar jauni, aštuoniolikmečiai, jiems viskas prieš akis, bet įspūdis tikrai geras. Jaunimas yra puikus: ir klauso, ir noriai dirba – viskas su jais yra gerai. Iš jų tikrai gali kažkas gero išaugti.

– Ko gero naudingos patirties ir iš vyresnių žaidėjų pasisemtų žinių vaikinai parsinešė nemažai, tiesa?

– Tikrai taip. Jie gavo drausmės, pamatė visą pajėgaus klubo virtuvę, sužinojo, ko turi siekti. Juk daugumos tikslas – ne tik žaisti dubleriuose, bet ir pakilti į aukštesnį lygį. Vyrukai kuo puikiausiai supranta, kad turi šansą, ir už jo kabinasi. Beje, gana stipriai. O kaip pavyks, žiūrėsime.

– Kaip manote, kurie žaidėjai turi didžiausią šansą įžengti į pagrindinę sudėtį artimiausiu metu?

– Nenorėčiau išskirti pavardžių, nes nenoriu pakenkti. Galiu pasakyti, kad galimybes patekti į „Žalgirį“ turi ne tik tie, kurie jau treniravosi su pagrindine ekipa. Visi žaidėjai ne veltui žaidžia būtent „Žalgirio“ dubleriuose.

– Manote, jog yra žaidėjų, kurie jau nuo kito sezono pajėgtų prisijungti prie pagrindinių „Žalgirio“ vyrų?

– Kodėl gi ne? Visko gali būti. Galbūt tai nutiks net šį sezoną.

– Prieš metus jau matėme puikų pavyzdį, kaip Lukas Lekavičius prasibrovė į pagrindinę komandą ir joje puikiai įsitvirtino.

– Visko gali būti, kad artimiausiu metu bus dar tokių žaidėjų. Lukas yra pats geriausias pavyzdys visam jaunimui, kaip sunkaus darbo dėka šauti iš NKL tiesiai į rinktinę. Luko asmeniškai nepažįstu: kai jis paliko dublerius, aš atėjau – prasilenkėme. Bet, kiek girdėjau, Lekavičius yra užsispyręs, kieto charakterio, darbštus, tyliai sau dirbantis, nepaisant to, sekasi ar nesiseka. Jis dirba ne dėl kitų, ne dėl trenerių, o dėl savęs. Todėl tokie ir rezultatai.

– L.Lekavičius iš NKL gana užtikrintai žengė į Eurolygą. Ko gero galima sakyti, jog antra pagal pajėgumą šalies lyga jaunimui yra labai tinkama tobulėti?

– Krepšinis eina į priekį. NKL pirmenybėse yra komandų, kurios drąsiai galėtų kautis su Lietuvos krepšinio lygos klubais. Lukas staigiai šovė į Eurolygą ir rinktinę, vadinasi, tam buvo pasiruošęs. Galbūt atsiras ir daugiau tokių žaidėjų.

Ginevičius

– Ar prisėdate prie televizoriaus ekrano stebėti šio sezono LKL kovų?

– Kadangi darbų užgriuvę nemažai, pažiūrėti rungtynes pavyksta retai, bet rezultatus seku nuolat.

– Kokį pirmą įspūdį paliko sezono startas?

– Nors įvyko dar nedaug rungtynių, bet keista, jog „Šiauliai“ dar nelaimėjo nė vieno mačo. Ši komanda vis tiek yra tarp pretendenčių į pajėgiausių ekipų penketuką. Kiek mačiau, pralaimėjimus patyrė vos kelių taškų skirtumu – skausmingai. Tačiau įvyko dar tik keli mačai, dar tikrai visko bus.

– Gal galėtumėte įvardinti kelias LKL ekipas, kurios, jūsų nuomone, šį sezoną gali pateikti siurprizų?

– Manau, kad tas pats „Neptūnas“ tikrai gali įkąsti grandams. Per pastaruosius sezonus klubas įrodė, jog yra lygiavertis su pajėgiausiomis komandomis. „Dzūkija“ – viena tų užsispyrusių komandų, kurioms autoritetų nėra. O ir „Vytautas“ namuose gali įveikti bet ką. Šiaip bet kuri ekipa gali pateikti staigmenų, nes su grandais visi kaunasi su triguba energija. Išvykose tiek „Žalgiriui“, tiek „Lietuvos rytui“ bus nelengva.

– Paminėjote Prienų–Birštono ekipą. Ji yra viena iš labiausiai atsišviežinusių komandų, turinti ambicingas pajėgas. Seni geri laikai gali grįžti į Prienus?

– Visko gali būti. Į komandą grįžęs Virginijus Šeškus – tikrai geras treneris, jau anksčiau parodęs, kad gali nugalėti tiek „Žalgirį“, tiek „Lietuvos rytą“. Manau, jog Prienuose visoms ekipoms bus labai sunku.

– O ką manote apie dabartines „Žalgirio“ klubo pajėgas?

– Komanda – tikrai stipri ir jei pasiseks, gali nuveikti labai daug. Legionieriai yra labai vykę, o kiek teko girdėti – ir darbštūs. Labai svarbu, kad trenerių štabą papildė Darius Songaila, galėsiantis duoti gerų patarimų žaidėjams, ypač – aukštaūgiams.

„Žalgiryje“ viskas yra daroma su mintimi, kad krepšininkai galėtų mokytis iš puikių pavyzdžių: iš pradžių prisijungė Šarūnas Jasikevičius, o dabar – ir Darius. Manau, jog tai turėtų duoti neblogų rezultatų.

– Europos čempionato karštinė tik neseniai nuslūgo. Ar stebėjote pirmenybių kovas?

– Kiek leido galimybės, taip. Šaunuoliai vyrai, kad pasirodė taip puikiai. Prieš čempionatą, kaip visada, dauguma buvo nusiteikę skeptiškai, bet va – medaliai. Kritikai eilinį kartą buvo užčiaupti (Juokiasi). Buvo kalbų, kad trūksta to, trūksta ano, bet niekas nežino, kaip viskas būtų susiklostę, jei būtų žaidę visi. Rinktinė, kaip ir Lekavičius, tyliai ramiai padarė savo darbą, o tie, kas labiausiai šūkavo, liko nieko nepešę (Šypsosi).

Tikėjausi, kad rinktinė iškovos bilietą į olimpiadą, o kažką daugiau prognozuoti buvo sunku vien dėl to, kad viską lemia vos vienerios rungtynės. Viskas pavyko tiesiog puikiai: iškovoti ir medaliai, ir bilietas į Rio.