Apžvalga: Kaip toli nuo Europos lygos yra „Sūduva“?

Ketvirtadienį Marijampolės „Sūduvai“ susitikimas su Razgrado „Ludogorets“ ekipa nebus tiesiog paprastos rungtynės. Ir nors prieš savaitę buvo patirtas pralaimėjimas Bulgarijoje, bent teorinės viltys iškopti į Europos lygos grupių etapą išlieka. Tačiau ar marijampoliečius nuo šios svajonės skiria tik 90 minučių?

Varžovų pranašumas – visiška rungtynių kontrolė

Prisimenant pirmąjį komandų susitikimą Bulgarijoje, pirmiausiai į akis krenta akivaizdus komandų lygių skirtumas. Aukščiausio lygio futbolo jau paragavę „Ludogorets“ mėgsta laikyti žaidimo vadeles savo rankose ir mėgaujasi kamuolio kontrole.

Jie nevengia pasiųsti daugumą savo žaidėjų į varžovų aikštės pusę ir taip užgula jų vartus, bandydami tiesiog jėga pralaužti susispaudusią gynybą. Kodėl jėga? Nors ir bulgarai turi nemažai individualiai labai stiprių žaidėjų, kurie gali atlikti savalaikį ir tikslų perdavimą, patys apsivaryti varžovą ar sukurti situaciją potencialiam įvarčiui tiesiog iš nieko, kartais atrodo, kad jiems paprasčiausiai trūksta kūrybiškumo.

Razgrade buvo galima matyti gerą tokio žaidimo pavyzdį. Užgulę „Sūduvos“ vartus, „Ludogorets“ futbolininkai dažniausiai „stumdė“ kamuolį iš vieno aikštės krašto į kitą. Jų atakos buvo ilgos, paremtos daugybe perdavimų, tačiau dauguma jų buvo visiškai nepavojingi. Dažnai atakos nepasiekdavo finalinės stadijos, o smūgis į vartų pusę būdavo arba neparuoštas, arba tiesiog priverstinis.

“Ludogorets“ - “Sūduva“ statistika | Organizatorių nuotr.

Žinoma, čia galima įžvelgti ir kitą medalio pusę. Ganėtinai panašiai „žaliai balti“ rungtyniavo ir UEFA Čempionų lygos atrankos mače su Lietuvos čempionais – Vilniaus „Žalgiriu“. Visos šios rungtynės yra panašios tuo, kad nepaisant kūrybiškumo stokos, bulgarai vis tiek pasiekdavo savo tikslą ir pelnydavo įvarčius. Jie mėgsta užliūliuoti savo priešininkus ilgomis, pozicinėmis atakomis, taip provokuodami juos bėgti į greitas kontratakas, bent sekundei prarasti koncentraciją gynyboje. Būtent tada ir įvyksta ilgai brandintas smūgis į paširdžius - greita kontrataka, dažnai paremta vos keliais perdavimais ir įvartis.

„Žalgiris“ LFF stadione taip neatlaikė net 20-ies minučių, kol praleido pirmąjį įvartį, o Razgrade buvo nubausti dar iki pirmojo kėlinio pabaigos. „Sūduva“ atsilaikė apie valandą: būtent tuomet lietuviai pabandė pereiti prie dažnesnių atakų, o dėl to skaudžiai nukentėjo.

Kas atsitinka bulgarams pelnius pirmąjį rungtynių įvartį? Dažniausiai jie įgauna antrąjį kvėpavimą ir visu pajėgumu pasileidžia varžovų vartų link. „Žalgiriui“ tai kainavo net keturis įvarčius atsakomosiose rungtynėse. Negalima pamiršti ir to, kad UEFA Čempionų lygos jau paragavę bulgarai šiame turnyre buvo priversti atlikti besivejančiųjų vaidmenį, todėl žaibiškos atakos susidarius palankiai progai ir varžovams atlaisvinus savo barikadas prie vartų tapo šios komandos varikliu.

„Ludogorets“ sugebėjo sėkmingai patampyti nervus tokiems futbolo gigantams, kaip Madrido „Real“ ar PSG, tad faktas, kad „Sūduva“ į namus parsivežė tik dviejų įvarčių deficitą, nuteikia gan pozityviai.

Ir vėl gynyba?

Ar gali „Sūduva“ sau leisti antrose rungtynėse vėl vien gintis? Tikrai ne. Jeigu lygiosios arba pralaimėjimas minimaliu skirtumu išvykoje būtų laikytas teigiamu rezultatu, taip žaisti atsakomosiose rungtynėse lietuviai tiesiog nebegalės.

Žinant, kad patekimą į UEFA Europos lygos grupių etapą garantuos tik pergalė trimis įvarčiais (arba žaidimas „va bank“ 11 metrų baudinių serijoje), „Sūduvai“ teks gerokai pasistiebti ir būti geresniais už varžovus absoliučiai kiekviename aikštės metre. Taip, tai yra labai sudėtinga užduotis, o prisiminus pirmąjį komandų susitikimą galbūt beveik neįmanoma, tačiau šiemet marijampoliečiai yra linkę maloniai stebinti.

Pagal išankstines kritikų prognozes, mažai kam Europoje girdėtas klubelis iš Lietuvos turėjo iškristi jau pirmajame atrankos etape, kuomet kiek netikėtai ėmė ir nukovė Soligorsko „Šachtior“ ekipą. Vėliau tokia pati dalia ištiko ir latvių „Liepojos“ komandą. Na, o kas dėjosi rungtynėse su galinguoju ir „neįveikiamu“ Šveicarijos „Sion“ klubu, turbūt pamena visi: trys nuostabūs įvarčiai namuose ir puikus Roberto Vėževičiaus reidas išvykoje parklupdė varžovus ant kelių ir leido Marijampolės klubui sukurti istoriją.

Visgi, kyla klausimas: kuo „Sūduva“ gali nustebinti varžovus? Nuoširdžiai – turbūt niekuo. „Ludogotrets“ jau yra įpratę prie žaidimo su aukščiausio lygio klubais, tad vienintelis lietuvių šansas įrodyti tikrąją savo vertę – pakartoti rungtynių su „Sion“ scenarijų. Ne paslaptis, kad „Sūduva“ geriausiai progas išnaudoja standartinių atakų metu, būtent dėl tokių situacijų bent jau Europiniame kontekste yra sulipdyta ši komanda. Jie neturi išskirtinėmis savybėmis pasižyminčių ir techniškų žaidėjų, tačiau turi aukštus gynėjus ir gerai galva smūgiuojančius saugus. Bet ar to pakaks?

Nebėra „plastikinės“ komandos pranašumo

Futbolo užkulisiuose Lietuvos klubai yra dažnai vadinami „plastikinėmis“ komandomis. Ši aliuzija į dirbtina veja dengtus stadionus dažniausiai išryškėja būtent prasidedant lietuvių žygiams europinių turnyrų atrankose.

Ne paslaptis, kad tokia danga yra lyg peilis po kaklu daugeliui Europos klubų, kurie yra įpratę rungtyniauti geros kokybės stadionuose. Galbūt dėl šios priežasties nepamatėme tikrojo „Ludogorets“ potencialo Vilniuje, kuomet žaisdami prieš Lietuvos čempioną „Žalgirį“ bulgarai dažnai atrodė nenorintys persistengti ar netgi apatiški esamam rezultatui.

Tačiau tokio kozirio „Sūduva“ savo rankoje neturi. Natūralia veja dengtas ARVI stadionas varžovų neišgąsdins galimomis traumomis ar raumenų tempimais, o ir vejos kokybe kažin ar bus galima skųstis. Tad viską nulems komandų meistriškumas ir pasiruošimas turbūt vienoms svarbiausių sezono rungtynių.

Ar „Sūduvą“ nuo Europos lygos skiria tik vienerios rungtynės, ar milijonų eurų praraja, sužinosime jau šį ketvirtadienį!