D.Kumeliauskas: „Aprangų spalva mums nerūpi, mūsų darbas – rungtyniauti“

Svarbiausiu metų sporto renginiu Lietuvoje vadinamas pasaulio ledo ritulio čempionato I-ojo diviziono B grupės turnyras Vilniaus „Siemens“ arenoje vyks jau balandžio 20-26 dienomis. Artėjančio čempionato proga Sportas.lt pristato interviu ciklą su Lietuvos vyrų rinktinės kandidatais.

Septintasis rubrikos svečias – 26-erių metų Donatas Kumeliauskas. Puolėjas Lietuvos vyrų rinktinėje žaidžia nuo 2005 m., o pasaulio čempionatuose yra sužaidęs jau 28 rungtynes ir per jas įmušęs 5 įvarčius bei atlikęs 10 rezultatyvių perdavimų.

Karjerą Elektrėnuose pradėjęs D.Kumeliauskas vėliau žaidė Latvijoje (Liepojos „Metalurgs“, „DHK Latgale“), Prancūzijoje („Avignon“), o pastaruosius keturis sezonus praleido aukščiausios Kazachstano lygos klube Temirtau „Arystan“. Šiame sezone traumų kamuotas puolėjas per 32 mačus įmušė 8 įvarčius ir atliko 7 rezultatyvius perdavimus bei su komanda pirmą kartą iškovojo bronzos medalius.

- Nors buvai kamuojamas traumų, tačiau komanda pirmą kartą istorijoje iškovojo Kazachstano lygos bronzos medalius, tad kaip vertini šį sezoną?, - Sportas.lt paklausė D.Kumeliausko.

- Manau, kad sezonas buvo geras. Svarbiausia, kad iškovojome medalius ir įvykdėme klubo iškeltus tikslus. Žinoma, visada norisi kovoti dėl aukso, bet šiuo atveju esame patenkinti ir bronza. Man, asmeniškai, sezonas buvo sunkus, nes dėl traumų praleidau didžiąją dalį rungtynių. Kiekvienam sportininkui labai sunku iš šalies stebėti savo komandos žaidimą ir žinoti, kad negali jai padėti.

- Esi vienas iš „Arystan“ komandos senbuvių. Ar planuoji likti šioje komandoje ilgesniam laikui ar ieškosi naujų iššūkių?

- Atėjo laikas kažką keisti. Bandysiu ieškoti naujos komandos.

- Kazachstane praleidai jau keturis sezonus. Lietuviams ši šalis atrodo gana egzotiška. Kaip esi įsikūręs Kazachstane, kokios ten gyvenimo sąlygos?

- Išties gyvenimo sąlygos yra neblogos, nieko netrūksta. Komandos vadovai rūpinasi žaidėjais, o pats esu įsikūręs klubo viešbutyje netoli arenos. Egzotikos Kazachstane lyg ir nėra. Aišku, tai ne Vakarų Europos šalis, bet gyvenimas panašus kaip Rusijoje ar Baltarusijoje.

- Kokia atmosfera rinktinės treniruotėse? Ar ji ženkliai skiriasi nuo treniruočių klube? Ką tau reiškia atstovavimas Lietuvos rinktinei?

- Rinktinėje atmosfera darbinė, visi laukiame pirmųjų varžybų. Treniruotės skiriasi, nes dirbame su naujais treneriais, iš kurių kiekvienas naudoja skirtingą treniruočių metodiką. Taip pat rinktinėje turime per labai trumpą laiką padaryti daug darbo, treneriai turi nuspręsti, kas su kuo žais, paaiškinti taktiką, kurią naudosime kiekvienose varžybose, o klube tam būna daugiau laiko. Atstovavimas rinktinei sukelia puikius jausmus, ypač žaidžiant savų žiūrovų akivaizdoje.

- Kokį įspūdį palieka rinktinės kandidatai ir trenerių štabas?

- Visi rinktinės kandidatai yra puikios sportinės formos, o trenerių štabo nariai – tikri savo srities specialistai. Kiekvienas treneris suteikia naujų žinių.

- Naujos Lietuvos rinktinės aprangos sukėlė daug diskusijų tarp šalies ir užsienio ledo ritulio gerbėjų. Ar nenustebai pasikeitusiomis rinktinės spalvomis? Kurios aprangos tau pačiam priimtinesnės?

- Nenustebau, nes mums tai nėra svarbiausias dalykas. Kažkas užsiima marškinėlių kūrimu, o mūsų darbas yra rungtyniauti.

- Paskutinis klausimas: kaip, tavo nuomone, išsidėstys visos šešios rinktinės pasaulio čempionate Vilniuje?

- Visi žino, kad čempionato favoritai bus lenkai ir britai. Su šiomis rinktinėmis kovoti bus labai sunku, o likusius varžovus tikrai galime nugalėti. Viskas priklausys nuo mūsų pačių. Jei mus lydės sėkmė, išnaudosime savo progas, tai galime nugalėti ne vieną varžovą.