L.Aldridge’as „Spurs“ gretose: kaip pasikeis komandos puolimas ir gynyba bei kaip seksis „centro“ pozicijoje T.Duncanui

Neprireikė daug laiko tam, kad paaiškėtų, kur karjerą tęs ryškiausia 2015 metų Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) laisvųjų agentų turgaus žvaigždė. LaMarcusas Aldridge‘as pasirinko San Antonijaus „Spurs“ komandą, su kuria pasirašė ketverių metų 80 milijonų JAV dolerių vertės sutartį.

Portalas Krepsinis.net pateikia jums „Bleacher Report“ parengtą analizę, kaip pasikeis „Spurs“ žaidimas su L.Aldridge‘u priešakyje.

„Spurs“ žaidimas ir visiškai kitoks nei „Trail Blazers“. Aldridge’as turi daug įgūdžių, kurie jį padaro geru žaidėju: jis puikiai juda be kamuolio, gerai mato atsidengusius komandos draugus ir žaidžia protingai. Jam neturėtų būti problemų greičiau perdavinėti kamuolį nei tai darė Portlande.

LaMarcusas „Spurs“ startiniame penketuke užims sunkiojo krašto puolėjo poziciją, o „centru“ žais Timas Duncanas. Šis keliauja į sau neįprastą vidurio puolėjo poziciją, kur pastaruoju metu žaisdavo į Atlantos „Hawks“ iškeistas Tiago Splitteris. Kawhi Leonardas, Danny Greenas ir Tony Parkeris taip pat mačus pradės nuo pat pirmų akimirkų. Šis penketas skamba įspūdingai, kadangi neturi trūkumų. Tačiau „Spurs“ žaidėjams reikės padaryti tam tikras korekcijas.

L.Aldridge’as yra žaidėjas, tinkantis aukščiausio lygio puolimui. „Trail Blazers“ puikiai naudojosi aukštaūgio grėsme arčiau krepšio ir tai puikiai veikdavo, kai varžovai dvigubindavo gynybą, o LaMarcusas rasdavo laisvą komandos draugą. Portlando ekipa užėmė penktąją ir aštuntąją pozicijas per pastaruosius du sezonus pagal žaidimo puolime efektyvumą.

Splitteris buvo visiškai kitoks žaidėjas. Jis buvo pakankamai geras žaidėjas puolime, bet sunkiau susikurdavo pats progas metimams, o perdavimų laisviems komandos draugams atiduoti negebėdavo.

Aldridge‘o sugebėjimas gerai pulti gerokai palengvins T.Parkerio ir T.Duncano gyvenimą, kadangi šis tandemas sunkiausiu metu vis traukdavo paskui save visą „Spurs“.

Pastaruosius dvejus metus prancūzas buvo pagrindinis „Spurs“ ginklas puolant, tačiau jau praėjusį sezoną T.Parkeris buvo kamuojamas traumų ir tai buvo ženklas, jog veteranas vienas gali neišlaikyti tokio tempo. K.Leonardas ir D.Greenas gaudavo atsakomybės puolime, bet „Spurs“ būtinai reikėjo aukščiausio lygio puolančio krepšininko. Tokį jie ir gavo.

L.Aldridge'o pataikymo grafikas

Kaip matote aukščiau pateiktame L.Aldridge‘o žaidimo grafike, jis labiausiai mėgsta atakuoti iš kairiojo aikštės šono. Žinant vyriausiąjį trenerį Greggą Popovičių, jis padarys viską, kad LaMarcusas gautų kamuolį būtent tose zonose, iš kurių jis atakuoja krepšį taikliausiai.

Čia gali būti naudojamas jau „Spurs“ anksčiau išbandytas derinys „pick-and-pop”, kuomet metimui iš vidutinio nuotolio išvedamas būtent aukštaūgis. Tiek K.Leonardas, tiek D.Greenas geba pastatyti tvirtas užtvaras, leidžiančias aukštaūgiui atsipalaiduoti nuo jo oponento.

Praėjusį sezoną „Spurs“ vos 18 kartų darė šią kombinaciją, kuomet leido T.Duncanui atakuoti krepšį iš vidutinio nuotolio. Galite būti tikri – kitą sezoną toks derinys bus matomas labai dažnai.

Dar vienas L.Aldridge‘o privalumas – pataikymas iš toli. Praėjusį sezoną jis metė 105 tritaškius – vos 11 mažiau nei sudėjus visus jo prieš tai buvusius aštuonis sezonus.

„Spurs“ buvo viena pirmųjų komandų, kuri atrado tritaškių iš aikštės kraštų privalumus. Būtent šioje komandoje žaisdami K.Leonardas ir Borisas Diaw tapo geresniais tolimų metimų realizuotojais nei prieš atvykdami į „Spurs“. Galbūt LaMarcusas ir negaus daug šansų mėtyti tritaškius, bet savo galimybes turėtų išnaudoti neblogai, ką rodo praėjusį sezoną užfiksuotas 35 procentų pataikymas – neabejotinai geriausias per visą karjerą.

„Spurs“ turėtų panaudoti ir 4 žaidėjų išsidėstymo ties tritaškiu derinį, kai žaidimui vienas prieš vieną nugara išvedamas L.Aldridge‘as. Paskaičiuota, kad jis pelno 0,96 taško per vieną bandymą žaisti nugara vienas prieš vieną. Tai reiškia, jog 25 iš 26 atakų baigiasi taškais.

L.Aldridge‘o ūgis ir kūno sudėjimas leis jam žaisti ir vidurio puolėjo pozicijoje, kai T.Duncanas ilsėsis. LaMarcusas sudarys puikų tandemą su B.Diaw arba net K.Leonardu, kai bus nuspręsta žaisti lengvesniu penketuku.

LaMarcusas atmetė „Knicks“ pasiūlymą, nes ši komanda norėjo jį matyti „centro“ pozicijoje. „Spurs“ sužaidė gudriai ir pažadėjo krepšininkui sunkiojo krašto puolėjo vietą, o T.Duncaną nustūmė į vidurio puolėjo poziciją, tačiau San Antonijaus ekipos naujokui vis tiek reikės dalį laiko rungtyniauti nenorimoje pozicijoje.

L.Aldridge‘as turi ir trūkumų – jis nėra labai geras gynybos specialistas, bet tai daro pakankamai solidžiai. Savo aikštės pusėje T.Splitteris buvo nepamainomas „Spurs“ žaidėjas. „Spurs“ naujokas gerai juda kojomis, bet vis leidžia įkirtusiam oponentui pelnyti taškus iš po krepšio.

Tai gali sudaryti problemų, kai „Spurs“ norės žaisti žemesniu penketuku, bet komandoje yra kiti gerai besiginantys žaidėjai, kurie kompensuos šią mažą problemėlę. Viskas paprasta – jeigu tu negausi kamuolio po krepšiu, tai ir nepelnysi taškų iš po krepšio.

NBA statistai paskaičiavo, kad L.Aldridge‘as pagal gynybą yra 45-as tarp visų NBA sunkiųjų kraštų, o T.Splitteris užėmė 10-ąją vietą tarp visų „centrų“. Verta pažymėti, kad „Spurs“ naujoko gynyba priklauso ir nuo komandos draugų. Štai 2013–2014 metų sezone, kai „Trail Blazers“ nekankino traumos, L.Aldridge‘as pateko į pirmąjį dvidešimtuką pagal gynybos efektyvumą.

Dar vienas privalumas – ateityje „Spurs“ galės lipdyti sudėtį aplink L.Aldridge‘ą, D.Greeną ir K.Leonardą. Pastarieji du žaidėjai yra nepamainomi pagalbininkai ir puikiai išnaudoja jiems suteiktus šansus.

„Spurs“ turi geriausią priekinę liniją nuo Davido Robinsono išvykimo laikų. Neabejotinai „Spurs“ kitą sezoną atkrintamosiose nužygiuos toli, o ir klubas turi labai šviesią ateitį.