Merginų komandos sėkmės formulė: neskubėk ir būsi pirmas

Neskubėk, ir būsi pirmas. Besivadovaudamos šiuo posakiu „Kas Tas Blue Sheep?“ komandos merginos 1000 km lenktynes baigė garbingoje 24 pozicijoje.

Po bulių kautynėmis tapusių ir anksčiau laiko sustabdytų jubiliejinių, 15-tųjų 1000 km lenktynių „Kas Tas Blue Sheep?“ komandos BMW M3 be poros nedidelių įbrėžimų ant kairiojo šono atrodė it naujas. Mechanikai merginas gyrė – padangos nesudrožtos, visos detalės it naujos, o visiškai standartinis sportiškas automobilis su saugos lankais pagirtinai aukštoje 24-oje pozicijoje.

Komandos vadovė Rasa Burneikaitė džiūgauja, kad racionali lenktynių strategija visiškai pasiteisino. Vairuotojos Iveta Slaboševičiūtė, Aistė Antanaitytė, Laura Matulevičiūtė ir Natalija Bunkė tausodamos techniką važiavo pakankamai greitai ir stabiliai. „Mūsų tikslas buvo pasiekti finišą ir mes jį sėkmingai įvykdėme. Ištvermės lenktynėse svarbiausia būtent ištvermė. Taikėme tokią pat praktiką kaip ir bėgime: jeigu bėgant maratoną startuosi pilnu pajėgumu, greit padusi ir krisi. O mes ramiai įsibėgėjome ir sulaukėme antro kvėpavimo. Kiek gaila, kad lenktynės baigėsi anksčiau laiko, tikiu, kad stabiliai tempą mažėjant automobilių trasoje didinusios merginos būtų atsikovoję dar vieną kitą poziciją,“ – kalbėjo vadovė Rasa.

Tuo tarpu į 1000 km lenktynes kaip vairuotoja po 8 metų pertraukos grįžusi Laura Matulevičiūtė aiškino, kaip sėkmingą komandos strategiją įgyvendino praktikoje: „Aš tiesiog mėgavausi važiavimu. Nenorėjau nei su niekuo peštis, nei gadinti automobilio, taigi visus praleidinėjau ir kovojau tik su savimi kiek galima bandydama gerinti savo rato įveikimo laiką.“ Lenktynininke patapusi atlikėja Natalija Bunkė pripažino besivadovavusi panašia strategija.

Daugiau nuotykių turėjo Iveta Slaboševičiūtė ir Aistė Antanaitytė. Iveta dar lenktynių pradžioje susikabino šonais su agresyviai lenktynes laimėti nusiteikusiu „Radical“ prototipu, o į bulių kautynes lenktynių pabaigoje įsivėlusi Aistė bandė išsilaikyti trasoje. „Mūsų strategija buvo startuoti ramiai, per daug nesimalti ir tik jei viskas gerai klostysis, antroje lenktynių pusėje pamažu didinti tempą. Taigi jį po truputį didinau. O kiti, tuo tarpu, tikriausiai vadovavosi strategija kuo toliau – tuo agresyviau. Rodėsi, jie bet kokia kaina bet kokiu būdu ir bet kokioje vietoje norėjo lenkti ar net kitus iš trasos išmesti. Jie net ir tiesiosiose savo buferiais badė mano automobilio galą, ne kartą buvau užmesta, tačiau pavyko sėkmingai išsilaikyti trasoje ir nesukulti automobilio.“ – pasakojo Aistė.

Tiesa, nors automobilis be kelių apibrozdinimų išliko sveikas, techninių problemų išvengti nepavyko. Pačioje lenktynių pradžioje Ivetos Slaboševičiūtės vairuojamam „BMW M3“ nustojo veikti vienas iš šešių cilindrų. Daugiau nei dešimtį ratų iki keitimo ji važiavo su kritusia galia. Tačiau techniku aptarnavimu užsiėmusiems „Kauno automobilininkų sporto klubo mechanikams“, sugebantiems pakeisti Dovilo Čiutelės „Žigulio“ variklį per mažiau nei valandą ši problema pasirodė vieni niekai – kiek užtrukęs merginų pasikeitimas ir Laura vėl važiavo pilnu tempu.

Komandos vadovė Rasa Burneikaitė sako, kad joms pavyko pateisinti savo šūkį ir įrodyti, kad merginos prie vairo nėra avys. „Nors mūsų, kaip lenktynininkių patirtis tikrai menka, tačiau daug pastangų įdėjusios merginos įrodė, kad yra ne iš kelmo spirtos, gali ir moka kovoti bei geba išlikti psichologiškai stipriomis. Iki pat varžybų galo sėkmingai vykdėme savo strategiją, vadovavomės protu ir nepasidavėme emocijoms.“ – sudedamąsias sėkmės dalis vardijo Rasa.

Merginos sako nežadančios sustoti. Sėkmingas finišas jas pastūmėjo dar rimčiau galvoti apie ateities varžybas.