A.Labuckas: Austrijoje patekau į serbiškus spąstus

Prieš pusantros savaitės prie „Šiaulių“ klubo prisijungė ilgametis LKL krepšininkas Arnas Labuckas. Praėjusį sezoną Prienų „TonyBet“ klube pradėjęs puolėjas, šį sezoną jau pradėjo Austrijoje. Tačiau jam ten taip nepatiko, kad dar lapkričio mėnesį Arnas pasiprašė atleidžiamas iš ekipos.

Atleidimo procesas užtruko, tačiau dabar jis jau „Šiaulių“ klubo narys.

„Situaciją galėčiau apibūdinti vienu žodžiu – viskas yra „super“. Anksčiau niekada asmeniškai su „Šiauliais“ susidūręs nebuvau. Aišku, prieš šią ekipą žaidžiau daug kartų, tačiau nežinojau, kokia padėtis klubo viduje. Dabar galiu pasakyti, kad visa organizacija gera, komanda tikrai aukšto lygio. Komanda priėmė puikiai, nors išskyrus Vytą Šulskį, žaidėjus pažinojau tik iš matymo.

Negaliu nei vieno blogo žodžio pasakyti. Puikios emocijos. Ypač palyginti su tuo, iš kur dabar sugrįžau. Sunkus man buvo laikotarpis. Ten ( Austrijoje – red.) komanda buvo nedraugiška, ypač serbai. Dabar viskas pakrypo į gerąją pusę“, – apie pasikeitusią situaciją „Žinių radijo“ laidai „LKL dienoraštis“ kalbėjo A.Labuckas.

– O kas ten tokio nutiko Austrijoje?

– Man nereikėjo komandos, kuri žaistų kažkokiuose Europiniuose turnyruose, svarbiausia norėjau, kad būtų tvarka. Pasitaikė austrų variantas (Vienos „Zepter“ ekipa – red.). Galvojau, vis dėlto Austrijos čempionai. Artima šalis Vokietijai, kurioje viskas būna sustyguota. Galvojau, kad rasiu Austrijoje kažką panašaus, bet patekau ne į austrų, o į serbų komandą. Iš 20 žmonių klube, trenerių ir žaidėjų tik 5 nekalbėjo serbiškai. Patekau į pačią tikriausią Serbiją.

Taip susiklostė, kad patekau į spąstus. Ir nuo lapkričio mėnesio prašiausi paleidžiamas. Žinojau, kad jeigu nebūsiu laimingas, gerai nežaisiu. Bet komandai sekėsi. Klubo vadovai man pažadėjo, kad į mano vietą atsiveš vieną ar kitą žaidėją. Ir visa tai užtruko iki kovo mėnesio.

– O kaip kelyje atsirado „Šiauliai“?

– Iš tikrųjų, Austrijoje pradėjau labai pyktis ir dar būdamas Vienoje jau žinojau, kur važiuosiu. Tiesa, ilgai užtruko tas „popierizmas“.

– Ar galima dabartinę būseną įvardinti – iš pragaro į rojų?

– Angliškai tokią būseną bandžiau paaiškinti mūsų legionieriams amerikiečiams, bet lietuviškai tai būtų – palengvėjimas.

– „Šiauliai“ rodo gana nestabilų žaidimą. Sezono pradžia buvo sunkoka, po to metų pradžia labai gera. Dabar vėl – pergales keičia pralaimėjimai. Ko ekipai trūksta iki geresnio žaidimo?

– Mačiau keletą rungtynių sezono metu. Komandos sudėtis lygiavertė. Treneris bando rasti optimalų penketą, kam tą dieną labiausiai sekasi. Galbūt ne visada pavyksta jį surasti. Dvejos rungtynės su Ventspilio ekipa buvo geros, nors antrąsias ir pralaimėjom. Tikrai visi gynyboje dirbo, stengėsi. Aš kol kas matau tik pozityvius dalykus. Tikiuosi, kad tų bangų, kurios buvo sezono metu, artimiausiose dvikovose pavyks išvengti.

– Šiandien laukia „LSU-Atletas“. Komanda, prieš kurią, viduje tikriausiai jaučiat, kad laimėsite.

– Kaip sakė treneris, mūsų užduotis nusiteikti dvikovai. 9 dienas iš dešimties, mes tikriausiai tą komandą įveiktume, bet būtina nenuvertinti varžovų. Prisimenam jų rungtynes su „Lietuvos rytu“. Jie pavojingi, bet žinom, ką turim padaryti, nenorim prarasti taško, kuris turi būti mūsų kišenėje.

– Arnai, o kokia tavo paties sportinė forma?

– Visada turėdavau tokį pojūtį per rungtynes surinkti 10–12 taškelių. Dabar nežinau. Gal ta Austrija taip paveikė. Atrodo, praradau pojūtį puolime. Bet fiziškai gerai jaučiuosi. Todėl sakyti, kad forma yra bloga, tikrai negaliu. Tikiuosi per porą savaičių pajusti tą gero krepšinio skonį, viskas susitvarkys ir puolime. Manau, kad gynyboje per abejas rungtynes su Ventspilio klubu žaidžiau patikimai. Jaučiuosi labai gerai, atmosfera komandoje labai gera. Todėl negaliu sakyti, kad dėl ko nors jaudinčiausi.

„Šiauliai“ – „LSU-Atletas“ šį vakarą Šiauliuose susikaus 18.00 valandą.