„Istorinis įvykis“: „Lietuvos ryto“ triumfas ULEB taurės turnyre 2005-aisiais

Didžiausias krepšinio naujienų portalas Baltijos šalyse Krepsinis.net tęsia rubriką „Istorinis įvykis“. Kiekvieną antradienį Jums priminsime svarbiausius Lietuvos ir pasaulio krepšinio įvykius.

2005-ųjų metų balandžio 19-oji – diena, kai Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai iškovojo pirmąjį Europos klubų trofėjų komandos istorijoje – vilniečiai į viršų kėlė antrą pagal prestižą titulą Senajame žemyne – ULEB taurę.

Tačiau viskas – iš pradžių. Du sezonus iš eilės „Lietuvos rytui“ nepavyko iškovoti jokio titulo, todėl 2004-ųjų vasarą sostinės klubo vadovai ėmėsi permainų – į komandą pakvietė tris pajėgius legionierius – Fredericką House‘ą, Robertą Štelmaherį bei Harį Mujezinovičių, o prie ekipos vairo stojo ypatingu griežtumu ir disciplina garsėjantis Vlade Djurovičius.

„Ateinantis sezonas gali būti sunkiausias mano karjeroje, nes esu pirmas buvusios Jugoslavijos treneris, atvykęs dirbti į Lietuvą“, – sutartį su „Lietuvos rytu“ sudaręs specialistas.

Tiesa, dar nė neįsibėgėjus sezonui Vilniaus klubas ilgam neteko dešinės rankos pirštą susilaužiusio R.Štelmaherio. Ši trauma V.Djurovičių kuo skubiau imtis veiksmų atliekant pakeitimus žaidimo schemose. Geležinė serbo ranka buvo jaučiama nuo pat sezono pradžios – žaidimas būdavo grindžiamas kieta gynyba, o puolime dažniausiai viskas sukdavosi apie F.House‘ą, kuris buvo ne tik komandos lyderis, bet ir vienas iš geriausių žaidėjų visame ULEB taurės turnyre.

House'as

Amerikietis, kuriam puolime visada būdavo leidžiama improvizuoti ir išnaudoti individualius sugebėjimus, jau pirmose rungtynėse surengė puikų pasirodymą, kai į Vroclavo „Deichamnn Slask“ krepšį įmetė 23 taškus, atkovojo 10 kamuolių, išprovokavo 11 pražangų ir surinko 38 naudingumo balų.

Po savaitės „Lietuvos ryto“ laukė kelionė į Italiją, kur Lietuvos vicečempionams iššūkį metė Neapolio „Pompea“. Čia ir vėl savo meistriškumą pademonstravo F.House‘as, kurio benefisas – 28 taškai, 7 atkovoti kamuoliai ir 33 naudingumo balai – atvedė sostinės klubą į dar vieną pergalę. Tąkart aplodismentų vilniečiams negailėjo ir „Pompea“ sirgaliai, kurių nemalonę gerokai užsitraukė aikštės šeimininkai.

Nesunkiai prieš Lisabonos ir Bonos komandas laimėję V.Djurovičiaus auklėtiniai galiausiai suklupo „Lietuvos ryto“ stratego gimtinėje – Serbijoje. „Pionir“ arenoje specialistas ir F.House‘as, kuris sezoną prieš vilkėjo pagrindinio Belgrado „Crvena Zvezda“ varžovo – Belgrado „Partizan“ marškinėlius, buvo sutikti ne itin svetingai. „Lietuvos ryto“ lyderis prametė visus šešis tritaškius, tiek pat sykių suklydo, tačiau tai kompensavo pelnydamas 16 taškų ir perimdamas net 8 kamuolius. Serbijos krepšininkai 89:85 nutraukė pergalingą vilniečių žygį.

Netrukus „Lietuvos rytas“ atsitiesė ir sugrįžo į pergalių kelią – antrąjį ULEB taurės grupės varžybų etapą vilniečiai baigė nė karto nesuklupę, tačiau jau prieš Naujuosius metus V.Djurovičiaus išmuštruoti sostinės krepšininkai ėmė jausti nuovargi, o žaidimo kreivė po truputį vėl ėmė leistis žemyn.

Paskutinėse pirmojo etapo rungtynėse namuose „Lietuvos rytas“ buvo pasiruošęs revanšui, kadangi į Vilnių atvyko vienintelė vilniečius nugalėjusi „Crvena Zvezda“. Aikštės šeimininkams atsirevanšuoti pavyko su kaupu (77:60), tačiau jau rungtynių pradžioje skausmingą traumą patyrė lyderis F.House‘as, o netrukus pasiteisino pačios pesimistiškiausios prognozės – amerikiečiui trūko kryžminiai kelio raiščiai, dėl šios traumos gynėjui sezonas buvo baigtas.

Po daugiau nei savaitės „Lietuvos ryto“ klubą sukrėtė nemažai permainų – netikėtai iš vyriausiojo trenerio posto pasitraukė V.Djurovičius, o jo vietą vos per kelias valandas užėmė slovėnas Tomo Mahoričius. Prie ekipos prisijungė amerikietis Tyrone‘as Nesby ir patyręs vidurio puolėjas Gintaras Einikis.

„Lietuvos rytas“ ULEB taurės atkrintamąsias varžybas pasitiko gerokai pakeitęs savo veidą. T.Mahoričius sostinės klubo pasiūlymą priėmė likus vos kelioms dienoms iki pirmojo aštuntfinalio serijos mačo Salonikuose su vietos „Aris“, tačiau stratego tai neatbaidė.

„„Buvau maloniai nustebintas. Apsidžiaugė ir šeima, jog esu kviečiamas į gerą klubą. Treniruoti tokią stiprią komandą – man didelis šansas ir aš iškart apsisprendžiau priimti kvietimą. Kaip matote, po paros jau esu čia“, – tada tvirtino slovėnas.

Nors iš Graikijos „Lietuvos rytui“ pergalės parsivežti nepavyko, vilniečiai buvo arti to – galingai rungtyniavusio H.Mujezinovičiaus (26 tšk., 8/8 dvit., 8 atk. kam., 8 išpr. praž., 35 naud. bal.) ir Roberto Javtoko (12 tšk., 7 atk. kam., 19 naud. bal.) dueto dėka Lietuvos vicečempionai namo sugrįžo turėdami 2 taškų deficitą – 75:77.

Į komandą atvykus T.Mahoričiui, krepšininkai neslėpė emocinio palengvėjimo, kai trenerio poste neliko arogancija ir emocijomis garsėjusio V.Djurovičiaus. Tai atsispindėjo ir žaidime.

Nelengva vilniečiams buvo ir atsakomosiose rungtynėse – audringai ir gausiai susirinkusių sirgalių palaikomi Vilniaus klubo krepšininkai tik mačo pabaigoje sugebėjo išnešti sveiką kailį – 81:77 triumfavęs „Lietuvos rytas“ atvėrė duris į ketvirtfinalį, kuriame – dar vienas graikų barjeras.

„Rungtynės vyko tarsi supynėse, širdis tiesiog daužėsi, – po pergalės prieš „Aris“ sakė rezultatyviausias – 24 taškus įmetęs – mačo žaidėjas R.Štelmaheris. – Esu labai laimingas, kad laimėjome, ir manau, kad tokios rungtynės galėjo vykti jau finale“.

Antrą kartą per pastarąjį mėnesį į Salonikus vykę T.Mahoričiaus auklėtiniai norėjo į Vilnių parsivežti persvarą, tačiau to ir vėl nepavyko padaryti. Dramatiškai susiklosčiusiose rungtynėse Ioannio Gagaoloudeso metimas su sirena išplėšė pergalę PAOK ekipai 74:71, o „Lietuvos rytą“ vėl privertė atsakomąsias rungtynes savo aikštėje pradėti su neigiamu tarpusavio balansu.

Kitaip nei mače Vilniuje su „Aris“, rungtynės su PAOK klostėsi palankiau. Nors prieš didžiąją pertrauką aikštės šeimininkai atsilikinėjo dviženkliu skirtumu (28:40), po didžiosios pertraukos T.Nesby ir R.Štelmaherio vedini vilniečiai turėtą deficitą panaikino ir 11 tūkstančių sirgalių akivaizdoje pasiekė revanšą 76:65 bei žengė į ULEB taurės pusfinalį. „Jie stovėjo už mūsų nugarų“, – daugiatūkstantine aistruolių armija didžiavosi T.Mahoričius.

„Lietuvos rytas“ žengė vieną laiptelį po kito ULEB taurės finalo link – sekantis kelią vilniečiams pastojo Valensijos „Pamesa“ klubo žvaigždynas. Neabejotinu serijos favoritu laikytame ispanų klube rungtyniavo tokios garsios visoje Europoje pavardės kaip Igoris Rakočevičius, Fabricio Oberto, Dejanas Tomaševičius, Antoine‘as Rigaudeau, Ademola Okulaja, Alejandro Montecchia.

Jau pirmoje pusfinalio akistatoje „Lietuvos rytas“ parodė, jog šios pavardės yra nė motais – visų rungtynių metu varžovams ant kulnų lipę vilniečiai rungtynių pabaigoje turėjo progą nutraukti nesėkmių išvykose seriją, tačiau T.Nesby metimas skriejo pro šalį – 75:77.

Šiame susitikime vyko dar viena krepšinio aistruoliams įspūdį palikusi dvikova – T.Nesby prieš I.Rakočevičių. „Lietuvos ryto“ amerikietis metė rimtą iššūkį tuo metu bene geriausiu Europos snaiperiu tituluotam serbui – pelnė 30 taškų (5/9 dvit., 5/10 trit., 5/5 baud. met., 31 naud. bal.). Tuo tarpu „Pamesa“ lyderis tiesioginį oponentą pranoko tik nežymiai – 32 taškai (5/9 dvit., 4/7 trit., 10/11 baud. met., 36 naud. bal.).

„Turėtume būti patenkinti rezultatu, nes jis palieka galimybę kovoti dėl patekimo į finalą“, – po nesėkmės Ispanijoje kalbėjo R.Štelmaheris.

Latvijos kalbėjo užtikrintai, nes žinojo, jog rungtynėse namuose „Lietuvos rytas“ už savo nugaros turės sausakimšas „Siemens“ arenos tribūnas.

Į tikrą pragarą patekęs „Pamesa“ žvaigždynas akivaizdžiai sutriko – tuo tarpu vilniečiai jautėsi kaip niekada užtikrintai – patikima H.Mujezinovičiaus ir R.Javtoko gynyba po krepšiu, šaltakraujiška Simo Jasaičio tritaškių serija, T.Nesby metimas iš 9 metrų ir viską nulėmę tolimi R.Štelmaherio šūviai, ant kojų sukėlę visus 11 tūkstančių arenoje susirinkusių sirgalių.

Favoritu laimėti ULEB taurę laikytą Valensijos komandą ant menčių parklupdęs Vilniaus klubas nuaidėjus finalinei sirenai šoko pergalės šokį. „Lietuvos rytas“ – ULEB taurės finale.

„Žiūrint į Valensijos ekipos pavardes, atrodo, jog nugalėti jų neįmanoma, bet krepšinį žaidžia ne pavardės, o laimi tas, kas geriau pasirengęs“, – gerai visiems žinomą posakį citavo T.Mahoričius.

Po triumfo pusfinalyje praėjus porai savaičių euforija aprimo, tačiau noras tapti ULEB čempionais neišblėso. „Lietuvos ryto“ finale Šarlerua mieste laukė komanda iš Graikijos – Kozanės „Makedonikos“.

„Anksčiau nugalėjome komandas, kurios turėtų būti geresnės už „Makedonikos“, tačiau kas pateko į finalą? Gerbiame varžovus žaidėjus ir trenerį. Kovosime rytoj ir atiduosime visas savo jėgas“, – prieš finalą kovingai nusiteikęs buvo R.Štelmaheris.

Tai patvirtino jau pirmoji rungtynių pusė, per kurią susikrovė triuškinančią 20 taškų persvarą (44:24). Tačiau per daug lengva mačo pradžia vilniečius užmigdė. Viskas apsivertė aukštyn kojomis – varžovai įgavo antrąjį kvėpavimą ir ėmė tirpdyti skirtumą.

Pačioje rungtynių pabaigoje po labai svarbaus „Makedonikos“ tolimo meti komandas skyrė vos 3 taškai, tačiau „Lietuvos rytui“ pavyko išvengti fiasko – komandos kapitonas R.Javtokas baudos metimu padidino pranašumą, o po netaiklios Kozanės ekipos atakos finalinė sirena užfiksavo galutinį rezultatą 78:74, kuris skelbė „Lietuvos ryto“ triumfą kvapą gniaužiančiose rungtynėse – ULEB taurė vilniečių rankose.

„Esu nepaprastai sujaudintas ir laimingas galų gale padaręs tai. Sveikinimai žaidėjams, trenerių kolektyvui, klubo nariams ir ištikimiems mūsų fanams, kurie atvyko mūsų palaikyti ir kurių dėka mes laimėjome“, – po pergalės finale džiaugsmo neslėpė T.Mahoričius.

Štelmaheris ir Mahoričius

Tai yra puiku. Nuostabiai sužaidėme pirmą rungtynių pusę, mums viskas sekėsi. Turėjome tam tikrų problemų, tačiau sugebėjome susidoroti su sunkumais. Dabar atėjo laikas tiesiog švęsti“, – teigė naudingiausiojo žaidėjo titulą laimėjęs R.Javtokas.

„Lietuvos ryto“ aistruolis

2005-aisiais metais pirmą kartą vietą Eurolygoje išsikovojęs „Lietuvos rytas“ žengė į Europos klubų elitą, kuriame po sėkmingų ar ne ypač pasisekusių sezonų išliko iki dabar.