Legendinis NHL gynėjas D.Kasparaitis: apie karjeros pradžią, įvestą tradiciją „Rangers“, žaidimą kūnu bei tikrąją laimę

Legendinis NHL gynėjas - taip apie Darių Kasparaitį atsiliepia profesionali ledo ritulio žaidėjų asociacija, kuri parengė pasakojimą apie lietuvį bei prisiminė geriausius jo karjeros momentus.

Kietas, atkaklus ir stiprus - jo vizitinė kortelė buvo tobulas darbas kūnu. D.Kasparaitis augo ir mokėsi Sovietų ledo ritulio sistemoje, taip pat rungtyniavo Sovietų Sąjungos ir Rusijos rinktinėse. Ledo ritulininkas dalyvavo keturiose olimpinėse žaidynėse, kuriose iškovojo aukso, sidabro ir bronzos medalius. D.Kasparaitis net 14 sezonų praleido NHL lygoje, taip pat žaidė ir KHL čempionate.

D.Kasparaitis gimė Elektrėnuose, o ledo ritulį pradėjo mylėti ankstyvoje jaunystėje.

„Priežastis, kodėl aš pradėjau žaisti ledo ritulį buvo ta, kad žaidimas atrodė labai kietai. Aš visada norėjau išbandyti, koks jausmas yra čiuožti ir mušti ritulį į vartus. Kai buvau mažas, pradėti žaisti ledo ritulį buvo lengva, nes Sovietų Sąjungos sporto programa buvo tokia, kad nereikėjo už nieką mokėti“, - sakė D.Kasparaitis.

Būdamas vos keturiolikos metų D.Kasparaitis paliko Lietuvą ir pradėjo žaisti Maskvos „Dinamo“ (Rusija) komandoje.

„Lietuvoje žaidėme rungtynes su Maskvos ekipa. Legendinis Rusijos gynėjas Valerijus Vasilievas paklausė manęs, ar nenorėčiau važiuoti į Maskvą. Be abejo aš sutikau. Prsijungęs prie „Dinamo“ komandos du metus žaidžiau jų jaunimo ekipose. Šešiolikos metų prisijungiau prie pagrindinės Maskvos komandos ir rungtyniavau Sovietų elitinėje lygoje. Iš esmės tai buvo panašu į NHL“, - apie karjeros pradžia pasakojo D.Kasparaitis.

Ledo ritulininkas prisimena pirmąsias rungtynes Sovietų elitinėje lygoje: „Mūsų komanda žaidė su Raudonosios Armijos ekipa, kuri turėjo tokias žvaigždes kaip Sergėjų Makarovą ir Igorį Larionovą. Buvo didelė įtampa žaisti prieš tokią komandą. Sėdėjau ant atsarginių žaidėjų suolelio ir žiūrėjau į šiuos vaikinus. Gavau keletą progų pažaisti ir tai buvo puiki patirtis. Didžiausias džiaugsmas buvo tada, kai kitos dienos laikraštyje pamačiau savo vardą. Aš dar vis lankiau vidurinę mokyklą, todėl įsivaizduokite kaip šaunu buvo papulti į laikraštį“.

1992-ieji metai buvo labai svarbūs D.Kasparaičio karjeroje. Jis buvo vienas svarbesnių žaidėjų Maskvos „Dinamo“ komandoje, kuri laimėjo Sovietų lygos čempionatą. Tuo metu griuvo Sovietų Sąjunga, o daugelis žaidėjų patraukė į NHL lygą.

Jis taip pat buvo svarbi komandos dalis, kuri laimėjo Pasaulio jaunimo čempionato aukso medalį. Tais pačiais metais jis laimėjo ir olimpinį medalį su vyru rinktine. Galiausiai tą vasarą D.Kasparaitis penktuoju šaukimu NHL naujokų biržoje buvo pasirinktas Niujorko „Islanders“ komandos.

„Pasisekė, kad mane pasirinko „Islanders“. Mano pirmieji metai NHL buvo vieni geriausių per visą keturiolikos metų karjerą. Man buvo labai lengva žaisti kūnu. Aš taip pat save laikiau geru čiuožėju, todėl aš lengvai pagaudavau ir parblokšdavau varžovus“, - sakė D.Kasparaitis.

Lietuvis taip pat papasakojo ir apie pirmąją gyvenimišką patirtį Šiaurės Amerikoje.

„Patyriau kultūrinį šoką. Uždirbau didelius pinigus ir galėjau sau leisti daryti viską. Pradžioje buvo sunku, kai atvykau į JAV buvau 19-os metų ir dar negalėjau eiti į klubus ar barus, nes buvau per jaunas.

D.Kasparaitis „Islanders“ gretose žaidė penkis sezonus. 1993 metais D.Kasparaitis su „Islanders“ dalyavo Stenlio taurės atkrintamosiose varžybose, kuriose susitiko su Pitsburgo „Penguins“ ekipa. Tada „Penguins“ buvo laimėjusi du čempionatus iš eilės bei buvo favoritai laimėti ir trečiąjį.

„Niekas nesitikėjo, kad galime laimėti bent vienas rungtynes prieš „Penguins“, o mes seriją laimėjome rezultatu 4:3, - kalbėjo D.Kasparaitis.

Jis visą atkrintamųjų varžybų seriją prižiūrėjo „Penguins“ kapitoną Mario Lemieuxą. Vėliau M.Lemieuxas padarė didelę įtaką, kad D.Kasparaitis 1996 metais atsidurtų „Penguins“ komandoje. Pitsburge lietuvis praleido beveik šešerius metus.

Antroje 2001-2002 metų sezono pusėje D.Kasparaitis perėjo į Kolarado „Avalanche“ ekipą, kuri tuo metu žaidė atkrintamosiose. „Avalanche“ nužingsniavo iki Vakarų konferencijos finalo, tačiau ten serijoje iki keturių pergalių 3:4 nusileido Detroito „Red Wings“ ekipai.

„Tai buvo labai trumpas apsilankymas „Avalanche“ komandoje, tačiau tai buvo puikus laikas. Turėjome puikų šansą iškovoti Stenlio taurę, reikėjo tik laimėti vienerias rungtynes iš dvejų. Deja, mes abi jas pralaimėjome. Tačiau buvo puiku būti tos komandos dalimi. Tai buvo visiškai skirtinga patirtis - lyginant Rytų ir Vakarų konferencijose žaidžiamą ledo ritulį.

Galiausiai D.Kasparaitis karjerą NHL baigė Niujorko „Rangers“ komandoje: „Kai pasirinkau žaisti „Rangers“ ekipoje buvau laisvasis agentas. Tai atrodė kaip svajonės išsipildymas - žaisti tokioje istorinėje komandoje“.

Tiesą sakant D.Kasparaitis „Rangers“ ekipoje buvo pradininkas tradicijos kai po rungtynių žaidėjai pakelia lazdas į viršų ir padėkoja susirinkusiems žiūrovams.

„Tai nutiko po lokauto. Rungtynėse tarp „Rangers“ ir Vašingtono „Capitals“ mušėme baudinius. Visi mušė, išskyrus mane. Mes laimėjome ilgą baudinių maratoną, o aš paprašiau visų komandos draugų susirinkti aikštės viduryje ir pasakyti „Ačiū“ bei pakelti lazdas susirinkusiems sirgaliams. Taip mes darydavome Europoje ir Rusijoje - tiesiog dėkodavome, kad sirgaliai atėjo į mūsų rungtynes. Po šio karto tai tapo tradicija“, - pasakojo D.Kasparaitis.

2007-2009 metų sezonuose D.Kasparaitis rungtyniavo Sankt Peterburgo SKA ekipoje, kurioje ir baigė savo profesionalią karjerą

„Nesitikėjau grįžti į Rusiją. Jaučiau, kad dar bent keletą metų galiu žaisti. Viskas ką dariau buvo labai smagu. Tai buvo vienas iš smagiausių momentų per visą žaidėjo karjerą. Turėjau susikūręs savo vardą, visi mane pažinojo. Labai daug žmonių mane pasitiko oro uoste. Apie tą laiką mano atmintyje išliko tik šviesiausi ir linksmiausi prisiminimai“, - žaidimą KHL lygoje prisiminė D.Kasparaitis.

Šiuo metu D.Kasparaitis aktyviai užsiima statybų verslu Floridoje: „Tai darau beveik metus. Šiuo metu bandome statyti gyvenamuosius namus“.

D.Kasparaitis yra dėkingas ledo rituliui ir džiaugiasi tai ko iš jo išmoko: „Ledo ritulys yra disciplinuotas žaidimas, turi būti konkurencingas žaidėjas ir viską ką darai - daryti gerai. Ledo ritulys taip pat padarė mane komandiniu žmogumi. Tai praverčia ir versle“.

Ledo ritulininkas taip pat papasakojo ką reikia tobulinti norint būti geru gynėju.

„Turi puikiai čiužti atbulas. Turi reguliuoti greitį, nuleisti klubus ir atlikti staigų judesį į varžovo kūną. Varžovų komandos žvaigždės ypač nemėgsta kai varžovai žaidžia taip kietai kaip aš. Kuomet rungtynivau, visada spaudžiau varžovų žvaigždes visas rungtynes. Žmonės tikėjosi, kad žaisiu kūnu. Tai lyg medžioklė - tu lauki žmonių ir kai surandi tam tikrą momentą - žaidi kūnu ir atlieki smūgius“.

D.Kasparaitis mėgavosi savo nuostabia karjera. Jis yra rūpestingas ir mylintis tėvas, jis taip pat nepamiršta savo šaknų ir nori padėti Lietuvos ledo rituliui.

„Čiuožiu Lietuvoje su vaikais, taip pat keliauju į Rusiją ir treniruoju Rusijos vaikus. Pats turiu penkis vaikus ir tikiuosi, kad jie turi bent dalelę sėkmės, kokią turėjau aš. Labiausiai noriu, kad jie būtų geri žmones, todėl mokau juos kas yra gerai ir kas blogai. Kartais pinigai neatneša laimės. Laimė yra turėti taiką su savimi. Aš radau savają“.