G.Leonavičius: koks gali būti darbas, kai vienas po kito žaidėjai palieka komandą?

Rezultatyviausias Lietuvos krepšinio lygos (BEKO LKL) žaidėjas, daugiausiai minučių šį sezoną sužaidęs bei ketvirtą vietą pagal efektyvumą užimantis Gintaras Leonavičius sunkius laikus išgyvenančiam Kėdainių „Nevėžiui“ yra kertinis žaidėjas, dėl kurio ekipa dar neprarado galimybių iškopti į atkrintamąsias varžybas.

„Gal kai kam ta prasta finansinė situacija ir daro įtaką, tačiau aš, jeigu einu į aikštę, tai joje aš visada save atiduodu šimtu procentų. Jei negaliu to padaryt, jei kamuoja sveikatos problemos – tada išvis į aikštę neinu. Toks mano charakteris“, – pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „LKL dienoraštis“ pradėjo krepšininkas.

– Esi daugiausiai minučių lygoje sužaidę krepšininkas. Ar sezonui artėjant į pabaigą, kūnas tai jaučia?

– Nuovargis jaučiasi, tačiau pervargimu to nepavadinčiau. Aš esu iš tų žaidėjų, kurie labai didelį dėmesį skiria savo fizinei būklei, todėl jaučiuosi pakankamai gerai, noriu užbaigti sezoną ir žiūriu į ateitį. Duok, Dieve, kad nepatirčiau kokios traumos.

– Kol kas dar turit galimybių prasibrauti į atkrintamąsias varžybas. Tikite, kad pateksit?

– Dėl visų finansinių bėdų, komandos situacija nėra lengva, tačiau sportinis noras yra kovoti iki galo. Mes tikim, norim, galvojam, kad galim. Visada stengiamės, tik kad ne visada pavyksta. Noro tikrai užtenka pakovoti dėl vietos atkrintamosiose varžybose – ypač dėl septintos vietos. Per likusias ketverias rungtynes užtektų dukart laimėti ir tikslas būtų pasiektas.

– Šiemet nekart „Nevėžį“ paliko tai vienas, tai kitas krepšininkas. Po tokių žinių rankos nenusvirdavo?

– Tikrai sunku, kai žaidėjas po žaidėjo palieka komandą. Aš apskritai manau, kad norint pergalių, kolektyvui kartu reikia žaisti bent dvejus metus. Tarkim, Madrido „Real“ klubas ta pačia sudėtimi žaidžia ne vienus metus ir tik tada ateina tos didžiosios pergalės.

O koks gali būti darbas, kai vienas po kito žaidėjai palieka komandą? Dabar dvi savaites treniruotėse nežaidžiame penki prieš penkis, nes nėra tiek žaidėjų. Įsivaizduokit, kaip sunku tokiomis sąlygomis dirbti treneriui.

Vienas rungtynes planuoji, kad kažkas bus lyderis ir sužinai, kad jo nebėra. Po to „statai“ žaidimą kitam žaidėjui – ir tas išeina. Dėl to mūsų žaidimas ir yra toks banguotas, kai vieną dieną laimime prieš Prienų komandą, o kitą dieną pralaimime „LSU-Atletui“.

– Ar per karjerą yra buvę bent kažkas panašaus, kad vieną sezono dalį su komanda būtumėt čempionato lyderiai, o sezono pabaigoje, kovotumėt dėl patekimo į atkrintamąsias?

– Tikrai nebuvo. Apskritai, šis sezonas man yra vienas sunkiausių per karjerą. Tikėjomės vieno, turėjome daug noro kovoti, tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis. Man asmeniškai nemalonu, kad turėdami vienokius planus, dabar esame priversti kovoti dėl visai kitokių. Bet yra, kaip yra, todėl lieka pasistengti užbaigti šį sezoną ir per jį kažką dar nuveikti.

– Šiandien laukia puikią sportinę formą demonstruojantys „Šiauliai“. Turbūt, nereikia būti dideliu specialistu, jog suprastum, kad „Nevėžiui“ lengva nebus?

– Su „Šiauliais“ šį sezoną žaisime jau gal aštuntą kartą. Šiuo metu ši komanda yra pasiekusi savo piką. Ji turi dešimt – vienuolika panašaus lygio žaidėjų, kuriuos nuolat rotuoja, kurie nejaučia jokio nuovargio ir panašiai.

Jie šį sezoną nugalėjo ir „Žalgirį“, ir „Lietuvos rytą“, ir BBL čempionais tapo. Tokios pergalės komandai prideda labai daug pasitikėjimo, todėl mums prieš juos kovoti bus labai sunku. Ypač prieš jų priekinę liniją.

Kita vertus, mes žiūrėjome jų video, analizavome jų žaidimą, tad eisim ir kausimės. Tikrai prieš rungtynes ginklų nesudėsim. Aš visada eidamas į aikštę, tikiu, kad galime laimėti, nes jei netikėčiau, tai išvis nieko nebūtų.

– Šiame BEKO LKL sezone yra labai daug atvejų, kai mažesnė komanda nugali didesnę. Ar po eilinės sensacijos dar stebiesi?

– Man šis LKL sezonas yra nepaprastai įdomus. Kuo daugiau sensacingų rezultatų, tuo žiūrovui įdomiau. Nenustebčiau, jei Pasvalio ir Šiaulių komandos ketvirtfinalyje sugebėtų eliminuoti aukštesnes vietas užimančias komandas, o finalas, irgi tikiu, kad gali būti ne toks, kaip visada.

Juk ir Ispanijoje ar Italijoje irgi būna metų, kai pirmauja ne grandai. Jei taip būtų ir Lietuvoje, visiems nuo to būtų tik įdomiau.