J.Kazlauskas: šiai komandai dar reikia užaugti ir subręsti, kad ji taptų nugalėtojais
Kazlauskas Fotodiena.lt
Lietuvos rinktinė antrajame čempionate iš eilės krito finale. Šį kartą mūsiškiai 63:80 turėjo pripažinti Ispanijos krepšininkų pranašumą.
Vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas kalbėjo apie šviesią rinktinės ateitį ir neslėpė apmaudo, jog nepavyko laimėti aukso medalių. Strategas nenorėjo atsakyti į klausimą, ar kitąmet vadovaus rinktinei Rio de Žaneiro olimpiadoje.
– Kodėl esate nuliūdęs?
– Sveikinu su antra vieta ir patekimu į olimpiadą. Galvoju, kad tai yra didžiulis pasiekimas. Liūdnas esu dėl to, jog tai pasiekėme jau prieš dvi dienas. Norėjosi kažko daugiau.
Būna dienų, kai niekas nesiseka. Gaila, kad mes Rygoje taip panašiai žaidėme ir taip baigėme čempionatą. Taip pat ir mūsų jėgos buvo labai „ant ribos“. Kai nėra šviežumo, kai jau sunku ir save bandai priversti, nėra to laisvumo. Mes antrą finalą taip pralaimime. Liūdna. Galvoju, kad pagal turėtą komandą ir tai, kaip viskas vyko, mes pasiekėme daug. Gaila, kad nepavyko finalas. Dėl to skaudžiausia.
– Rungtynių pradžioje vyrai buvo per daug susikaustę?
– Galbūt pradžioje atsirado jaudulys, galbūt dar kažkas. Jeigu žinočiau visą psichologiją, būčiau Dievas, bet dabar tik treneris. Jie mačą pradėjo deriniu, kurį mes gerai žinojome, nes mus maudė su juo Rygoje. Vis tiek tris kartus sėkmingai išpildė tą derinį ir man reikėjo imti minutės pertraukėlę. Buvome labai susikaustę.
Jeigu kalbėti apie visą turnyrą, mums labai trūksta kūrėjų ant perimetro. Tai yra didžiausia problema šiuo metu. Reikia, kad kažkas aštrintų, sukurtų kitiems progas, nes dabar kai kurie žaidėjai tai daro per jėgą. Tam pačiam Jonui, kad sukurtų geresnes pozicijas. Trūksta perimetro žaidėjų. Mantas gavo pernelyg didelį krūvį. Iš to visko susideda kitokie sprendimai mačo metu.
Pagalvojus, kokios komandos bus atrankoje į olimpiadą, tai nemanau, jog kažkas laimėjo kažką patekęs į kvalifikaciją. Visi nori rengti atranką, o ten bus Prancūzija, Serbija, Kroatija, Vokietija, Turkija. Dar reikėtų pridėti Kanadą su devyniais NBA žaidėjais. Visi nori ir viltis miršta paskutinė.
Valančiūnas šauniai žaidė, viskas tvarkoje. Jam dar 23-eji, todėl dar viskas prieš akis. Jam tik šiandien prasideda didysis krepšinis. Galvoju, kad ateinančiai kartai viskas prieš akis.
– P.Gasolis šiandien padarė savo darbą.
– Tiek Pau, tiek kiti žaidėjai jau yra žaidę finale ir susidūrę su tuo, todėl žinojo, kaip susitvarkyti su jauduliu. Mes, deja, nesusitvarkėme su tuo.
– Po apdovanojimų ilgai guodėte žaidėjus. Labai jaučiamas nusivylimas?
– Visi atidavė tai, ką galėjo. Buvo rungtynių, kai mus traukė vis kitas žaidėjas. Kalnietis žaidė iš paskutiniųjų, bet nenorėkime iš jo daugiau nei jis gali duoti. Turime įvertinti, kad jis praleido visą sezoną. Mantas atidavė save visą.
– L.Lekavičiui atsitiko kaip ir pernai Š.Vasiliauskui?
– Draugiškose rungtynėse pasirodė neblogai, kai dar kiti nebuvo pasiruošę ir panašiai. Tada visi pradeda sakyti, kad visada taip bus, bet aš žinau, kas bus, kai atvažiuojame į čempionatą. Čia tokios varžybos, kur negali padaryti žingsnelio atgal. Kiekviena pergalė skaičiuojasi ir viskas susideda. Nėra taip, kad gali atsipalaidavęs atlikti kažkokį metimą. Viskas pasikeičia.
Turėjome kartą didžių žaidėjų: Štombergas, Jasikevičius, Šiškauskas, bet jiems reikėjo užsigrūdinti. Kol jie tokiais tapo, reikia pereiti visą šį etapą. Tik Sabonis nuo 19 metų žaidė už vyrus ir viskas buvo aišku, bet tokie kaip jis gimsta kartą per 100 metų. Visiems kitiems reikia ir pergalių, ir pralaimėjimų.
– Turite du sidabro medalius. Kuris jūsų širdyje turi didesnį svorį?
– Labai gaila, bet neiškovojau aukso. Turiu su graikais bronza, o su Lietuva – du sidabro medalius.
– Kalbant apie teigiamus dalykus, ką išskirtumėte šiame čempionate?
– Sirgalių palaikymas buvo labai geras. Kartais visiems mums reikia atlaidumo. Mes tikrai daug pasiekėme ir mums reikia užaugti bei subręsti kaip komandai. Taip pat buvo ir anai kartai, kol jie tapo nugalėtojais.
