Diskusija dėl Lietuvos sporto federacijų finansavimo: „Į sportą investuotas litas atsiperka dešimteriopai“

Antradienį Vilniuje vyko diskusija apie Lietuvos sporto federacijų finansavimą. Šioje diskusijoje dalyvavo asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis, Lietuvos futbolo federacijos generalinis direktorius Edvinas Eimontas, Lietuvos lengvosios atletikos prezidentas Eimantas Skrabulis ir Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Klemensas Rimšelis.

Pokalbį pradėjo A.Vasiliauskas, kurio vadovaujama „Sportas visiems“ asociacija neseniai Palangoje surengė masinio sporto renginį, sutraukusį daugiau nei 5 tūkst. dalyvių, kurie varžėsi daugiau nei 40 sporto šakų.

„Praėjusių metų pabaigoje 2013-ieji metai buvo paskelbti sveikatingumo metais. Buvo daug kalbėta su vyriausybe, atitinkamomis institucijomis, tačiau nebuvo niekas daroma prakalbant apie pinigus“, - sakė A.Vasiliauskas.

„Statistika rodo, kad Lietuvoje yra apie 150 tūkst. aktyviai sportuojančių žmonių. Apklausos rodo, kad sportuojančių yra gerokai daugiau. Tačiau apklausos nieko nereiškia, nes ne visi prisipažįsta kaip yra iš tiesų. Problema yra valstybės požiūris, kuris nesikeičia jau 20 metų. Iš valstybės negauname nė cento, tik iš KKSD gaunama menką paramą“, - kalbėjo A.Vasiliauskas.

R.Kveselaitis pabrėžė, kad mažas finansavimas yra didelė problema šalies sportui.

„Lietuvos sporto federacijų sąjunga vienija daugiau nei 80 sporto federacijų. Per aštuonerius metus mes daugybę kartų rašėme prašymus vyriausybei, premjerams, kitiems valdžios žmonėms. Dar 2010 metais paviešinome laišką dėl prasto finansavimo A.Kubiliui, I.Šimonytei, I.Degutienei, tačiau ledai nejuda. Šiandien vėl kreipėmės į prezidentę ir premjerą dėl tragiško finansavimo. Federacija yra kertinis akmuo, nes ji veža rinktines į varžybas, organizuoja stovyklas, čempionatus, fizinį aktyvumą, sporto plėtotę ir jaunimo užimtumą. Jau gal penkeri metai iš eilės valstybė neskiria pinigų aukšto sportinio meistriškumo federacijoms“, - aiškino R.Kveselaitis.

LSFS prezidentas taip pat yra nepatenkintas tuo, kad Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas neatlieka savo paskirties.

„Visas federacijų finansavimas vyksta per Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą, kas visai prasilenkia su pačia fondo idėja. Šis fondas buvo sukurtas tam, kad plėtoti sportinį masiškumą, jaunimo užimtumą, klubų veiklą. O dabar tie gaunami 10 mln. litų skiriami rinktinių išvežimams į čempionatus. Lietuva yra vienintelė valstybė, kuri neskiria pinigų aukšto meistriškumo federacijoms, plėtojančioms savo sportą“, - pridūrė R.Kveselaitis.

Individualių sporto šakų federacijas atstovavęs E.Skrabulis nebuvo taip skeptiškai nusiteikęs finansavimo klausimu ir problemų ieškojo jų valdyme.

„Normalu, kad mūsų federacijos rėmimas priklauso nuo užimtų vietų čempionatuose, iškovotų medalių. Pinigų niekada nebuvo ir nebus per daug. Bet taip skeptiškai nežiūrėčiau. Pinigai visada yra svarbus veiksnys, bet sėdėti nosį nukabinus ir sakyti, kad pinigų nėra, yra nesąžininga ir negarbinga. Reikia ieškoti rezervų – ar viską darome efektyviai? Mano akimis, 25-30 proc. sporto federacijų dirba labai gerai ir yra pasiekiami geri rezultatai. Dar tiek pat sporto įstaigų dirbą gerai, bet nepasiekia gerų rezultatų. Tačiau jei bus dirbama taip ir toliau, rezultatai anksčiau, ar vėliau ateis. Ir likę 35-40 proc. įvairiausių sporto organizacijų praktiškai „parazituoja“ pasislėpę po sporto vėliava. Neužtenka rašyti prašymus prezidentūrai, reikia siūlyti kelius, kaip optimizuoti finansavimą“, - teigė E.Skrabulis.

Lietuvos futbolo federacija iš valstybės gauna mažiau nei 200 tūkst. litų. E.Eimontas pabrėžė, kad su tokiu finansavimu negalima tikėtis aukštesnių rezultatų.

„Lietuvos skiriamo finansavimo futbolui neužtektų net vienos rinktinės stovyklai suorganizuoti. Bet reikia žinoti, kad futbolas pasaulyje pagal populiarumą prilygsta olimpinėms žaidynėms. Ir ta šimtoji vieta reitinge tarp 209 narių nėra labai gera, bet nėra ir pati prasčiausia. Štai tarkim Škotijoje valstybė vien tik į masinį futbolą investuoja 6 mln. eurų. Mes dirbam, stengiamės, bet išlaikyti mažesnį atsilikimą nuo didesnių šalių su tokiu finansavimu yra sudėtinga“, - kalbėjo E.Eimontas.

K.Rimšelis pripažino, kad pinigų visada trūko ir trūks, bet tam tikri postūmiai į priekį yra.

„Sutinku, kad sportui tragiškai trūksta pinigų. Bet norams ribų niekada nėra. Reikia žinoti, kokia sudėtinga yra sporto rėmimo sistema Lietuvoje. Reikia kalbėti apie visus finansavimo šaltinius. Mūsų netenkina dabartinė situacija. 2014 metų biudžete mes iš valstybės prašome daugiau lėšų sporto šakų plėtotei ir investicijų programoms. Yra pasiektas susitarimas 2 proc. didinti asignavimus sportui, tačiau tą Seimas turės patvirtinti rudenį“, - teigė K.Rimšelis.

„Šiemet pradėjome skaičiuoti sporto indėlį ekonomikai. Tą daro tik keturios Europos Sąjungos šalys. Matome sportą kaip ekonominį veiksnį. Mes norime žinoti tikrus skaičius derybose su finansų ministerija. Visi matome, kaip turizmo departamentas džiūgavo, kad Panevėžyje 2011 metais apsilankė rekordiškai daug žmonių, tačiau puikiai žinome kas tuo metu ten vyko ir kodėl skaičius toks išaugęs. Taip pat pastebėjau, kad kuo federacijos daugiau gauna lėšų iš valstybės, tuo atsiranda mažiau noro siekti lėšų iš privačių subjektų“, - analizavo K.Rimšelis.

R.Kveselaitis teigia, kad iš viso federacijoms reikėtų 30 mln. litų būtiniausioms reikmėms. Tačiau iš valstybės gaunama triskart mažiau. Pagal federacijų finansavimą Lietuva gerokai atsilieka nuo kaimyninių šalių.

„Kiekvienais metais pateikiame prašymą federacijoms paremti 30 mln. litų. Gauname tik 9,5 mln. litų. Latviai skiria 18,9 mln. litu, o estai – apie 30 mln. litų skiria federacijoms. Dabar situacija prasta – ledo ritulio federacija bankrutavo, rankinio skęsta skolose, problemų turi ir kitos. Tragiška situacija yra žaidimų sporto šakomis ir, jeigu valdžia nepadidins asignavimo, tai jos neišgyvens. Norime gauti bent 20 mln. litų kaip latviai. Jeigu per dešimt metų ligonių kasoms finansavimas išaugo net 1 milijardu litų, tai sportui skiriami 9,7 mln. litų yra juokingi“, - aiškino R.Kveselaitis.

„Žaidimų sporto šakoms finansuoti yra sukurtas naujas mechanizmas, kurį pritaikysime jau kitų metų biudžete. O dėl sudėtingos situacijos gali būti kaltas prastas administravimas. Gali būti, kad siekiama, jog federacijos prezidentas būtų amžinas. O jis toks gali būti, kai prezidentas dirba gerai, arba kai federacija skęsta skolose ir niekas nenori perimti vairo. Aš įtariu, kad taip žlugo ledo ritulio federacija. Mes bandėme kalbėtis, padėti, bet niekas neklausė ir dabar visos sąskaitos areštuotos ir nėra kur pervesti pinigus. Dabar turime raštą, kad Nacionalinė ledo ritulio lyga gavo teisę organizuoti pasaulio čempionatą, bet tai yra viešoji įstaiga ir jos finansuoti negalime. Šitą klausimą sprendžiame“, - kalbėjo K.Rimšelis.

Tačiau E.Skrabulis įžvelgia ir kitą pusę – jeigu Lietuvos pasiekimai pakankamai geri ir su nedidelėmis sąnaudomis, tai nebūtina viską remti į pinigus ir geriau išnaudoti turimus resursus.

„Nėra svarbu iš kur gaunami pinigai – ar iš vieno fondo ar per kitą. Esmė yra, kiek tu gausi. Lyginant su latviais, tai reikėtų dar paskaičiuot gyventojų skaičių, infliaciją ir tada norimos sumos taptų daug didesnės. Jeigu paskaičiuosime, kiek kainuoja vienas laimėtas medalis Lietuvai ir kitoms, ypač didesnėms šalims, pamatysime, kad mūsų sąnaudos yra mažiausios. Gal esame per daug išpuikę. Dėl finansavimo iš valstybės ir iš privačių lėšų yra toks niuansas. Sporto šakos yra komercinės ir nekomercinės. Futbolas ir krepšinis visada turi savo vietą pasaulyje ir gali uždirbti pinigus. Lengvaatlečiai, plaukikai, boksininkai niekada neturės tokios galimybės ir turi ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Krepšinis duoda labai daug naudos Lietuvai – pas mus važiuoja žmonės mokytis, treniruotis, atvyksta komandos iš Kataro, Filipinų, Indonezijos. Tai yra dėl gerų sąlygų, infrastruktūros. Susidaro grįžtamasis pinigų ryšys. Sportas yra labai svarbi sritis. Net ir gaunant daugiau pinigų reikia dirbti“, - kalbėjo E.Skrabulis.

Visi diskusijos dalyviai sutartinai pabrėžė, kad sportas turi būti kaip sveiko gyvenimo pagrindas. Reikia išnaudoti kiekvieną litą, skiriamą sportui.

„Į sportą investuotas litas atsiperka dešimteriopai. Mes esame labai graži sportiška šalis. Vyriausybė gerai pasakė – mes užbaigsime amžinas statybas, nacionalinį stadioną. Nors R.Kveselaitis teigia, kad nereikia už tokius pinigus statyti tokį objektą, bet mes turime unikalią galimybę, dovaną. Mechanizmą, pagal kurį galėtume turėti stadioną, galime turėti arba ne. Tai kodėl jo neimame? Negali kilti klausimų. Pirmas įspūdis, dėka žurnalistų, buvo padarytas neigiamas. Bet šis objektas reikalingas visiems – lengvajai atletikai, futbolui ir kitoms šakoms“, - pridūrė E.Skrabulis.

„25 proc. žmogaus gyvenimo kokybės priklauso nuo genetikos, 60 proc. – nuo gyvenimo būdo ir tik 15 proc. – nuo sveikatos apsaugos. Bet palyginant finansavimo apimtis, matome priešingus skaičius. Didinant finansavimą sportui, sveikai gyvensenai, mažiau reikės pinigų sveikatos apsaugai“, - sakė E.Eimontas.

K.Rimšelis iškart pasiūlė idėją, kaip atitraukti žmones nuo kompiuterių ir skatinti sportuoti.

„Lietuvoje buvo sukurta tokia sistema, kad galima buvo gauti kompensaciją už nusipirktą kompiuterį. Tai visą jaunimą sutraukė prie kompiuteriu. Dabar reikia juos atitraukti. Galima sukurti mechanizmą, kad valstybė kompensuotų, pavyzdžiui, žmonių apsilankymą sporto klubuose. Tai neiškreiptų rinkos, ir nepaliktų daug vietos piktnaudžiavimui“, - siūlė K.Rimšelis.

Diskusijoje taip pat buvo daug kalbama apie mokestines problemas. Norima, kad tiek federacijos, vykdančios įvairius projektus, tiek įmonės, norinčios paremti sportą, turėtų daugiau lengvatų. Daug pasiūlymų yra pateikta valdžiai ir nuo jų dėmesio ir supratimo priklausys, ar bus kas nors pakeista.