Bronzos medalį iškovojusi ieties metikė L.Jasiūnaitė: „Prieš mėnesį galvojau apie karjeros pabaigą“

Taline (Estija) vykstančiame Europos jaunimo iki 23 metų čempionate Lietuvos komandos sąskaitą papildė antras medalis – merginų ieties metimo rungtyje bronza pasidabino Liveta Jasiūnaitė. 55,77 metro įrankį numetusi lietuvė vos keturiais centimetrais aplenkė ketvirtą poziciją užėmusią norvegę Sigrid Borgę.

Nedaug trūko, jog į šį čempionatą L.Jasiūnaitė nebūtų vykusi visai. Psichologinė įtampa, nepasitikėjimas savo jėgomis ir labai prasti rezultatai privedė sportininkę prie minčių apie karjeros pabaigą...

– Jeigu prieš čempionatą kas nors būtų pasakęs, jog grįšite su medaliu, būtumėte patikėjusi?, – lengvoji.lt paklausė L.Jasiūnaitės.

– Jei tą būtų pasakiusi trenerė, tai taip. Giliai širdyje tikėjausi.

– Sezono pradžia nebuvo sėkminga. Iki Lietuvos jaunimo pirmenybių liepos pradžioje geriausias sezono rezultatas buvo tik 51 metras...

– Šį sezoną prisiminsiu visą gyvenimą... Mano rezultatai kone kiekvienose varžybose buvo 44 metrai, o čia – 55 m. Štai ką reiškia psichologija, pasitikėjimas savimi. Norėjau baigti karjerą, o dabar va – medalis (juokiasi). Nežinau, kas buvo... Nepasitikėjau savimi, konfliktavau su trenere, su aplinka, su savimi.

– Vadinasi, jei šiame čempionate būtų ištikusi nesėkmė, karjera būtų baigta?

– Ne, tačiau prieš mėnesį tikrai buvo tokių minčių. Savaitei net buvau pakeitusi trenerę.

– Gali būti, jog pasitikėjimo pridėjo tai, kad į finalą patekote su fortūnos pagalba, paskutiniu metimu „įšokusi“ į finalininkių dvyliktuką?

– Labai nepatiko, jog į finalą patekau dvyliktu numeriu. Įsivaizdavau, jog visos konkurentės mane nuvertino. Norėjau visiems įrodyti, jog tai nebuvo atsitiktinumas, finale aš turėjau būti. Esu gimusi įrodinėti (juokiasi)

– Atliekant apšilimą, kaip ir kvalifikacijos metu, lijo lietus. Negalvojote, jog laukia dar viena diena, kai teks mėtyti sudėtingomis sąlygomis?

– Kada baigiau apšilimą, pradėjo lyti ir galvojau „velnias, vėl tas lietus“. Įėjus į stadioną oras pagerėjo, nepergyvenau dėl lietaus.

– Jau pirmas bandymas buvo gana sėkmingas, beveik garantavęs vietą aštuntuke bei papildomus tris bandymus. Ar po šio bandymo atsirado laisvumas metant ietį?

– Po pirmo bandymo galvojau, jog 51 metro tikrai užteks aštuntukui. Buvau rami ir galvojau apie tai, ką reikia padaryti, jog ietis skristų toliau, atsipalaidavau.

– Penktuoju bandymu numetusi 55,77 m, pakilote į antrą vietą. Vėliau jus aplenkė ukrainietė Katerina Derun bei paskutinį bandymą turėjo atlikti dar kelios varžovės. Prisiminkite tas akimirkas.

– Meldžiausi... Galvojau, jog ispanė gali mane pralenkti, rišausi batus ir nežiūrėjau į stadioną. Tikrai prisiminsiu šį sezoną. Galėčiau būti visiems pavyzdys, jog kada nesiseka, rezultato reikia išlaukti.

– Prieš čempionatą komandos lyderiais buvo įvardijami trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė bei ėjikas Marius Šavelskis. Gal tai, jog nebuvote vadinama medalio viltimi, padėjo nuimti įtampą?

– Nelabai. Per jaunimo pirmenybes Lietuvoje buvo pasakyta, jog jei numesiu 50 metrų, galėsiu vykti į Europos jaunimo čempionatą. Ten numečiau 54 metrus, jaučiausi labai gerai ir pradėjau svajoti apie medalį.

– Kas pasikeis iškovojus medalį?

– Viskas. Pasikeis požiūris, išaugs pasitikėjimas savo jėgomis, būsiu „pasikėlusi“ (juokiasi).

– Normatyvas į suaugusiųjų Europos čempionatą yra 57,50 m. Tai – pasiekiama?

– Manau, jog dar šį sezoną turėčiau numesti 58 metrus. Dar laukia Lietuvos čempionatas, gal kokios nors varžybos Latvijoje.

***

Ilgametės L.Jasiūnaitės trenerės Teresės Nekrošaitės komentaras:

„Tikrai mačiau, jog Liveta gali iškovoti medalį – tiek per treniruotes, tiek per jaunimo pirmenybes Alytuje. Ji yra kovinga, matėsi iš metimų, jog čempionatui buvo gerai pasirengusi. Buvo baisu, jog pabaigoje neaplenktų kitos. Livetai labai reikėjo medalio, ji turėjo atsigauti – mergina yra pratusi prie prizinių vietų, medalio reikėjo, kad ir vėl atsirastų stimulas.

Prieš mėnesį Liveta buvo labai palūžusi, nežinome to priežasties. Šiemet ji baigė pirmą kursą, mokslo metais ji visada būdavo pavargusi, grįždavo vėlai. Be to, treniruotis Kaune nebuvo sąlygų dėl maniežo remonto.

Manau, jog po šio medalio prasidės treniruočių stovyklos, o tik per jas ir didelį darbą gims rezultatas. Finansų neturime, kol sportininkas neturi tam tikrų pasiekimų, jis negauna valstybės finansavimo. Dabar tai turėtų pasikeisti ir mes galėsime vykti į treniruočių stovyklas. Normatyvas į olimpines žaidynes yra 62 metrai, bet įdėsime daug pastangų, jog į jas patektumėme.“