G.Krapikas: pusfinalyje lemiamais momentais buvome stiprūs žalgirietiška dvasia

Nežinia, kiek naujų žilų plaukų nudažė Gintaro Krapiko smilkinius, tačiau po vienos emocingiausių LKL istorijoje pusfinalio serijų, jų tikrai turėjo atsirasti. Kauno „Žalgirio“ ekipos treneris, kaip ir jo auklėtiniai, ne kartą balansavo ant bedugnės krašto, tačiau sugebėjo nenugarmėti žemyn.

Žalgiriečiai paneigė pesimistines prognozes ir serijoje atsilikinėdami 0:1 sugebėjo išplėšti pergalę 2:1 bei eliminavo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) favoritu laikytą Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubą.

„Abi komandos turėjo ką prarasti. Ir mes, ir varžovai supratome, kad nepatekimas į finalą būtų didelė nesėkmė. Viskas buvo ant kortos. Todėl serija išėjo tokia nervinga ir įtempta“, – pokalbį su „Kauno diena“ pradėjo G.Krapikas.

– Nuo pusfinalio serijos finišo praėjo ne viena diena, tad galima objektyviau įvertinti nuveiktą darbą. Kaip pavadintumėte tai, kas įvyko pusfinalyje?

– Pusfinalis buvo istorinis jau vien todėl, kad dvi pajėgiausios šalies komandos pirmą sykį atkrintamosiose varžybose susidūrė taip anksti. Smagu, kad iš tos sudėtingos pradinės padėties, kurioje buvome prieš atkrintamųjų varžybų pradžią, t.y. 4-osios vietos reguliariajame sezone, įveikėme du laiptelius ir įvykdėme tą minimalų tikslą – būti finale.

– Čempionatas dar nesibaigė, tačiau neabejoju, kad pergalę prieš vilniečius kaip nors pažymėjote...

– Šiek tiek atsipalaidavimo leidau. Vyrai to tikrai nusipelnė. Neabejoju, kad jie puikiai supranta, kad laimėjimas prieš „Lietuvos rytą“ dar nereiškia sezono pabaigos. Dar laukia svarbiausia serija – finalo. Tad didesnių šventimų ar juolab organizuotų švenčių tikrai nebuvo. Komanda pasėdėjo, pavakarieniavo kartu, neformaliai pabendravome. Be to, jie gavo keletą laisvų dienų. O savaitgalį jau pradėjome rengtis finalui.

– Pusfinalio metu nuolat tvirtinote, kad niekas neprarasta. Pasakykite atvirai, ar po pirmųjų pralaimėtų rungtynių Vilniuje, kai iki fiasko trūko vos vienos nesėkmės, tvirtai tikėjote galutine „Žalgirio“ pergale?

– Jei trenerio balse būtų atsiradusi nors mažiausia dvejonė dėl pusfinalio baigties, tą tuoj pat būtų pajautę ir žaidėjai. Aš privalėjau būti paskutinis, kuris prabiltų apie galimą nesėkmę. Juolab, kad mačiau kaip vyrai susikaupę dirba, kaip treniruojasi, mačiau jų ryžtą atsirevanšuoti po apmaudžios nesėkmės paskutinėse reguliariojo sezono rungtynėse su „Lietuvos rytu“. Jie ir žodžiais, ir kasdieniu darbu įrodinėjo, kad yra pasirengę grąžinti skolą.

– Jei reiktų išskirti pagrindinius jūsų pranašumus prieš vilniečius, kokie jie būtų? Juk „Lietuvos rytas“ turėjo ir daugiau potencialių lyderių, ir daugiau lygiaverčių keitimų...

– Buvome stiprūs savo komandiniu kovingumu, žalgirietiška dvasia. Ypač, kai ateidavo lemiami momentai.

– Komandinė dvasia lemia labai daug, tačiau būtini ir lyderiai, priimantys atsakomybę lemiamais momentais. Kas vedė jūsų ekipą?

– Vedlių buvo ne vienas. Tai ir Robertas Javtokas, ir Paulius Jankūnas, ir Justinas Dentmonas. Neseniai kažkas pakritikavo užsieniečius – tiek vilniečių, tiek mūsų. Aš teigčiau atvirkščiai – J.Dentmonas buvo vienas tų, kurie pakoregavo savo žaidimą taip, kaip buvo prašoma. Jis ėmė žaisti labiau komandai, nors ir pats rinkdavo po 15 taškų vidurkį.

Šalia didelio indėlio atakoje, amerikietis mums labai padėjo ginantis, jis laikėsi sutarto plano. Labai sąžiningai dirbo ir Martynas Pocius. Beveik visi buvę aikštėje pasirodė pagal galimybes. Kita vertus, laiko eksperimentams jau pusfinalyje nebebuvo. Negalėjau bandyti po 12 žaidėjų. Reikėjo remtis stipriausiais krepšininkais.

– Krepšinio ekspertai pabrėžia ir serijos atradimais tapusius snaiperį Artūrą Milaknį bei jaunąjį aukštaūgį Artūrą Gudaitį. Ar pritariate, kad jie tapo savotišku pusfinalio X faktoriumi?

– A.Milaknis atskirose rungtynėse pataikė labai svarbius tritaškius. A.Gudaitis labai gerai pakeisdavo R.Javtoką. Jis atliko savo darbą, buvo momentų, kai turėjome problemų dėl asmeninių pražangų. Tuo metu A.Gudaitis eidavo į aikštę ir atlikdavo savo užduotis – buvo agresyvus, kėlė problemų varžovų priekinei linijai, pagirtinai kovojo po lenta.

– Sakoma, kad laimi komanda, pralaimi – treneris. Kaip vertinate savo indėlį į pergalę ir akistatą su „Lietuvos ryto“ strategu Dainiumi Adomaičiu?

– Manau, kad mums, „Žalgirio“ trenerių štabui, pavyko nuosekliai pasirengti serijai. Pavyko išsiaiškinti aspektus, į kuriuos privalėjome sutelkti dėmesį: gynybą prieš jų snaiperius, Omaro Cooko stabdymą ir t.t. Džiaugiuosi, kad vyrai nurodymus įvykdė. Man, kaip treneriui, lengva nurodinėti, nes aš stoviu už aikštės linijos, o tuos planus įgyvendinti – kur kas sunkiau.

– Trečiųjų rungtynių, o drauge ir visos serijos likimas sprendėsi paskutinėje atakoje. Ar spėjote ką nors pagalvoti „Lietuvos ryto“ amerikiečiui Zabianui Dowdellui metant paskutinį tritaškį?

– Mums šį sezoną ne kartą teko pralaimėti paskutinėmis sekundėmis. Todėl ta paskutinė ataka man tikrai nepridėjo gyvenimo minučių. Tačiau tas, kuris rungtynes stebi iš aukštybių, buvo mums palankus. Tarsi apdovanodamas mus už kovingumą ir ryžtą.

– Pusfinalyje nukovėte sezono favoritus. Ar vaikinai neatsipalaiduos prieš finalo rungtynes su iš pažiūros žemesnio rango varžovu?

– Tai didžiulė užduotis mums – treneriams. Turime sugrąžinti komandą į normalų darbo ritmą. Ir pabaigti pradėtą darbą. Finalas dar nelaimėtas.

– Ar jau klubas pradėjo braižyti kito sezono komandos kontūrus? Juk ir jūs neturite sutarties kitam sezonui.

– Dabar aš tuo mažiausiai domiuosi. Baigsis sezonas, tada sėsime ir kalbėsimės. Su vadovybe buvome sutarę žodiškai dėl darbo iki vasaros.

– Vasarą jūsų laukia ir darbas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabe. Ar su rinktinės vyriausiuoju treneriu jau kalbėjotės apie rinktinės pasirengimo pasaulio čempionatui Ispanijoje planus?

– Kelis kartus kalbėjomės. Prie rinktinės prisidėsiu liepos 7 d., kai prasidės pirmoji stovykla.

– Tad vasara bus parduota krepšiniui?

– Į rinktinę niekas per jėgą nevaro. Ten visi eina iš meilės mūsų krepšiniui. Kiek bus poilsio dienų, tiek jų turės ir pakakti.

Zigmas Jurevičius, Kaunodiena.lt