O.Hanlanas: apie kofemanus lietuvius, susižavėjimą Eurolygos krepšiniu ir tai, kas kelia daugiausiai nerimo
Hanlanas Fotodiena.lt
Olivier Hanlanui su kiekviena diena vis lengviau. Prie Kauno „Žalgirio“ komandos šią vasarą prisijungęs kanadietis vis tvirčiau jaučiasi Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionų gretose. Komandoje, kuri jam yra pirmoji profesionalaus krepšinio stotelė, baigus studijas Jungtinėse Amerikos Valstijose.
22 metų 193 cm ūgo įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose galintis rungtyniauti krepšininkas su neišblėstančia šypsena veide portalui Krepsinis.net pasidalino pirmaisiais įspūdžiais „Žalgirio“ komandoje bei Lietuvoje, mėgino apibūdinti savo žaidimą bei charakterio bruožus ir išskyrė žaidimo aspektą, kuris kol kas kelia daugiausiai klausimų.
– Kokie pirmieji įspūdžiai po pirmojo mėnesio „Žalgiryje“?
– Žinote, tikrai puikūs. Pirmosiomis savaitėmis turėjome keletą draugiškų rungtynių, kuriose daug rėmėmės jaunais žaidėjais, tačiau keletą pastarųjų dienų dirbame pilna sudėtimi. Matau, kad tai yra tikrai šauni vaikinų grupė – vyresnių ir labiau patyrusių bei jaunų krepšininkų mišinys. Labai laukiu sezono. Turime išsikėlę aukštus tikslus.
– Kaip sekasi prisitaikyti prie gyvenimo Kaune?
– Nemažai laiko praleidau savo šalies nacionalinėje rinktinėje, tad esu buvęs daugybėje pasaulio vietų. Taigi man nebuvo labai sunku prisitaikyti prie kitokios aplinkos. Žinote, maistas gal kiek kitoks, bet čia radau labai daug puikių restoranų senamiestyje (Šypsosi). Nėra sunku. Daugelis žmonių kalba angliškai. Taigi tokių situacijų, kad niekas manęs nesupranta, nėra (Šypsosi). Prisitaikyti sekasi tikrai sėkmingai. Man čia patinka!
– Ar teko čia susidurti su kažkuo, kas nustebintų, lyginant su eiline diena Jungtinėse Valstijose?
– Sakyčiau, kad žmonės čia labai labai vėlai vakarieniauja ir visi geria kavą (Juokiasi). Tas man keisčiausia.
– Daugelis užsieniečių giria lietuvaičių grožį. Kokį jums įspūdį paliko merginos Lietuvoje?
– Čia yra labai daug gražių žmonių. Negali skųstis (Šypsosi). Visi labai draugiški. Kai vaikštau prekybos centre, žmonės draugiškai prieina pasišnekėti. Žmonės pradeda mane atpažinti, tad jaučiuosi tikrai gerai.
– Kalbant apie skirtumus krepšinio aikštelėje, jaučiate, kad prie europietiško krepšinio jums dar reikia gerokai prisitaikyti?
– Manau, kad man labai padėjo žaidimas nacionalinėje rinktinėje, kas liečia europietiško krepšinio braižo supratimą. Žaidžiau už Kanados septyniolikmečių, devyniolikmečių rinktines. Esu žaidęs prieš Lietuvos rinktinę. Žinoma, kažkiek prisitaikyti reikia, bet nieko tokio beprotiško. Po truputį pratinuosi prie skirtumų, žaisdamas treniruotėse. Jaučiuosi tikrai neblogai, žinant, kad netrukus prasidės sezonas.
– Ar galėtumėte palyginti savo buvusios komandos Nacionalinėje koledžų atletų asociacijoje (NCAA) puolimo sistemą su „Žalgirio“?
– Sakyčiau, kad bendrai Europoje vyrukai turi kur kas aukštesnį krepšinio intelekto koeficientą. Jie kur kas geriau skaito žaidimą. Kartais Valstijose tas krepšinis yra kiek labiau atletiškas, greitesnis, stipresnis. Ten daugiau vaikinų, kurie gali šokti aukštai. Tačiau stebėdamas Eurolygos rungtynes, tu negali nesižavėti tuo, kaip žaidėjai sugeba išlikti tokie pastovūs ir naudingi. Negali nesižavėti, kaip jie skaito žaidimą, kokius sprendimus priima.
– Ne paslaptis, kad „Žalgirio“ komandoje šį sezoną bus daug panašaus pajėgumo, tačiau pakankamai aukšto meistriškumo žaidėjų. Ar jaučiate didelę konkurenciją? Tiki savo galimybės prasimušti į starto penketą?
– Žinoma. Aišku, kaip ir sakei, ši komanda turi tikrai daug vyresnių žaidėjų, aukšto lygio krepšininkų. Manau, kad daug lems treniruotės. Ir galiu pasakyti, kad jų metu konkurencija tikrai jaučiasi. Man tai tikrai patinka. Pasižiūrėsime, kaip viskas klostysis artimiausiomis savaitėmis.
– „Žalgirio“ komandoje, kuri pozicija, įžaidėjo ar atakuojančio gynėjo, jums priimtinesnė?
– Manau, kad dėl to, jog turime labai daug universalių žaidėjų, jūs mane dažnai pamatysite rungtyniaujanti skirtingose pozicijose. Kartais matysite mane žaidžiantį kaip antrąjį įžaidėją, kartais – kaip atakuojantį gynėją. Savo karjeros laikotarpyje universitete daug laiko aikštelėje praleisdavau žaisdamas tiek atakų organizatoriumi, tiek antruoju numeriu. Taip, kad esu pripratęs būti tuo universaliu žaidėjų. Nesu tas žmogus, kuris save įsivaizduotu tik vienoje pozicijoje. Žaisiu ten, kur reikės treneriui.
– Skautai bei treneriai pažymi jūsų draugišką charakterį. Esate geras vyrukas?
– Taip, esu geras vyrukas, mandagus (Juokiasi). Žinote, už aikštelės ribų esu lengvai sukalbamas, man patinka bendrauti su žmonėmis. Tačiau aikštelėje esu kovotojas. Taigi aikštelėje galbūt nebūsiu pats mėgstamiausias žmogus kitiems (Šypsosi). Tačiau aš manau, kad tai yra svarbi dalis siekio būti kovotoju krepšinio aikštelėje.
– Bendrai, turite kažką, kas jus motyvuotų kiekvieną dieną?
– Aš visada esu motyvuotas. Man svarbiausia, kiekvienais metais savo žaidime kažką pridurti naujo. Noriu būti nesustabdomas. Bendrai, labai mėgstu dirbti su svoriais. Nuo pat pradžių, kai pradėjau žaisti Kanadoje, esu treniruoklių salės vyrukas. Tiesiog siekis nuolatos tobulėti visada yra su manimi.
– Yra kažkoks žaidimo aspektas, kurį artimiausiu metu norite patobulinti labiausiai, į kurį dabar daugiausiai dėmesio atkreipiate?
– Žinoma. Nesakau, kad esu pilnavertis krepšininkas. Man dar reikia gerokai pagilinti krepšinio supratimą: mokytis skaityti situacijas aikštelėje ir į jas tinkamai reaguoti. Tačiau sakyčiau, kad artimiausiu metu labiausiai noriu tiesiog prisitaikyti prie europietiško žaidimo braižo. Perprasti, kaip efektyviai pelnyti taškus Eurolygos rungtynėse. Jeigu manęs paklaustų, ką reikėtų patobulinti, kad tapčiau dar pavojingesniu puolime, atsakyčiau: metimą iš tolimesnių distancijų. Norisi tritaškius mesti 40 procentų taiklumu.
– Kuo skiriasi galimybės pelnyti taškus Eurolygoje ir NCAA?
– Kai žaidi tokioje komandoje kaip šioje, kuri turi tiek daug skirtingų ginklų, niekada nebus taip, kad kiekvieną vakarą vienas vyrukas rinks po 20 taškų. Turime daug vaikinų, kurie gali iššauti skirtingose rungtynėse. Daug laiko praleidau stebėdamas Eurolygos mačus, mačiau keletą praėjusio sezono „Žalgirio“ rungtynių, kai Jamesas Andersonas žaidė tiesiog nesulaikomai. Tačiau tuo pačiu jau kitose rungtynėse pasižymėdavo kitas vaikinas. Taigi man tiesiog reikia tai įsisavinti ir tuo pačiu neprarasti agresyvumo, žengus į aikštelę. Jeigu tą dieną bus mano diena, bus mano diena. Jei tą dieną metimai kris kitam vyrukui, tuomet puolime siautės jis. Jaučiu, kad turime komandą, kuri turi labai daug skirtingų galimybių. Toks yra šios komandos grožis.
