Lietuvos triatlono viltis T.Kopūstas treniruočių baze dalinasi su olimpiniu čempionu

 Prieš penkerius metus į Angliją dėl sporto išvykęs triatlonininkas Tautvydas Kopūstas į varžybas visada vežasi lietuviškos atributikos, o treniruočių tvarkaraštį dėlioja atsižvelgdamas į Panevėžio „Lietkabelio“ rungtynių laiką. 22-ejų lietuvis po truputį skina sunkaus darbo vaisius ir skatina dvejojančius sudalyvauti Trakų triatlone: „Pusę olimpinės distancijos galite įveikti ir visiškai nesiruošę“.

„Neturėjau kito pasirinkimo“, - nusijuokė perspektyviausiu Lietuvos triatlonininku vadinamas T.Kopūstas. Lietuvos triatlono federacijos prezidento Dainiaus Kopūsto sūnus į treniruotes pirmą kartą būdamas pirmokas.

„Nuo mažens matydavau, kaip tėtis sportuoja, dalyvauja varžybose, tad ir pats norėjau ir plaukti, ir bėgti, ir dviračiu važiuoti. Čia nėra rutinos, nuolat viskas keičiasi. Kaip pradėjau būdamas septynerių, taip iki šiol nepabodo“, - nusijuokė vaikinas.

Panevėžietį treniruoti ėmėsi žymiausias Lietuvos ultratrialotininkas Vidmantas Urbonas.

„Jau vien treniruotės su tokiu žinomu žmogumi motyvuoja, norisi sekti jo pėdomis. Matant, kaip žmonės gerbia jo pasiekimus, norisi žengti jo keliu“, - pasakojo T.Kopūstas.

Vis dėlto, jau penkerius metus lietuvis gyvena, mokosi ir sportuoja Anglijos mieste Lidse. Tame pačiame sporto centre, kaip ir žymieji broliai Alistairas and Jonny Brownlee. Alistairas tapo Londono ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių čempionu, tuo tarpu Johny 2012-aisiais pasipuošė bronza, o pernai – sidabru.

Treniruotės Anglijoje duoda vaisių. Štai praėjusią savaitę vykusiame Europos triatlono jaunimo čempionate T.Kopūstas iškovojo sidabrą.

Šį savaitgalį jo laukia varžybos Vokietijoje, o po dviejų savaičių – Europos taurės varžybos Estijoje. Dėl įtempto tvarkaraščio jam teks praleisti liepos 2 dieną vyksiantį „HONDA Trakų triatloną“, nors dalyvauti šiose varžybose planavo dar prieš sezoną.

Du kartus dalyvavęs šiose varžybose, abu kartus stojo ant aukščiausiojo apdovanojimų pakylos laiptelio. 2013-aisiais T.Kopūstas triumfavo komandinėse varžybose. Po metu Trakų triatlonas vyko kartu su Lietuvos čempionatu, čia vaikinas pirmą kartą tapo šalies čempionu.

„Man šios varžybos labai patiko, jei kitais metais mano tvarkaraštis bus palankesnis, tikrai sudalyvausiu. Didelį įspūdį paliko puiki nuotaika tiek prieš varžybas, tiek po jų. Kai dalyvavau pirmą kartą, sakiau, kad panevėžiečiai turėtų pasimokyti iš vilniečių, nes būtent jie mums parodė, kaip reikia mėgautis triatlonu.

Į Trakų triatloną žmonės suvažiuoja ne tik siekti rezultato, bet ir gerai praleisti laiką. Visi būna laimingi, bendraujantys, draugiški“, - pasakojo T.Kopūstas.

- Nemažai keliaujate ir matote, koks triatlonas populiarus kitose šalyse. Kaip manote, kodėl Lietuvoje šis sportas taip sparčiai nežengia į priekį?

- Manau, kad vis tiek po truputį populiarėja. Prieš dešimt metų triatlonas buvo visai nežinomas, vykdavo vos keletas varžybų ir jei susirinkdavo 80 dalyvių, tai jos buvo laikomos sėkmingomis. O dabar atsirado daugiau varžybų, kuriose susirenka gerokai virš šimto dalyvių. Pažiūrėkite į „HONDA Trakų triatloną“, pernai čia varžėsi 400 dalyvių!

Manau, Lietuvai trūksta olimpiečio, galbūt todėl nėra tokio didelio žiniasklaidos susidomėjimo. Pavyzdžiui, Anglijoje yra broliai Brownlee. Apie juos nuolat rašo žiniasklaida, jų varžybos transliuojamos per televiziją. Tai sukelia susidomėjimą.

Lietuvoje žmonėms reikia pamatyti aukšto lygio varžybas, tai dar labiau padidintų susidomėjimą. Šiais metais Panevėžyje vyks Europos jaunių čempionatas, galbūt tai duos postūmį.

- Olimpinės žaidynės – ir jūsų tikslas. Ar dėl to ir išvykote į Angliją?

- Pagrindinė priežastis buvo triatlonas. Todėl baigus 10 klasių su šeima nusprendėme, kad mokslus tęsiu Anglijoje. O baigus mokyklą atsirado galimybė likti studijuoti ir treniruotis tame pačiame triatlono centre, kur ruošiasi Anglijos rinktinė ir tie patys broliai Brownlee.

Ar būtų labai sunku palyginti sąlygas, kurias turėjote Lietuvoje ir dabar gaunate Anglijoje? Šiuo metu skirtumas išties yra didelis. Pirmiausia, ten yra didžiulė konkurencija ir dalyvių skaičius varžybose gerokai didesnis. Sportininkų pajėgumas yra gana panašus, tad kiekvienose varžybose, norėdamas pasiekti rezultatą, turi atiduoti visą save. Lietuvoje konkurencijos labai trūksta. Ypač jaunių amžiuje. Žinoma, skiriasi ir klimato sąlygos. Ten ir žiemą plentu galima važinėti dviračiu, nėra taip šalta, kaip Lietuvoje. Vietovė kalnuota, todėl nereikia važinėti į stovyklas užsienyje, norint pasitreniruoti kalnuose. Žinoma, platus olimpinių baseinų pasirinkimas ir panašiai. Bet pagrindinis skirtumas – konkurencija.

- Ar įmanoma įveikti pusę olimpinės distancijos be jokio pasiruošimo?

- Manau, kad sprintą nesiruošus tikrai įmanoma įveikti. Tačiau olimpinė distancija iki tol nesportavusiam žmogui būtų per daug. Būtų labai sunku mėgautis varžybomis, nes ji ilgesnė ir reikalauja daugiau pastangų. Tačiau spintas būtų tikrai įkandamas.

- Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti triatlonininkas?

- Svarbiausia, turėtų būti labai konkurencingas žmogus, kuriam neužtektų tik gerai pasirodyti, kurio pagrindinis tikslas būtų nugalėti. Ne tik triatlonininkas, bet kiekvienas sportininkas turėtų šia savybe pasižymėti. Reikia tikėti, kad viską įmanoma pasiekti, nestatyti savęs į rėmus ir niekada nepasiduoti.

- Esate didelis krepšinio gerbėjas. Kaip vertinate ši jūsų gimtojo Panevėžio „Lietkabelio“ sezoną?

- Net buvo liūdna, kad nebuvau Panevėžyje ir negalėjau matyti daugelio finalo serijos rungtynių. Bet stebėjau visas jų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes, net savaitgaliais taip treniruočių tvarkaraštį susidėliodavau, kad liktų laiko pažiūrėti krepšinį.

Tikriausiai, nė vienas panevėžietis nesitikėjo, kad taip aukštai gali pakilti Panevėžio komanda. Reikia tikėtis, kad tai nebus tik vienerių metų pasiekimas ir „Lietkabelis“ išliks Lietuvos krepšinio elite.

Tikriausiai dėl to lietuviško kraujo krepšinis man toks įdomus. Net juokauju, kad įdomesnis, nei triatlonas.

- Emigravote prieš penkerius metus, ar planuojate grįžti į Lietuvą?

- Išvykęs tapau dar didesniu Lietuvos patriotu. Didžiuojuosi, kad galiu atstovauti Lietuvai. Anglijoje važiuodamas į varžybas visada pasiimu lietuviškos atributikos. Anglams pasakoju, kokia tai puiki šalis ir, kad niekuo nesiskiria nuo vakarų valstybių. Baigęs mokslus žiūrėsiu, kur man geriau sportuoti, gal iškart ir negrįšiu, bet baigęs sportuoti ateitį planuoju Lietuvoje, ten mano namai.