V.Lukša: „Visi laimėti finalai yra įsimintini“

 Trečią sezoną FK „Žalgiris“ garbę ginantis Vytautas Lukša praėjusią savaitę turėjo dvigubą šventę. Rugpjūčio 14 d. Alytuje gimusiam futbolininkui sukako 33-eji metai, o netrukus paaiškėjo, kad gimtadienio išvakarėse V.Lukša sužaidė ir jubiliejines – 100-ąsias rungtynes „Žalgirio“ sudėtyje.

Nuo 2015 m. pradžios legendinio Lietuvos futbolo klubo aprangą vilkintis alytiškis pasidalino prisiminimais apie debiutą „Žalgiryje“, įsimintinas pergales ir skaudžiausią pralaimėjimą.

- Vytautai, praėjusią savaitę atšventei 33-ią gimtadienį. Ar jis kažkuo buvo išskirtinis?

- 33 metai futbole yra solidus skaičius, bet gyvenime – tik pati pradžia. Tiesa, turiu pasakyti, kad kažkokio ypatingo šventimo nebuvo, nes kitą dieną laukė rungtynės su „Jonavos“ futbolo komanda. Tad tiesiog paminėjau gimtadienį su šeima ir tiek. Aišku, paskambino ir draugai, pažįstami, pasveikino.

- Ar gimtadienio proga nulijo dovanų lietus?

- Žmona nustebino, padovanojo labai gražią dovaną. Darvydas Šernas įteikė su medžiokle susijusią dovaną, Saulius Mikoliūnas taip pat nepamiršo, pasveikino įstojus į 33-jų metų klubą.

- Gimtadienis sutapo ir su dar vienu įsimintinu įvykiu – 100-osiomis rungtynėmis vilkint „Žalgirio“ aprangą. Ar seki statistiką, žinai kiek rungtynių esi sužaidęs?

- Ne, tokiais dalykais nesidomiu, tad tikrai buvau labai nustebęs, kai prieš rungtynes klubo sporto direktorius Mindaugas Nikoličius įteikė specialius „Žalgirio“ marškinėlius. Labai geras jausmas, nes tai parodo, kad klube esi palikęs kažkokį pėdsaką. Toje šimtinėje buvo ir įsimintinų pergalių, ir skaudžių pralaimėjimų, bet drauge tai yra nepakartojama patirtis.

- Ar pameni pirmas rungtynes „Žalgiryje“?

- Jei neklystu, tai pirmose rungtynėse žaidėme su Utenos „Uteniu“ ir laimėjome. Rungtynes pradėjau startinėje sudėtyje, pamenu, kad buvo tam tikras jauduliukas, nes tai buvo debiutas naujoje komandoje. Bet jaudulys greitai nuslūgo ir viskas buvo gerai.

- Kalbant apie pergales ir pralaimėjimus. Ar galėtum išskirtini įsimintiniausią laimėjimą bei skaudžiausią nesėkmę?

- Tų laimėjimų su „Žalgiriu“ buvo tikrai ne vienas. Iškovojome tris LFF taures, du kartus laimėjome Supertaurės rungtynes. Man visi šie laimėti finalai yra brangūs ir įsimintini. Be abejo, buvo ir daugiau šaunių pergalių. O stipriausias įspūdis tikriausiai liko po nesėkmės, kai mes pernai UEFA Čempionų lygos antrojo atrankos etapo atsakomosiose rungtynėse pralaimėjome „Astana“ ekipai. Faktiškai per 10 sekundžių paleidome iš rankų realią galimybę patekti į kitą etapą. Tai tikrai skaudžiausias pralaimėjimas per visą mano karjerą.

- Šiais metais „Žalgiris“ ir vėl suklupo antrame Čempionų lygos atrankos varžybų etape. Ko pritrūko komandai, kad įveiktų Razgrado „Ludogorets“ ekipą?

- Man regis, kad šį kartą turėjome visus šansus peržengti tą nelemtą atrankos barjerą. Prieš „Ludogorets“ ekipą laimėjome Vilniuje, išvykoje labai gerai pradėjome rungtynes ir pirmi įmušėme įvartį. O tada, man atrodo, mes patys savęs išsigandome. Kodėl? Nežinau, gal tuo metu pagalvojome, kad jau viskas padaryta, esame kitame etape. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo žiauri klaida ir varžovai mus už tai labai skaudžiai nubaudė. Be abejo, mus labai sukrėtė tie antrame kėlinyje per kelias minutes praleisti du įvarčiai. Manau, kad mums tai buvo labai griežta pamoka. Tos rungtynės parodė, kad norint laimėti Čempionų lygoje reikia žaisti iki galo ir nepalūžti. Ir šiaip, turime patys žaisti, nebijoti ir galiausiai – prisiimti atsakomybę už savo žaidimą.

- Šį sezoną „Žalgirio“ gretose per 25 rungtynes įmušei 2 įvarčius. Ar esi patenkintas savo žaidimu, vaidmeniu komandoje?

- Kol kas sezonas man yra labai vidutiniškas. Šiais metais dažniausiai į aikštę žengiu po keitimo, natūralu, kad ir laiko aikštėje praleidžiu mažiau. Sunku pajusti ritmą, kai kelias rungtynes visiškai nežaidi, o trečiose pasirodai po keitimo likus 15 minučių. Bet toks yra trenerio sprendimas ir jį reikia gerbti. Treneriai turi savo planą, o mano darbas – padėti komandai siekti jai iškeltų tikslų. Savo ruožtu, aš sunkiai dirbu treniruotėse, įrodinėju treneriui, kad esu vertas didesnio jo pasitikėjimo. Tikiu, kad iki sezono pabaigos dar bus progų pasimėgauti futbolu.