Taktinė analizė: Tetovo „Shkendija“ – kitoks, tačiau „Trakams“ įveikiamas varžovas (3)

Laiko švęsti ir džiaugtis pasiekimais nėra – vos praėjusią savaitę po dramatiškos 11 m. baudinių serijos Švedijos klubą „Norkopping“ įveikę „Trakai“ rytoj vėl stoja į kovą Europos lygos atrankos varžybose. Senosios sostinės „riterių“ varžovu trečiajame etape bus Makedonijos albanų klubas Tetovo „Shkendija“.

Šioje turnyro stadijoje „Trakai“ galėjo gauti gerokai žinomesnius varžovus, pavyzdžiui, Eindhoveno PSV, Atėnų „Panathinaikos“ ar Stambulo „Fenerbahce“. Šie klubai turbūt pasirodytų esantys gerokai per stiprūs „Trakams“, tad burtai gerokai padidino Lietuvos klubo šansus pasiekti paskutinįjį Europos lygos atrankos etapą.

Nepaisant to, iki šiol Kišiniovo „Dacia“ bei Helsinkio HJK užtikrintai įveikęs klubas lengvas kąsnis tikrai nebus – „Shkendija“ žaidimo stilius skiriasi nuo to, su kuo „Trakai“ susidūrė pirmuosiuose etapuose, tad „riteriams“ teks atlikti namų darbus bei prisitaikyti prie kitokio stiliaus futbolą žaidžiančių makedonų.

Komanda be tikro puolėjo

„Trakų“ rytoj laukia panaši užduotis, su kuria Čempionų lygos atrankos namų rungtynėse prieš „Ludogorec“ susidūrė Vilniaus „Žalgiris“ – t.y. varžovas, rungtyniaujantis su vadinamuoju „netikru devintu numeriu“. „Žalgiris“ su savo užduotimi tada susitvarkė puikiai bei šioje pozicijoje rungtyniavęs Jonathanas Cafu rimtų bėdų nepridarė. Tiesa, didžiausia „Ludogorec“ žvaigždė žaisdamas centre neatrodė itin patogiai, tad šioje vietoje verta suabejoti ir bulgarų trenerio Georgijaus Dermendžievo sprendimais. Ypač po to, kai atsakomosiose rungtynėse nuo pradžių rungtyniavęs puolėjas Claudiu Kešeru ėmė daužyti „Žalgirio“ svajones bei išsklaidė bet kokias mintis apie sensaciją Razgrade.

Savo ruožtu „Shkendija“ treneris Qatipas Osmani, „netikro devintojo numerio“ pozicijoje statydamas nominalų atakuojantį vidurio saugą Besartą Ibraimi, akivaizdžiai suvokia, ką daro. Tai įrodo ir statistika – nuo 2015 m. Tetove rungtyniaujantis B. Ibraimi, nebūdamas konvenciniu puolėju, per pastaruosius porą metų pelnė 50 įvarčių bei du sezonus paeiliui tapo rezultatyviausiu Makedonijos lygos žaidėju.

„Shkendija“ žaidimą su kamuoliu galima charakterizuoti keliais aspektais. Visų pirma, tai į kamuolio valdymą orientuota komanda, kuriai vertikalus futbolas yra svetimas. Viskas prasideda nuo vartininko Konstandino Zahovo, kuris, būdamas su kamuoliu, visų pirma ieško trumpų perdavimo komandos centro gynėjams Egzonui Betulajui ir Ardianui Cuculi, o krašto gynėjai Blaže Todorovskis bei Ivanas Čelikovičius jau pirminėje atakos stadijoje kyla aukštyn.

Įdomu tai, kad Q. Osmani antrosiose rungtynėse su „Dacia“ bei pirmosiose prieš HJK kairiojo gynėjo pozicijoje vietoje I. Celikovičiaus rinkosi dešiniakojį Mevlaną Murati, kuris savo flanke žaidė gana konservatyviai bei rungtynėse su HJK kelis kartus „pametė“ poziciją, suardydamas „Shkendija“ gynybos ketvertą. Tose pačiose rungtynėse jis gavo traumą, į sudėtį grįžo I. Celikovičius, kuris be kita ko, atsakomosiose rungtynėse Helsinkyje pelnė įvartį. Ko gero būtent kroatas ir pradės rungtynes Vilniuje.

„Shkendija“ komandos 4-2-3-1 taktinis išsidėstymas. | Ivartis.net

Nuolatinis judėjimas

Antroji „Shkendija“ žaidimo charakteristika – sklandus ir įvairus atakuojančių žaidėjų judėjimas. Tam toną visų pirma duoda B. Ibraimi, itin mėgstantis žaisti tiek tarp saugų ir gynybos linijos, tiek tarpuose tarp varžovų gynėjų. Dažniausiai B. Ibraimi traukiasi į kairįjį kraštą bei ieško erdvių tarp varžovų centro ir dešiniojo krašto gynėjo. Siekdami, kad ši erdvė atsivertų, „Shkendija“ nevengia žaisti plačiai, o krašto žaidėjai pirminėse atakos stadijose siekia užimti pozicijas netoli šoninės linijos bei traukti varžovų gynybos liniją link aikštės kraštų.

Į B. Ibraimi apleistas erdves, kuriose paprastai veiktų nominalus devintasis numeris, visų pirma kėsinasi dešinėje rungtyniaujantis kairiakojis krašto puolėjas Marjanas Radeski bei atakuojantis centro saugas, techniškiausias ir kūrybingiausias komandos žaidėjas Ferhanas Hasani. Įdomu tai, kad tendencija „perkrauti“ kairįjį kraštą, bent jau rungtynėse su HJK, slopino kairėje rungtyniaujančio Stenio Junioro efektyvumą, kadangi į jo kraštą nuolat judantis bei iš kairės į centrą su kamuoliu kertantis B. Ibraimi dažnai kūrė situacijas, kuriose jo bei S. Junioro vaidmenys aikštėje gana stipriai persidengdavo.

Norint laimėti prieš „Shkendija“, privaloma uždarinėti erdves B. Ibraimi bei F. Hasani. Pirmasis didžiausią pavojų kelia savo smūgiais iš už baudos aikštelės ribų (į baudos aikštelę jis pats kerta retai), o antrasis – perdavimais bei protingu judėjimu į erdves be kamuolio, kuris visu gražumu matėsi antrojo įvarčio į HJK vartus metu.

Situacija „Shkendija“ ir HJK rungtynėse | Ivartis.net

Verta pažymėti, kad nepaisant to, jog B. Ibraimi yra rezultatyviausias bei vartams pavojingiausias „Shkendija“ žaidėjas, puolimas visų pirma sukasi apie F. Hasani. Kone laisvą vaidmenį turintis dešimtasis „Shkendija“ numeris juda įvairiomis kryptimis – kamuolį jis mėgsta pasiimti ir ties aikštės viduriu, ir kairiajame (bei kartais dešiniajame) pusiau krašte. Rungtyniaujant prieš „Shkendija“, viena svarbiausių užduočių yra eliminuoti F. Hasani erdves tarp gynybos ir saugų linijos.

Atraminių saugų pora – silpnoji grandis?

Dar viena įdomi „Shkendija“ charakteristika yra ta, kad atraminiai komandos saugai – Armendas Alimi bei Stephanas Vučičius – aikštėje turi gana apribotas ir mažai matomas funkcijas. Šiame duete A. Alimi yra šiek tiek labiau atakuojantis žaidėjas, kuris kontratakų metu nevengia mestis į priekį bei kartais atsidurti ties baudos aikštelės linija, o S. Vučičius labiau linkęs pasilikti žemiau. Įdomu tai, kad nė vienas jų stipriai nefigūruoja kuriant žaidimą ir perkeliant kamuolį į pavojingas zonas – šios funkcijos paliekamos su kamuoliu patogiai besijaučiantiems centro gynėjams. Atraminiai saugai šioje komandoje paprasčiausiai išlaiko kamuolį bei trumpais perdavimais siekia jį atiduoti į kraštą, arba žemiau nusileidusiems B. Ibraimi bei F. Hasani.

Be to, šiuolaikiniame futbole komandos, aukštai keliančios savo krašto gynėjus, dažnai liepia vienam iš savo atraminių saugų nusileisti žemiau, tarp centro gynėjų, sudarant savotišką trijų gynėjų liniją. „Shkendija“ komandoje šią tendenciją įžvelgti sunkoka, ir apskritai, komandai kuriant atakas iš savo aikštės pusės, S. Vučičius ir A. Alimi dažniau yra ignoruojami.

„Shkendija“ išsidėstymas bei atraminių saugų funkcijos taip pat sudaro įspūdį, kad komandos gynėjų linijai trūksta reikiamos apsaugos, o treneris neranda balanso tarp aktyvaus spaudimo aikštės centre bei pozicinio žaidimo ginantis. Abu komandos atraminiai visų pirma stengiasi agresyviai presinguoti varžovų centro saugus bei perimti kamuolį pasirodžius pirmai pasitaikiusiai progai, tad varžovams savo ruožtu atsiranda erdvių tarp saugų ir gynybos linijų.

Ką reikia padaryti „Trakams“?

• Išlaikyti disciplinuotą, kompaktišką ir siaurą gynybos liniją. „Trakų“ gynybos linija susidurs su kitokiu varžovu, nei anksčiau – „riterių“ centro gynėjų čia nelaukia fiziškai tvirti puolėjai bei daugybė aukštų perdavimų iš kraštų. Viena iš priežasčių, kodėl HJK krito prieš „Shkendija“ buvo nedisciplinuota suomių gynybos linija, nuolat praradusi savo formą bei neišlaikiusi lygių tarpų tarp gynėjų. Ypač svarbi bus jungtis tarp Arūno Klimavičiaus ir Valdemaro Borovskio, nes būtent jų zonoje daugiausiai veikia B. Ibraimi.

Prastai išsidėsčiusi HJK gynybos linija | Ivartis.net

Vienas pavyzdžių, kai prastai išsidėsčiusi HJK gynybos linija suteikia gerokai per daug erdvės B. Ibraimi bei leidžia paprasčiausiu vertikaliu perdavimu iš gynybos centro sukurti pavojingą progą prie savo vartų.

• Kamuolio kontrolė. „Trakai“ tiek prieš „St. Johnstone“, tiek prieš „Norkopping“ tam tikrais rungtynių laikotarpiais sėkmingai valdė kamuolį, nesistengdami su juo per daug kurti – nepaisant neblogos kamuolio kontrolės, „Trakai“ didžiąją dalį įvarčių pelnė kontratakomis, kur žiba Oscaro Dorley ir Maksimo Maksimovo duetas. Šią tendenciją reikėtų pratęsti ir ketvirtadienį – kamuolio kontrolė, paprasčiausiai siekiant sulėtinti tempą, turėtų būti efektyvus būdas, siekiant išmušti „Shkendija“ iš žaidimo ritmo. Reikia pažymėti, kad nors „Shkendija“ gana aktyviai spaudžia saugus, spausdami gynėjus jie yra gerokai konservatyvesni. Iš dalies dėl to, kad neturėdamas kamuolio F. Hasani nevengia vaikščioti.  
• Standartinių padėčių išnaudojimas. Serijoje prieš HJK, iš visų „Shkendija“ žaidimo komponentų, daugiausiai klaustukų paliko gynyba standartinių situacijų metu. Nepaisant ryškaus dominavimo prieš suomius, „Shkendija“ praleido du įvarčius, abu – iš kampinių. Be to, abu kartus makedonams nepavyko apsiginti prie artimojo virpsto, o vartininkas K. Zahovas paprasčiausiai buvo paliktas sušaudymui.

„Trakų“ rytoj laukia ko gero didžiausias iššūkis šio sezono Europos lygoje. Varžovai pirmuosius du Europos lygos atrankos etapus peržengė be didesnių problemų bei turėtų būti laikomi favoritais ir šiame etape. Tačiau „Trakai“ šį sezoną Europoje atrodo puikiai pasiruošusi bei disciplinuota komanda, o M. Maksimovo ir O. Dorley dueto nesustabdė nei „St. Johnstone“, nei „Norkopping“.