„LKL asmenybė“: neįveikiamą rekordą pasiekęs G.Einikis, įrodęs pranašumą prieš Ž.Ilgauską

Ar žinojote, jog šis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas yra jau dvidešimt pirmasis? Portalas Krepsinis.net pristato jums ]rubriką „LKL asmenybė“, kuri jus kas savaitę supažindins vis su kitu šioje lygoje spindėjusiu krepšininku bei pateiks įdomių ir galbūt mažai kur girdėtų faktų.

Gintaro Einikio pavardė yra gana dažnai linksniuojama spaudoje, tačiau ne dėl sportinių pasiekimų, o dėl nuolatinių skandalų ir akistatų su teisėsaugos pareigūnais. Vis dėlto buvusio krepšininko karjeros pasiekimai pamirštami veltui – jo trofėjų kraitis pilnas apdovanojimų bei titulų.

1993 metų rudenį prasivėrus LKL durims, čia su Kauno „Žalgirio“ klubu įžengė ir tuomet 24-erių metų 208 cm ūgio vidurio puolėjas G.Einikis. Jau iki tol jis penkis sykius buvo tapęs Lietuvos čempionu ir 1992 metais pasipuošęs Olimpinių žaidynių bronzos medaliu. Krepšininkas jau debiutinėse LKL rungtynėse su Kauno „Atletu“ leido varžovams suprasti, kad jį sustabdyti – uždavinys toli gražu ne lengvas. Laikinosios sostinės derbyje „centras“ praleido aikštėje visas 40 minučių, pelnė 31 tašką, atkovojo 11 kamuolių, blokavo 4 metimus, surinko 41 naudingumo balą ir atvedė „Žalgirį“ į pergalę.

„Dabar kiti laikai, kitoks žaidimas – greitesnis, fiziškai stipresnis. Ir daugiau gerų žaidėjų. Tais laikais nebuvo tiek daug gerų krepšininkų, lengviau buvo žaist prieš grybus“, – juokėsi karjerą baigęs krepšininkas.

Einikis

Ar tai buvo riba G.Einikiui? Tikrai ne. Kitoje dvikovoje su tuo pačiu „Atletu“ aukštaūgis per 33 minutes sugebėjo pasižymėti net 42 taškais, 11 atkovotų kamuolių bei 45 naudingumo balais. Įdomu tai, kad rekordiniu maču tapo susitikimas su dar viena Kauno komanda – NECA. Tąsyk 29 minutes aikštelėje praleidęs „centras“ sąskaitą papildė 44 taškais, 8 po krepšiu sugriebtais kamuoliais ir 46 naudingumo balais.

„Aišku, atsimenu tas geriausias rungtynes, kaip tik yra proga. Buvo tikrai įspūdingų – ir 40, ir 50 taškų. Tai labai seniai buvo, praeitis, jau istorija“, – šyptelėjo G.Einikis.

Žinoma, tokių įspūdingų rezultatų G.Einikis nedemonstravo kiekvienose rungtynėse, bet bendras jo sezono vidurkis vis tiek siekė aukštumas. Pagal pelnytus taškus vidurio puolėjas nusileido tik Augenijui Vaškiui (22,9 tšk. ir 21,2 tšk.), o pagal naudingumą – po kelerių metų į NBA išvykusiam Žydrūnui Ilgauskui (25,8 naud. bal. ir 25,4 naud. bal.). Vis dėlto pirmajame sezone pergalių link „Žalgirį“ vedęs G.Einikis pasipuošė ne tik aukso žiedu, bet buvo pripažintas ir geriausiu pirmenybių krepšininku.

Aukštaūgis nė nemanė atsipalaiduoti ir kitą sezoną blykstelėdavo vis ryškiau: kovoje su Plungės „Olimpu“ jis surinko pusšimtį taškų ir tiek pat naudingumo balų, o su jau minėta NECA per 24 minutes sąskaitą papildė net 61 tašku, 12 atkovotų kamuolių bei 68 naudingumo balais. G.Einikio benefisai padėjo jam tapti palikti už nugaros Ž.Ilgauską bei Patricką Jonesą ir sezoną baigti pirmaujant tiek pagal taškus, tiek pagal naudingumą. Derėtų paminėti, jog prabėgus beveik dvidešimtmečiui, 61 taško barjero perkopti nepajėgė daugiau nė vienas žaidėjas.

„Tose rungtynėse dirbo visa komanda, man pasisekė, nes duodavo kamuolį būtent man“, – visų laurų tik sau neprisiėmė buvęs krepšininkas.

Po tokio puikaus pasirodymo Lietuvoje, 1995 metais G.Einikis pradėjo legionieriaus karjerą ir išvyko į Rusiją, kur ketverius metus vilkėjo Saratovo „Avtodor“ ir dvejus – Maskvos CSKA ekipos marškinėlius. Pripažinimo svetur „centrui“ taip pat netrūko – G.Einikis kone kasmet būdavo išrinktas geriausiu superlygos vidurio puolėju ir legionieriumi, triumfavo geriausio Rusijos pirmenybių krepšininko rinkimuose bei sykį liko antras. Lietuvis tris kartus tapo Rusijos vicečempionu, o 2000 metais dabinosi aukso medaliu.

„Maskvoje buvo sunkiausia, nes buvo daug legionierių, visi norėjo žaisti, visi norėjo pelnyti taškus ir padaryti net daugiau nei gali“, – kalbėjo G.Einikis.

2000 metais aukštaūgis iškovojo savo trečiąjį Olimpinių žaidynių bronzos medalį ir šiuo apdovanojimu vainikavo savo karjeros pabaigą vyrų rinktinėje, tad paklaustas apie brangiausią trofėjų, G.Einikis nesudvejodamas išskyrė šį. „Ten labiausiai prisidėjau prie medalio, bent taip jaučiausi“, – teigė jis.

2001 metais G.Einikis persikėlė į Lenkiją ir prisijungė prie Vroclavo „Idea-Slask“ klubo, bet čia praleidęs vienerius metus sugrįžo į savo pirmąją komandą – „Žalgirį“. Tiesa, čia žibėti taip, kaip anksčiau, LKL pirmenybėse aukštaūgiui nesisekė (7,8 tšk., 3,8 atk. kam.), bet tai nesutrukdė tapti šalies čempionu.

Einikis

2003 metais G.Einikis grįžo į Lenkiją ir apsivilko Sopoto „Trefl“ marškinėlius. Čia jis atsigriebė už kelis pastaruosius ne itin nusisekusius sezonus – iškovojo šalies pirmenybių auksą ir buvo pripažintas naudingiausiu finalo serijos žaidėju.

Kelis mėnesius praleidęs Malagos „Unicaja“ sudėtyje, 2005 metais vidurio puolėjas papildė Vilniaus „Lietuvos ryto“ gretas. Deja, LKL pirmenybėse 35-erių G.Einikis priminė tik savo paties šešėlį – rinkdavo po 4,7 taško bei 3,2 atkovoto kamuolio, tad tokios grėsmės, kaip kadaise, varžovams nekėlė.

Pasibaigus sezonui krepšininkas persikėlė į Čekiją, kur su Nymburko ČEZ ekipa tapo šalies čempionu, o iškovojęs šį trofėjų 2006 metais paskelbė apie karjeros pabaigą.

„Užsienyje geri laikai buvo, ypač Rusijoje. Ten praleidau daugiausiai laiko, gerai sekėsi žaist, mokėjo gerus pinigus. O krepšinis visur vienodas – visur reikia pergalių, rėžimas tas pats. Trenerių, aišku, buvo visokių: ir geresnių, ir blogesnių“, – prisiminė G.Einikis.

Vis dėlto viską pradėti iš naujo ir į profesionalų krepšinį grįžti G.Einikis pasiryžo 2009 metais – tada jis prisijungė prie Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) rungtyniaujančio Palangos „Naglio-Adakrio“ klubo. „Nesitikėjau, kad Gintaras išsaugos tobulą metimą“, – tada prieš sezoną apie 40-metį veteraną kalbėjo komandos treneris Regimantas Juška.

Tiesa, aukštaūgiui nebuvo lengva apsispręsti, grįžti į aikštelę ar ne: „Ilgai galvojau, kiekvienais metais, bet grįžau į aikštę natūraliai. Pradėjau sportuot su draugu, kuris mane pastūmė į priekį, numečiau svorio – 18 kilogramų – taip ir pajudėjau į priekį. Ilgiau pažaisti gal ir norėjosi, bet buvo sunku, 40 metų juk. Jei dar kokia trauma, tai sunkiai gydavo, ilgai trukdavo, kol įgaudavau formą“, – priežastis, kodėl nepavyko ilgiau užsibūti aikštelėje, vardino buvęs krepšininkas.

Taip, deja, aikštelėje G.Einikiui kaip Feniksui iš pelenų pakilti nepavyko ir kas dėl to kaltas labiausiai, amžius ar kovos su priklausomybėmis, – pasakyti sunku. Belieka spėlioti, kaip būtų pakrypusi vidurio puolėjo karjera, jei po įspūdingų benefisų LKL jis būtų įžengęs į NBA. Galbūt ne tik Lietuvoje, bet ir už Atlanto G.Einikis būtų sugebėjęs pranokti Ž.Ilgauską?

Vis dėlto nuo krepšinio G.Einikis ir dabar nėra pernelyg atitolęs – štai prieš kelias savaites Europos veteranų čempionate iškovojo sidabrą.

„Buvau praktiškai nesportavęs, nuvažiavau tik pasižiūrėti, koks ten lygis, kaip kas. Antrą vietą laimėjome, o tai, manau, neblogai“, – džiaugėsi G.Einikis.