„Trakuose“ debiutavo dar vienas devyniolikmetis

 Vos dvylika metų gyvuojantis „Trakų“ klubas visada nemažai dėmesio skyrė jaunimui. Tiesa, šiemet tas dėmesys ypatingas. Neretose „Trakai B“ komandos rungtynėse žaidžiančių riterių amžiaus vidurkis siekia vos 19 metų, o aikštėje laksto ne vienas ir ne du nepilnamečiai.

Šią vasarą į „Trakų“ ugdymo sistemą pateko ir „Panevėžyje“ sezoną pradėjęs devyniolikmetis Arnas Jurevičius. Pastarasis dėl patirtos traumos buvo priverstas praleisti dalį antrojo rato, tačiau dabar jis grįžo į rikiuotę ir A komandos treneriams bando įrodyti, jog yra vertas jų pasitikėjimo.

„Prisijungdamas prie „Trakų“ galvojau tik viena, kad žengdamas šį žingsnį artėju prie savo svajonės būti profesionaliu futbolininku. Visada sakiau, kad sveika konkurencija komandoje yra būtina, kad žaidėjas nestovėtų vietoje ar net jo lygis kristų. Konkurencija man padeda tobūlėti ir siekti aukštumų, visada per treniruotes būti susikaupusiam ir atiduoti visa save“, – pokalbį su oficialia „Trakų“ svetaine pradėjo jaunasis vidurio gynėjas.

A.Jurevičiui dėl pasirinkti „Trakus“ nebuvo sudėtinga – čia nuo sezono pradžios jau pluša jo geri draugai Svajūnas Čyžas ir Arnas Borodinas. Su pastaraisiais jis prieš metus iškovojo Elitinės U-19 lygos čempionų titulą.

„Tai, kad jie buvo komandoje, man buvo labai svarbu. Būtent jie padėjo susipažinti su komanda, davė patarimų kaip geriau elgtis tam tikrose situacijose ir kaip nesielgti. Įsiliejant į komandą, mano atžvilgiu tai buvo labai labai svarbu“, – dėstė futbolininkas.

Nepaisant to, kad komandoje esi neilgą laiką, ką įvardintum komandos stiprybe?

Manau, kad esame kaip vienas kumštis, aikštėje nuolat kovojame vienas už kitą, treniruotėse visi draugiškai bendraujame. Aišku, visose komandose pasitaiko nesutarimų, bet mes pasikalbame ir taip dar sustipriname bendrą ryšį.

Šią savaitę B komanda draugiškose rungtynėse susitiko su A komanda. Ar tau asmeniškai yra skirtumas tarp draugiškų ir oficialių rungtynių?

Žinoma, taip. Draugiškose rungtynėse pasaugai kitus žaidėjus, pasaugai save, kad negautum kvailos traumos. Oficialiose varžybose viskas kitaip – esi užsivedęs laimėti bet kokia kaina ir apie savęs saugojimą net nėra minčių.

„Trakai B“ turnyre yra antroje turnyro lentelės pusėje. Kaip manai, ko komandai trūksta, kad ji būtų aukščiau?

Mano nuomone, mumz trūksta šaltakraujiškumo. Dažnai bandome žaisti pirmu numeriu ir laikyti kamuolį, bet realizuojant progas mums pritrūksta to šalto kraujo. Aišku, mūsų komanda jauna, todėl nėra ko nusiminti ir reikia judėti į priekį.

Ar esi sau iškėlęs kokį uždavinį?

Patekęs į „Trakus“, išsikėliau sau tikslą patekti į A komandą ir kuo mažiau praleisti įvarčių į komandos vartus.

Žiūrint į perspektyvą, kuo „Trakų“ A komanda Lietuvos mastu yra kitokia?

„Trakai“ yra jaunas klubas ir pažiūrėjus kiek jiems pavyko pasiekti, tai tikrai rodo, kad jų perspektyvos yra labai aukštos. Mūsų išskirtinumas – charakteris. Neveltui esame Riteriai, kurie niekada nepasiduoda ir kovoja iki galo.