„LKL asmenybė“. G.Kadžiulis: apie iš spaudos sužinotą dalyvavimą NBA naujokų biržoje, išsekinusį Balkanų krepšinį bei karjeros pabaigą

Ar žinojote, jog šis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas yra jau dvidešimt pirmasis? Šia proga portalas Krepsinis.net pristato jums rubriką „LKL asmenybė“, kuri jus kas savaitę supažindins vis su kitu šioje lygoje spindėjusiu krepšininku bei pateiks įdomių ir galbūt mažai kur girdėtų faktų.

1997 metų vasario 7 diena. Paskutinės Panevėžio „Kalnapilio“ reguliariojo sezono rungtynės – dvikova su Kauno „Žalgiriu“. Minutė iki mačo pabaigos, į aikštę išbėga 16-metis Gintaras Kadžiulis. Gynėjas meta dvitaškį ir jį pataiko. Tai – pirmasis krepšininko mačas LKL pirmenybėse bei pirmieji pelnyti taškai, įsirėžę į atmintį iki šiol.

„Su komanda treniravausi jau kurį laiką, tačiau savo aprangos neturėjau ir rungtynėms registruojamas nebuvau. Sausį ekipą paliko Artūras Šeiningas, tad tuomet perėmiau jo aprangą. Dvikovoje su „Žalgiriu“ įmečiau pirmuosius taškus, kurie paliko man neišblėstantį įspūdį. Viskas įvyko labai greit: paskutinės rungtynės, vos minutė, mečiau – pataikiau“, – prisiminimais dalinosi krepšininkas.

Nors pirmoje 1997–1998 metų sezono dalyje G.Kadžiulis dar vis būdavo retas svečias aikštelėje (8 min., 3 tšk.), nuo Naujųjų metų jis įgavo daugiau trenerio pasitikėjimo, tad ant parketo praleisdavo vidutiniškai po 28 minutes, per kurias pelnydavo po 8,8 taško, atkovodavo po 2,2 kamuolio bei atlikdavo po 3,3 rezultatyvaus perdavimo.

Kaip ir dauguma jaunų žaidėjų, G.Kadžiulis nebuvo išimtis – savo pirmojoje ekipoje turėjo autoritetą, iš kurio stengėsi semtis žinių bei patirties. Tai – Gintaras Bačianskas, „Kalnapilio“ gretose buvęs vienas pagrindinių vedlių. Beje, vos tris sezonus LKL pirmenybėse rungtyniavęs gynėjas iki šiol patenka į rezultatyviausių visų laikų lygos žaidėjų penkioliktuką: su 17,4 taško užima 14 poziciją.

„Dabar – visiškai kitokie laikai: yra televizija, internetas, kur galima viską pamatyti. Anksčiau to nebuvo, todėl galėjome žiūrėti tik į savo daržą. Man autoritetu visada buvo Gintaras Bačianskas, su kuriuo turėjau progą treniruotis ir žaisti, tiesa, nelabai ilgai, nes dėl nugaros ir kelio skausmų buvo priverstas pasitraukti iš krepšinio. Jis man buvo kiečiausias savam kieme“, – pasakojo G.Kadžiulis.

Kadžiulis

„Kalnapilio“ klube gynėjas praleido ir trečiąjį savo sezoną, kurio metu pavyko ryškiai sužibėti. Statistikos vidurkiai per 32 minutes siekė 15,8 taško, 3,5 atkovoto kamuolio, 2,6 rezultatyvaus perdavimo bei 12,7 naudingumo balo, tad nenuostabu, jog 19-mečiui krepšininkui atsivėrė kelias į platesnius vandenis.

1999 metais G.Kadžiulis atvyko į sostinę, kur apsivilko Vilniaus „Lietuvos ryto“ marškinėlius. Nors vienoje iš stipriausių Lietuvos komandų gynėjas tapo ne tokiu svarbiu personažu (bet ir stebėtis čia nėra kuo), per 15 minučių jis rinkdavo po 6,4 taško, atkovodavo po 2,1 atšokusio kamuolio bei atlikdavo po rezultatyvų perdavimą, sezonas buvo vainikuotas LKL čempiono titulu.

„Pradžia „Kalnapilyje“ buvo pilna euforijos, nes patekau į stipriausią Lietuvos lygą. Vėliau išėjau į „Lietuvos rytą“, su kuriuo laimėjome LKL pirmenybes, tai ir vėl atrodė kaip kažkas nerealaus“, – įspūdžiais dalinosi krepšininkas.

„Lietuvos ryto“ gretose G.Kadžiulis praleido dar vienerius metus, kuriuos baigė iškovodamas LKL vicečempiono vardą, o 2001-aisiais atletas persikėlė į Alytaus „Alitą“. Būtent šis sezonas ir buvo pats sėkmingiausias per visą jo krepšininko karjerą: aikštelėje jis praleisdavo vidutiniškai po 36 minutes, įmesdavo po 17,5 taško, sugriebdavo po 4,4 kamuolio, atlikdavo po 3,4 rezultatyvaus perdavimo bei rinkdavo po 16,5 naudingumo balo. O ir „Alita“ sezono tuščiomis nebaigė – puošėsi LKL pirmenybių bronza. „Su Alytaus klubu iškovojome trečią vietą, bet aukščiau kilti buvo neįmanoma – priekyje buvo grandai, todėl šitas pasiekimas buvo puikus“, – teigė visų prabų LKL medalius turintis gynėjas.

Po puikaus sezono Alytuje G.Kadžiulis bandė laimę Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržoje. Tiesa, vos priminus šį faktą, krepšininkas neslėpė šypsenos: „Daug žmonių nežino šitos istorijos, tačiau papasakosiu“, – intrigavo jis.

„Vieną dieną man paskambino draugas ir pradėjo šaipytis, jog ruošiuosi į NBA, o aš nesupratau, apie ką kalba ir ko jis juokiasi. Draugas pasakė man nusipirkti „Lietuvos rytą“ ir pasiskaityti. Atsiverčiu laikraštį ir matau straipsnį, jog esu padavęs paraišką dalyvauti naujokų biržoje. Pasirodo, šitą žaidimą be mano žinios sužaidė mano agentas. Aš buvau apšalęs. Skambinau jam ir paklausiau, kas čia įvyko, o jis pasakė: „Koks tau skirtumas? Man čia reklama.“ Tai tik pasišaipėme iš tos situacijos ir tiek“, – su šypsena istoriją pasakojo G.Kadžiulis.

Kadžiulis

2002 metų rudenį žaidėjas pradėjo legionieriaus karjerą. Pirmąja stotele tapo Rusija, kurioje jis atstovavo Permės „Ural Great“ klubui. „Tuo metu man atrodė, jog viską atlaikysiu, bet vis dėlto buvo sunku. Klimatas – šaltas, namų ilgesys buvo didelis – užtekdavo vien minties, jog tave nuo Lietuvos skiria kelios valandos. Sąlygos rungtyniauti buvo puikios, turėjome net savo asmeninius vairuotojus, bet pirmą sezoną užsienyje, ir dar taip toli, ištverti buvo sunku“, – nelengvą etapą prisiminė G.Kadžiulis.

Iš Rusijos parsivežęs čempionato sidabrą, lietuvis išvyko į Lenkiją, kurioje iš viso praleido beveik penkerius metus. Vloclaveko „Anwil“ klube jam sekėsi išties neprastai: pirmojo sezono metu G.Kadžiulis pelnydavo po 10 taškų, o antrojo – po 15,4 taško.

„Lenkijoje mane treniravo Andrejus Urlepas (strategas šiuo metu pretenduota stoti prie Alytaus „Dzūkijos“ vairo, – Krepsinis.net). Vadovaujant jam, treniruotės buvo labai sunkios, teko sunkiai dirbti, bet kai viskas sudėliota į savo lentynas, sportuok ir tobulėk, ko daugiau reikia, skųstis nėra kuo“, – kontraversiškai į situaciją žvelgė gynėjas.

Neilgai užsibuvęs Atėnų „Panionios“ gretose, lietuvis sugrįžo į Vloclaveką, po metų perėjo į Gdynės „Kager“ ekipą, o 2007-aisiais apsivilko Ostrovo „Atlas Stal“ marškinėlius. Po tokių blaškymųsi po Lenkiją G.Kadžiulis grįžo į Lietuvą bei pasirašė sutartį su Šiaulių „Šiauliais“. Šios komandos gretose krepšininkas tapo neabejotinu lyderiu (15 tšk., 3,1 atk. kam., 3 rez. perd., 15,4 naud. bal.) bei padėjo jai šeštus metus iš eilės užkopti ant trečiosios vietos laiptelio LKL čempionate.

Kadžiulis

Tiesa, Lietuvoje G.Kadžiulis neužsibuvo ir dar sykį pakėlė sparnus į kaimyninę Lenkiją. Sezoną praleidęs joje, lietuvis išvyko į Juodkalniją, kur prisijungė prie Podgoricos „Budučnost“ ekipos, su kuria tapo šalies čempionu.

„Juodkalnijoje pamačiau tikrą Balkanų mokyklą, kuri išgręžė mane kaip kempinę. Reikėjo atiduoti labai daug jėgų, buvo beprotiškai sunku, grįžęs namo sakiau, jog jau nebeturiu jėgų daugiau žaisti, o važiuoti į užsienį daugiau tikrai nebesiruošiu, – karčia patirtimi dalinosi G.Kadžiulis. – Viskas vėliau susiklostė taip, kad atvykau į Prienus, žmona norėjo čia likti, auga sūnus, o ir aš pats buvau išsunktas, tad jau trečius metus esame čia. Labai tuo džiaugiuosi – skambių pergalių mūsų komandai netrūksta.“

Iš viso svetur G.Kadžiulis praleido aštuonerius metus – tik vos mažiau nei Lietuvoje, kurioje rungtyniaują dešimtąjį sezoną. „Aš gana greit prisitaikydavau, kur benukeliaudavau. Visada esu linksmas, atviras su komandos draugais, o įėjus į aikštelę, nėra didelio skirtumo, kur žaisti. Ko reikalauja, tą darai: sako bėgti – bėgi, sako mesti – meti. Yra kalbama, jog legionieriaus karjera nėra stabili – kontraktą gali nutraukti, bet aš nežinau, ar tokios kalbos yra teisybė. Manau, dažniau tai yra gąsdinimai, kad išspaustų iš žaidėjų maksimumą. Nors ir pasako, jog esi legionierius, kuriam mokami didesni pinigai, tad gali bet kada susikrauti lagaminus namo, juk į tavo vietą nieko ženkliai geresnio nepaimtų. Nusipirktų tokį patį legionierių už tuos pačius pinigus. O nutraukti sutartį ar ieškoti kitų sprendimo būdų gali lygiai taip pat ir Lietuvoje, ir užsienyje“, – didelių skirtumų tarp karjeros savo šalyje ir svetur neįžvelgė gynėjas.

Pastaruosius trejus metus G.Kadžiulis vilki Prienų „TonyBet“ ekipos marškinėlius. Šiemet kartu su prieniškiais jis jau kėlė į viršų Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurę, Baltijos krepšinio lygoje (BBL) lipo ant vicečempionų pjedestalo laiptelio, o LKL pirmenybėse su „Lietuvos rytu“ kausis dėl bronzos medalių.

„Šis sezonas tikrai gana geras. Tik norėjome nugalėti „Neptūną“ (LKL pusfinalio seriją „TonyBet“ 0:2 pralaimėjo Klaipėdos „Neptūnui“, – Krepsinis.net), bet pritrūko kelių mūsų traumuotų žaidėjų: negalėjau žaisti aš, Arvydas Šikšnius, Paulius Ivanauskas. Jei būtų buvusi didesnė rotacija, manau, būtų buvę lengviau. Nors, pavyzdžiui, pirmąjį mačą pralaimėjome stebuklingai (77:78, – Krepsinis.net), antrąjį pralaimėjimą patyrėme lygioje kovoje (74:75, – Krepsinis.net). Gaila. Vis dėlto juk fantastiškai laimėjome LKF taurę, BBL pirmenybėse likome antri. Galėjome būti pirmi, bet antra vieta taip pat nėra bloga (šypsosi). Jei dar būtume patekę į LKL finalą, kas galėtų būti geriau. Tokio mažo miestelio komanda jau ketverius metus yra Lietuvos krepšinio elite – LKL pirmenybėse patenkame į geriausių ketvertuką“, – Prienų ekipos sėkme džiaugėsi G.Kadžiulis.

Tiesa, paklausus apie kito sezono planus, 34-erių krepšininko nuotaika pasikeitė. „Šeštadienį dar susitiksime su gydytoju, tad žiūrėsiu, ką jis pasakys, bet kiek matau pats – nieko gero nėra“, – teigė jis.

„Planai yra tokie, jog kalu vinį ir kabinu sportbačius ant jo. Šiuo metu laukiu liepos mėnesį vyksiančios klubo operacijos, po kurio laiko – ir sąnario keitimo. Maniau, jog šį sezoną dar galėsiu padėti komandai, bet dar neaišku, kaip viskas klostysis. Gydytojai pataria vieną – nebežaisti. Veikiausiai tai ir yra paskutinis mano sezonas“, – pesimistines naujienas pranešė krepšininkas.

2014 metų balandžio 23 diena. Rungtynės su „Dzūkija“. Dvi minutės iki mačo pabaigos, G.Kadžiulis smeigia tritaškį ir jį pataiko. Tai – paskutinis krepšininko mačas bei paskutinis metimas. Aidi finalinė rungtynių sirena, kuri skelbia Prienų ekipos pergalę ir kartu paskutinį kartą palydi iš aikštelės G.Kadžiulį.