Europos jaunimo (iki 20 metų) pirmenybėse kovojantys Lietuvos krepšininkai šiandien stos į ketvirtfinalio mūšį prieš Graikijos rinktinę.
Kazio Maksvyčio auklėtiniai prieš paskutinę antro etapo dvikovą buvo atsidūrę ant prarajos ribos. Nors lietuviai 76:45 sutriuškino bendraamžius iš Turkijos, jų likimas priklausė nuo Slovėnijos krepšininkų.
Su Lietuvos rinktine toje pačioje grupėje žaidę slovėnai jau buvo užsitikrinę pirmą vietą ir žaidė nieko nelemiančias rungtynes prieš Ispanijos komandą, kuriai pergalė buvo būtina kaip oras. Turnyro šeimininkai 70:63 įveikė ispanus ir padovanojo kelialapį į ketvirtfinalį Lietuvos komandai.
„Slovėnų rungtynes transliuoja vietos televizija. Viešbutyje buvome visi prilipę prie televizoriaus ekrano, kai šeimininkai kovėsi su ispanais. Po pergalės visi išbėgome į koridorių. Slovėnai – šaunuoliai, jie mus gelbėja jau ne pirmą kartą. Nors šios rungtynės jiems nieko nelėmė, su ispanais jie vėl žaidė iš visų jėgų“, – kalbėdamas su „Lietuvos rytu” neslėpė K.Maksvytis.
Jeigu pergalę būtų šventę ispanai, auksinei 1992-aisiais gimusių krepšininkų kartai būtų tekę krautis lagaminus ir keliauti namo.
Ketvirtfinalyje K.Maksvyčio kariaunos lauks trečią vietą kitoje grupėje užėmusi Graikijos ekipa. Jeigu šis etapas lietuviams pasibaigtų pergalingai, pusfinalyje lauktų Aleksandro Džikičiaus treniruojama Serbijos ir Latvijos poros nugalėtoja.
– Treneri, kodėl čempioniškos kartos kelias į ketvirtfinalį šį kartą buvo toks sudėtingas?
– Atvirai pasakysiu: ir patys manėme, kad lengviau pateksime į kitą etapą. Pakišo koją dvejos rungtynės: prastokai sužaidėme ir su latviais, ir su italais. Abu šie mačai klostėsi pagal panašų scenarijų. Galbūt jiems tinkamai nenusiteikėme ir per daug atsipalaidavome, bet, kai jau nebuvo, kur trauktis, pagaliau susiėmėme. Gavome progą ir pasistengėme ja pasinaudoti.
– Antrajame etape sutriuškinote ispanus ir turkus, bet netikėtai pralaimėjote latviams. Kodėl žaidimas taip banguoja?
– Šis klausimas ir mums neduoda ramybės. Atrodo, darėme viską tą patį, ką ir anksčiau tokiuose čempionatuose. Nesinorėjo nieko keisti, nes anksčiau viskas gerai pavykdavo.
Manau, kad nestabilumas susijęs su motyvacijos stoka. Galbūt kas nors šiek tiek pažeidė maitinimosi ar miego režimą. Bandėme tarpusavyje aiškintis visus šiuos dalykus. Dabar viskas, regis, eina gera linkme. Tikiuosi, kad taip ir toliau bus. Nežinau, gal tokia mūsų komanda ir yra – jai būtinai reikia iššūkių. Ji nesugeba tinkamai nusiteikti rungtynėms su autsaideriais, o su rimtais varžovais žaidžiame gerai.
– Ketvirtfinalyje jūsų laukia akistata su graikais. Ką manote apie varžovus?
– Tikrai nesitikėjome, kad teks žaisti su graikais. Jie nėra parankūs, nes savo žaidimą grindžia tritaškiais. O kai žaidi vienas rungtynes prieš tokią tritaškininkų komandą, gali visko nutikti. Jeigu jiems atsiriš rankos, gali būti sunku. Bet turėjome porą dienų pasiruošti. Sukūrėme rungtynių planą, ir, jei jo laikysimės, viskas turėtų būti gerai.
– Per mačą su turkais tiesiai iš aikštės į ligoninę buvo išvežtas Dovydas Redikas. Ar jis galės žaisti ketvirtfinalyje?
– Dovydui buvo stipriai prakirstas antakis. Ligoninėje jam susiuvo žaizdą. Jam rekomenduota ramybė, bet praėjo pora dienų, ir tikiuosi, kad su graikais Dovydas žais. Jam tik psichologiškai bus sunkiau, nes po tokių traumų žaidėjai nevalingai privengia kontaktų.
– Pirmąsyk per pastaruosius keletą metų žaidžiate be J.Valančiūno. Kiek komandos rezultatams atsiliepė lyderio netektis?
– Puolant šią netektį dar pavyksta kaip nors kompensuoti, bet ginantis daug sunkiau, nes Jonas buvo pagrindinis gynybos ramstis. Nuo jo priklausė visa mūsų gynybos sistema. Dabar tokios ašies tikrai nėra.
– Ši karta iki šiol laimėjo visus turnyrus, kuriuose iki šiol dalyvavo. Ar čempioniškas charakteris padės jai šįmet iškovoti ir penktąjį titulą?
– Šiuo požiūriu mes tikrai turime privalumų prieš kitas komandas. Turime daugiau patirties žaisdami lemiamas rungtynes, bet dabar reikėtų padaryti tai, kas nuo mūsų priklauso – nekartoti tų klaidų, kurias iki šiol darėme. Šiame čempionate buvo daug kritimų, bet Dievas mus tikrai globoja. Stengsimės eiti iki galo.
