Lietuva 64, Estija 62: šeši svarbiausi rungtynių akcentai
AFP/Scanpix nuotr.
Lietuvos rinktinė įveikė estus ir užsitikrino vietą Europos čempionato aštuntfinalyje, tačiau sunki pergalė paliko slogų įspūdį.
Greitas puolimas neegzistuoja
Antanas Kavaliauskas blokuoja varžovo metimą, likus 4 minutėms ir estams pirmaujant 55:62. Mantas Kalnietis gauna šansą pabėgti į greitą puolimą, tačiau stabteli – ne, bus pozicinė ataka. Ir po kelių sekundžių šveičia kamuolį į užribį.
Kodėl Lietuvos rinktinė nebėga į greitą puolimą? Nemoka ar nenori? Mindaugas Kuzminskas purtė galvą, paklaustas, ar lėtinti žaidimą yra trenerio nurodymas: „Ne, trenerio nurodymas kaip tik bėgti kiek įmanoma daugiau“. Lietuvos rinktinė greitame puolime sukrapštė vos 4 taškus.
Šįkart Lietuvos rinktinei užteko sekundžių išsigelbėti, tačiau kai lieka kelios minutės ir solidžiai atsilieki, logika reikalauja greitinti žaidimą, o ne regzti atakas po 22-24 sekundės. Ypač jei po 20 sekundžių kamuolys vis tiek atsiduria ten, kur atsidurtų tik persivarius aikštę ir perdavus jį į kraštą.
Neišvengta pykčių aikštelėje
Piktos replikos, emocingi gestai vienas kitam – nesunku buvo pastebėti, kad aikštelėje netrūko neigiamų emocijų. Mantas Kalnietis pripažino, kad rinktinėje tai neįprasta, tačiau tiek jis, tiek kiti žaidėjai to nesureikšmino. Tikino, kad „už aikštės atmosfera superinė“, o pykčiai aikštelėje – natūralus reiškinys, kai žaidimas nesiklijuoja.
„Tai nervingumo požymiai. Normalu, kad kai kažkas nesigauna, atsiranda kibirkštys. Išsiaiškiname ir viskas tvarkoje“, - sakė Kalnietis. „Atmosfera už aikštelės labai gera, bet kai aikštelėje nesiseka, būni piktas ir ant savęs ir ant kitų“, - antrino Kuzminskas. „Nebuvo blogų emocijų. Emociškai kažką aptardavome, bet tai nieko baisaus“, - pridūrė Kavaliauskas. Geriau, kad tai būtų tiesa.
Paaiškėjo, kodėl nežaidžia Milaknis
Artūras Milaknis pasirengimo cikle žaidė daug ir progų atakuoti gaudavo pakankamai. Europos čempionate per keturis mačus sužaidė 20 minučių, per kurias tepelnė 2 taškus, pramesdamas visus tris tritaškius. Jonas Kazlauskas po mačo su estais paaiškino, kodėl Milaknis priverstas trinti suolą. Milaknį ant suolo, pasirodo, laiko Kalniečio nesugebėjimas persivaryti kamuolį.
„Visąlaik būna spaudimas. Visuomet reikia padėti Mantui išvesti kamuolį. Mums reikia šalia žmogaus, kuris padėtų išvaryti Mantui kamuolį. Kai Artūras aikštelėje, mums tai nesiseka. Jei Mantą atjungia, nesigauna jokie deriniai. Todėl noriu, kad šalia būtų Lekavičius arba Seibutis. Ar Gailius su savo prasiveržimais“, – dėstė J.Kazlauskas.
Pagal rezultatyvumą – priešpaskutiniai
Neįtikėtina, tačiau žaisdama tokio nesudėtingoje grupėje Lietuva renka vos po 68,8 ir yra antra nuo galo pagal rezultatyvumą komanda čempionate. Lenkiame tik latvius, kurie meta po 68,3. Estus įveikėme sužaisdami nerezultatyviausias rungtynes čempionate. Vos 64 taškai. Tai nerezultatyviausias pasirodymas per paskutines 23 oficialias rungtynes. Paskutinį kartą dar mažiau taškų lietuviai sukrapštė pirmose 2013 metų čempionato rungtynėse, kai 56:63 nusileido serbams.
Negalima nuvertinti: išsigelbėjimas – įspūdingas
Kad ir kaip sunkiai lipdėsi žaidimas didžiąją rungtynių dalį, negalima nuvertinti to, ką komanda padarė per paskutines 4 minutes. Estai tuomet turėjo 7 taškų persvarą, tačiau per likusį laiką lietuviai varžovams neleido pelnyti nė taško. Spurtavo atkarpą 9:0 ir laimėjo rungtynes. „Kas padėjo atsitiesti? Kovėmės, kovėmės, kovėmės, rovėme dantimis ir dar kartą kovėmės“, - po mačo kalbėjo Antanas Kavaliauskas.
Sirgalių kantrybė baigėsi?
Lietuvos rinktinė FIBA reitinge yra 4-ta. Ukraina, prieš kurią lietuviai išvargo pergalę – 40-ta. Belgai, kuriems pralaimėjome – 51-oje vietoje. Latviai – 38, čekai – 49, o estai reitingo taškų iš viso nėra pelnę. Pergalę prieš estus sirgaliai akimirksniu prilygino futbolininkų „žygdarbiui“ namų rungtynėse su San Marinu, kuriose pergalę atnešę tik 92 minutę pelnytas Luko Spalvio.
Internetiniai pokštai pinasi su pagieža ar atviru pykčiu, nors formaliai ši rinktinė dar nieko neprarado. Deja vu? 2013 metais sunkiai klampojusi rinktinė buvo maišoma su žemėmis ir pirmo etapo mače su bosniais teskyrė žingsnis nuo kelialapio namo, tačiau galiausiai komanda iškovojo sidabro medalius. Optimizmo!
