Lietuvos vaikinų jaunių (iki 17 metų) rinktinės lyderis Edvinas Šeškus prieš artėjantį Pasaulio čempionatą, kuris vyks birželio 29 - liepos 8 dienomis neslepia, kad žaidimas savų žiūrovų akivaizdoje reikalaus daugiau atsakomybės.
Praėjusią vasarą vykusiame Europos jaunučių čempionate 190 cm ūgio gynėjas vidutiniškai rinkdavo po 21,3 taško bei atkovodavo po 9,4 kamuolio, tačiau Lietuvos rinktinei vieno E.Šeškaus pastangų neužteko - lietuviai čempionate užėmė tik tryliktą vietą.
Jaunasis talentas neslepia noro reabilituotis po praėjusių metų nesėkmės bei džiaugiasi pagerėjusia atmosfera komandoje.
E.Šeškus tinklapiui „Sportas.lt“ atvirai: apie svajonę išbėgti į aikštelę vilkint Lietuvos rinktinės marškinėlius, norą reabilituotis po praėjusio Europos čempionato, treniruotes su vyrais bei ateities planus.
- Prie rinktinės prisidėjai po laimėto Eurolygos jaunimo turnyro. Ar spėjai atsigauti ir paisėti?
- Sezono pabaiga buvo sunki, tačiau spėjau atsigauti ir pasaulio čempionate žaisiu šimtu procentų. Toks jau mano darbas (juokiasi – aut. past.).
- Kaip įvertintum rinktinės pasiruošimą pasaulio čempionatui?
- Galbūt laiko truputį trūksta, tačiau vakar įveikėme čekus. Iki čempionato lieka dar pora dienų, todėl manau, kad viskas bus gerai.
- Kokį įspūdį palieka rinktinės žaidimas?
- Iki tobulo susižaidimo mums dar trūksta, bet tikrai visi žaidėjai stengiasi.
- Koks didžiausias rinktinės minusas?
- Turbūt dideli žmonės, tačiau akcentuojam komandinį žaidimą, todėl visi tikimės, kad čempionate sužais ir mūsų aukštaūgiai.
- Kuo pasikeitė rinktinė palyginti su praėjusių metų?
- Nuo praėjusių metų pasikeitė daug žaidėjų. Šiais metais komandos viduje geresnė atmosfera.
- Žaisite savų žiūrovų akivaizdoje. Turbūt prieš rungtynes bus didesnis jauduliukas?
- Rungtynes stebės tėvai, draugai, pažįstami, todėl galbūt bus ne jauduliukas, o didesnis užsivedimas. Reikės dar labiau stengtis, kad nenuviltume. Čempionato metu žiūrėsime, ar jaudinsimės.
- Pasaulio čempionatas vyks Lietuvoje. Nejaučiate padidėjusio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio?
- Labai didelio dėmesio mums nėra. Nesame labai didelės žvaigždės, todėl stengiamės nuo to dėmesio atsiriboti ir apie tai negalvoti. Žaisime savo žaidimą ir bandysime įrodyti, kad galime žaisti.
- Ko tikiesi iš šio pasaulio čempionato?
- Visų pirma stengsimės išeiti iš grupės, o paskui – kaip susiklostys. Svarbiausios – pirmos rungtynės prieš Kanadą, todėl mes susitelkę joms. Mums svarbiausia iškovoti pergalę jose. O paskui imsime rungtynes po rungtynių. Apie tolimesnius etapus negalvojame.
- Praėjusiais metais Europos čempionate jums vadovavo Darius Sirtautas. Ar labai pasikeitė žaidimas, prie rinktinės vairo stojus Pauliui Juodžiui?
- Praėjusiais metais žaidėme greitą žaidimą, daug bėgom. Šiemet turime daug daugiau derinių visų pozicijų žaidėjams, akcentuojamas komandinis susižaidimas. Praėjusiais metais buvo viskas gerai, bet nepasisekė.
- Europos čempionate užėmėte tik 13 vietą. Kodėl čempionatas nenusisekė?
- Pernai buvo labai nenusisekęs čempionatas, todėl šiemet turime įrodyti, kad tai buvo klaida. Vakar įrodėme, jog galime žaisti prieš tokias komandas kaip Europos vicečempionai čekai. Kovosime iki galo su visais varžovais.
- JAV rinktinė atsiveža didžiausią savo žvaigždę Jabarį Parkerį. Galbūt jums tektis kovoti tarpusavyje.
- Jeigu mūsų komandos susitiks, tikrai nejausiu jam baimės. Net negalvoju apie kažkokias žvaigždes. Žaisiu savo žaidimą ir stengsiuosi 100 procentų padėti savo ekipai.
- Pernai čempionate buvai ryškus rinktinės lyderis. Ar daug dėmesio sulaukei po jo?
- Užėmus tryliktą vietą, tos komandos žaidėjai nėra labai vertinami. Nesvarbu, jis lyderis ar ne. Tu gali būti ir vidutiniokas, tačiau, jeigu tavo rinktinė laimėjo čempionatą, tave labiau pastebės negu tryliktos vietos lyderį.
- Ką tau reiškia vilkėti marškinėlius su užrašu „Lietuva“?
- Nuo vaikystės apie tai svajojau. Dirbau tam, kad galėčiau užsivilkti Lietuvos marškinėlius ir dirbsiu, kad kiekvienais metais patekčiau į rinktinę. Lietuvoje dauguma vaikų tikisi patekti į šalies rinktinę, tačiau ne visi tai pasiekia. Aš turėjau tokią progą, todėl reikia ją vertinti ir atiduoti visas jėgas už Lietuvą.
- Tikiesi vieną dieną papildyti Lietuvos vyrų rinktinės gretas?
- Dirbsiu, kad toliau tobulėčiau. O paskui.. Jeigu būsiu toks geras, kad paims į rinktinę, tai man bus labai džiugu.
- Esi dalyvavęs „Jordan Brand Classic“ turnyre. Ar teko spausti ranką Michaelui Jordanui?
- Taip, teko paspausti ir pasisveikinti. Akis į akį neteko pabendrauti, tačiau visi dalyviai susėdom prie vieno stalo ir Michaelas papasakojo apie save, savo karjerą. Susitikimas su juo paliko labai didelį įspūdį.
- 2009 metais metais debiutavai Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) būdamas 14 metų. Kaip tave priėmė vyresni žaidėjai?
- Dauguma žmonių galvoja, kad ten patekau per tėtį, tačiau jis nelabai norėjo manęs imti. Komandos vadovai prikalbino tėtį mane paimti, nes ekipai trūko žaidėjų. Padėjau komandai treniruotėse ir pats tobulėjau. Vyrų krepšinis fizinis, daug kontakto, todėl man treniruotės su jais išėjo į naudą.
- „Rūdupį“ treniravo Virginijus Šeškus. Ar nesulaukdavai nuolaidų?
- Ne, nesulaukdavau. Reikėdavo dirbti visu 100 procentų. Kartais jis pastumdavo. Jeigu pamatydavo, kad tinginiauju, ir aprėktas daugiau būdavau.
- Ar didelis skirtumas tarp moksleivių lygos rungtynių ir treniruočių LKL komandoje?
- Skirtumas tikrai juntamas. Vyrų krepšinyje atsakomybė didesnė, netrūkdavo ir jauduliuko.
- Praėjusį sezoną buvai paskolintas NKL rungtyniaujančiai „Š.Marčiulionio krepšinio akademijai“, tačiau aikštelėje praleidai nedaug laiko.
- Sezono pradžioje komandoje netrūko jaunų žaidėjų, tačiau vėliau prisidėjo vyresni krepšininkai, atėję iš LKL lygos. Norėjau daugiau žaisti, bet treneriai labiau pasitikėjo vyresniais, todėl dažniau praleisdavau ant atsarginių suolelio. Galbūt ten sėdėdamas buvau geresnis? (juokiasi – aut.past.)
- Po praėjusio Europos čempionate sukirtai rankomis su Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipa. Kodėl pasirinkai būtent šią komandą?
- Buvo keli pasiūlymai, tačiau pasirinkau dėl miesto. Vilnius man pasirodė labai malonus miestas. Tikiu, kad tai buvo geras sprendimas, nes dirbu su gerais „Lietuvos ryto“ treneriais, tobulėju, ir tai išeis į naudą.
- „Žalgiris“ neviliojo?
- Viliojo, tačiau „Lietuvos ryto“ dėmesys buvo didesnis.
- Ar nebijai, prisijungęs prie „Lietuvos ryto“, užsisėdėti atsarginių žaidėjų suolelio gale?
- Iki pagrindinės komandos sudėties man reikia labai daug dirbti. Treniruosiuosi daug ir stengsiuosi patekti į pagrindinę ekipos sudėtį.
- Kokį savo žaidimo komponentą norėtum pagerinti?
- Labai daug minusų: trūksta greičio, metimo ir driblingo. Reikia įdėti dar daug darbo. Tobulumui ribų nėra.
- Kokį žaidėją laikai savo idealu?
- Anksčiau žavėdavausi Brajantu, bet dabar žaviuosi Ramūnu Šiškausku.
- Turbūt nusivylei, kai šis baigė karjerą?
- Taip, bet tikiuosi, kad dar sugrįš. Galbūt į „Lietuvos rytą“ su manimi (juokiasi – aut.past.).
- Ar turi ritualų prieš rungtynes?
- Neturiu. Aš „kaimietiškai“ ir paprastai: ateinu, apšilimą padarau ir žaidžiu.
- Namuose prie pietų stalo pagrindinė tema – krepšinis?
- Taip. Stengiamės mažiau apie jį šnekėti, bet ne visada išeina.
- Ar tėtis duoda velnių, pataria?
- Būna visko: ir pabara, ir pagira, pataria dirbti, kad neužriesčiau nosies ir judėčiau į priekį.
- Krepšinis netrukdo mokslams?
- Tikrai trukdo. Stengiuosi abu dalykus suderinti. Po mokyklos iš karto bėgu į treniruotę, po jos – vėl į mokyklą. Nenoriu, kad mokslai nukentėtų. Reikia vis tiek mokyklą baigti. Ir gerai baigti.
- Negalvoji išvažiuoti studijuoti į Ameriką?
- Amerika manęs netraukia. Tikiu, kad čia, Lietuvoje, su vietiniais treneriais man bus geriau.
- Daugumos jaunų žaidėjų svajonė – patekti į NBA. Norėtum ir tu vieną dieną išbėgti į aikštelę stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje?
- Tai mano didžiausia svajonė, bet pirmiausia reikia įsižaisti LKL, pasiekti kažką. Kaip tėtis, nors trečią vietą iškovoti.
- Turi mėgstamą komandą, kurią palaikai?
- Šiais metais man labai patiko Oklahomos „Thunder“, bet pralaimėjo...
- Kur žaisi kitą sezoną?
- Dėl kito sezono dar neaišku. Prieš čempionatą nelabai domiuosi, kur žaisiu kitą sezoną, o po jo viskas paaiškės.