K.Kemzūra apie rinktinei padedantį A.Sabonį: „Kai matai jį per televizorių, net neįsivaizduoji, koks jis didelis“

„Reikės valios, juk esame vyrai“, – suprasdamas, kad laiko maksimaliai pasiruošti olimpiniam atrankos turnyrui Venesueloje nepakaks, ištaria Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra. Hjustone komanda surengė tris treniruotes, tačiau iki šiol jaučia adaptacijos poveikį, rašo „15min.lt“.

Treneris prisipažino, kad pirmąją naktį miegojo neramiai, kelis kartus prabudo. Adaptuotis dar nespėjo ir Lietuvos krepšininkai. 

„Vakare vėl negalėjome intensyviai treniruotis, nes adaptacija dar vyksta. Vyrai vangoki“, – pasakojo K.Kemzūra.

Specialiai 15min.lt interviu iš Hjustono su vyriausiuoju treneriu – ne tik apie rinktinės pasiruošimą, bet ir Arvydo Sabonio įtaką treniruotėms, skambutį Martynui Gecevičiui ir kvietimą prisijungti prie Azerbaidžano rinktinės priėmusį Rolandą Alijevą.

– Treneri, kokie yra stovyklos Hjustone pagrindiniai akcentai? – žurnalistai paklausė K.Kemzūros.

– Pirmiausia, prisijungė dar trys žaidėjai, tad juos reikės supažindinti su sistema ir deriniais. Mums reikia ištaisyti tai, kas nepavyko Lietuvoje per tas dvejas rungtynes.  Tai – pagerinti gynybą du prieš du, pasikeitimus, komunikaciją tarp žaidėjų, derinių išpildymą. Šlifuojame detales ir toliau dirbame. Stengsimės gerinti žaidimą, įnešti daugiau kokybės.

– Šią vasarą pasirengimas ketvirtadaliu trumpesnis nei įprastai, o trims žaidėjams, tik dabar prisijungusiems prie komandos, jis bus dar trumpesnis.

– Žinoma, to laiko trūksta. Nebus šimtaprocentinis išbaigtumas, tokio, kokio norėtume... Reikės valios, juk esame vyrai. Jeigu ko trūks – ar susižaidimo, ar treniruočių, reikės turėti charakterį ir bendromis pastangomis dirbti. Žinoma, yra bėdų, nedidelių traumų. Tik šiandien atskridęs Rimas nesportavo, o Lietuvoje prisijungusiems Jonui Mačiuliui ir Martynui Pociui ši vakarinė treniruotė buvo tik pirma pilnavertė treniruotė su komanda. Ryte dar pasikartojome derinius, vyrai svorius dvejomis grupėmis kilnojo. Vakare vėl negalėjome intensyvios treniruotės daryti, nes adaptacija dar vyksta. Vyrai vangoki, todėl kokybės nepavyko išgauti, darėme daug klaidų. Tikėsimės, kad rytoj bus geriau.

– Toks svarbus krepšininkas kaip Šarūnas Jasikevičius taip pat prisijungė vėliau, nežaidė draugiškų rungtynių.

– Nežaidė, bet jis sportavo su komanda. Tik tiek, kad nerungtyniavo. Derinius jis žino, nereikėjo priminti. Jis jau adaptavosi prie komandos.

– Ar tuomet, kai iš rinktinės dėl traumos iškrito Renaldas Seibutis nebandėte skambinti Martynui Gecevičiui?

– Skambinau. Kalbėjomės su juo, bet jis jau turėjo kitų planų. Tuo laikotarpiu išsivertėme su tuo, ką turime, o dabar suvažiavo visi ir žaidėjų turime užtektinai. Kad tik traumų nebūtų...

– Lietuva niekada negarsėjo įžaidėjų gausa, o Rolandas Alijevas nusprendė priimti Azerbaidžano rinktinės pasiūlymą. Kaip jūs vertinate tokį jo sprendimą?

– Aš negaliu vienaip ar kitaip vertinti. Čia žmogiškas sprendimas, o jis pasirinko būtent taip. Tam jis turėjo priežasčių. Galbūt Rolandas tikėjosi būti pakviestas į rinktinę, nes buvo sąrašuose. Kuomet atvykti sutiko tie krepšininkai, kurie yra šiandien čia, aš nemačiau didelio šanso, kad Rolandas patektų į rinktinę, todėl jo ir nepakviečiau.

– Su žaidėjais kartu sportuoja ir Arvydas Sabonis. Kaip jo buvimas šalia veikia krepšininkus?

– Iš tikrųjų, kai matai jį per televizorių, ar kur kitur, net neįsivaizduoji, koks jis didelis. Kai Arvydas atsistoja šalia žaidėjų, viskas yra kitaip. Be to, veikia jo autoritetas, Arvydas suteikia susikaupimo, motyvacijos, papildomų stimulų treniruotėms. Labai džiugu, kad jis mums padeda.

– Kada paskelbsite galutinį komandos dvyliktuką? Po visų trijų draugiškų mačų?

– Taip. Aš manau, kad po trijų draugiškų taip ir bus.