Lietuvos rankinio rinktinės treneris A.Juškėnas: „Namie, prie savų sirgalių, turime būtinai įveikti belgus“ VIDEO

 Lietuvos klubų rankini rinktinė jau balandžio 28 dieną susirinko į pasirengimo stovyklą prieš dvi būsimas akistatas su Belgijos rinktine. Pirmadienį prie rinktinės prisijungs visi pajėgiausi šalies rankininkai, kurie rungtyniauja ir užsienio klubuose, o antradienį Lietuvos vyrų nacionalinė rinktinė jau išskris į Prancūziją. Pirmasis mūšis su belgais įvyks gegužės 3 dieną Leveno mieste. Neprabėgus nė savaitei gegužės 7 dieną Lietuvos ir Belgijos rinktinės kova jau persikels į „Siemens“ areną Vilniuje.

Į šią pirmąją stovyklos dieną Artūras Juškėnas pakvietė perspektyviausius ir geriausius Lietuvos klubuose žaidžiančius rankininkus bei prie komandos jau nuo pirmųjų treniruočių prisijungti panoro Islandijoje sezoną jau baigęs Mindaugas Dumčius.

Po pirmosios treniruotės pasikalbėjome tiek su ekipos vyriausiuoju treneriu Artūru Juškėnu, tiek su iš Islandijos grįžusiu ir jau prisijungsiu prie treniruočių Mindaugu Dumčiumi.

Treneri, kokie būtų pirmieji įspūdžiai iš šios pirmosios treniruočių dienos?

Viskas yra gerai, vyrai dirba, svarbu, jog pavyko išvengti traumų. Matosi, jog dar yra pavargusių po trečiadienio rungtynių (Klaipėdos „Dragūnas“ žaidė su Vilniaus VHC „Šviesa“ Lietuvos rankinio lygos rungtynes). Meistriškumas kai kurių žaidėjų, aišku,  dar skiriasi. Matosi, jog ne visi žaidėjai dar atitiktų rinktinės lygį.

Ar į šią klubų rinktinę atvyko visi žaidėjai, kuriuos kvietėte?

Taip, atvyko visi žaidėjai, kuriuos kvietėme ir netgi daugiau. Prie mūsų prisijungė jau ir Mindaugas Dumčius, kuris baigė sezoną Islandijoje. Rolandas Bernatonis irgi prisijungia jau rytoj – diena anksčiau nei planavo. Šaunu, kad žaidėjai rodo tokį norą dirbti, treniruotis ir tai yra tikrai labai sveikintina.

Pastaruosius kelis mačus turėdavome žaisti be kelių traumuotų žaidėjų. Panašu, jog be Karolio Stropaus daugiau visi kiti kol kas yra sveiki?

Sekmadienį dar žaidžia Jonas Truchanovičius, Gerdas Babarskas taip pat turi rungtynes šeštadienį, tad geriau kol kas apie tai dar nekalbėti. Tą paskutinę savaitę iki rungtynių aš nenoriu imt mobilaus telefono į rankas, nes jeigu pamatau, jog skambina žaidėjas iškart jaučiu didžiulę įtampą. Prašome ir to, kuris aukščiau, jog pagaliau galėtume susirinkti visi. Taip, neturėsime Karolio Stropaus, bet čia jau nieko nepakeisi, apie jo nebuvimą žinojome jau iš anksto. Jeigu visi kiti bus, tai galima sakyt, jog būsime pasiruošę apie 90 procentų.

Jonas Truchanovičiaus dar šį savaitgalį žaidžia svarbias rungtynes čempionų lygoje. Kiek tai gali turėti įtakos jo formai bei pasiruošimui rinktinės rungtynėms?

Jeigu Jonas būtų buvęs praėjusiose rungtynėse ar dar anksčiau, tuomet nieko baisaus tikrai nematyčiau. Dabar, Jono Truchanovičiaus rinktinėje nebuvo apie pusantrų metų ir jis tikrai yra pametęs rinktinės žaidimo gijas. Tam spręsti sugalvojome įvairių variantų, stengsimės, jog susirinkimuose, kurie bus jau su pagrindine rinktine, Jonas dalyvautų. Transliuosime jam susirinkimus gyvai Facebook’e ar ieškosime kitų variantų, kad Jonas pajaustų žaidimo gijas. Išnaudosime visas įmanomas priemones, kad Joną įvesti į žaidimą.

Norvegijos rinktinė, kurią Lietuva įveikė „Siemens“ arenoje vėliau vykusiame Pasaulio čempionate užėmė antrąją vietą. Ar jus nustebino šis faktas?

Galbūt yra nelabai nustebino, tačiau bet kokiu atveju tai greičiausiai didžiausias jų pasiekimas istorijoje. Norvegijos komanda yra stipri ir tai mes sakėme ir prieš rungtynes Vilniuje. Mūsų pergalė tame mače jiems buvo didelis netikėtumas ir savo šalyje jie tikrai susilaukė daug nemalonių epitetų po tų rungtynių. Tai tas jų geras pasirodymas kaip ir nustebino, bet rankinis šiuo metu Europoje yra gana vienodas ir kiekviena komanda tuo pačiu gali tiek laimėti, tiek pralaimėti. Galbūt prancūzų pergalės yra tik kiek pastovesnės.

Belgijos komanda šioje atrankoje sužaidė dvi visiškai skirtingas rungtynes. Kokį įspūdį jums paliko šios komandos pasirodymas kol kas?

Taip, jeigu analizuojant rungtynes belgų su norvegais tai matosi, jog Belgijos, jog komanda dar daug klydo, improvizavo ir ieškojo savojo žaidimo. Abiejuose rungtynėse jie žaidė 7 prieš 6 – naudojo septynis aikštės žaidėjus, tačiau tai jau buvo skirtingos taktikos. Tos jų rungtynės namie su prancūzais buvo turbūt vienos geriausių jiems. Jie žaidė susikaupę, išnaudojo visas prancūzų klaidas. Prieš taip atsakingai žaidžiančią komandą yra labai sunku.

Tiek prancūzai, tiek norvegai yra greito žaidimo atstovės. Tuo tarpu Belgija paliko lėtesnės komandos įspūdį. Ar galima su tuo sutikti?

Negalima su tuo sutikti, nes, manau, jog tas lėtumas yra tik dėl to, jog jie keičia tą septintą žaidėją. Jų perėjimas apsigynus į puolimą yra pakankamai greitas, jeigu jis nepavyksta jie toliau nerizikuoja ir tada keičia vartininką žaidėju, nuo ko automatiškai krenta atakos tempas. Dėl to ir susidaro įspūdis, jog jie žaidžia lėčiau. Jie galbūt neturi įspūdingų duomenų žaidėjų, aukščiausias jų rankininkas yra 199 cm linijos žaidėjas ir du vartininkai yra aukšti, visi kiti žaidėjai yra neaukšti ir tikrai greiti.

Kaip vertinat faktą, jog su per trumpą laiką reikės du kartus iš eilės sužaisti su ta pačia komanda?

Tai nėra lengva, nes komandos išanalizuoja viena kitos žaidimą daug stipriau. Nustebinti antrosiose rungtynėse yra daug sudėtingiau. Galbūt todėl mums yra kiek geriau, kadangi antras rungtynes mes žaisime namie, bet daug kas spręsis jau rungtynėse Belgijoje. Mūsų uždavinys, noras yra laimėti Belgijoje, o namie prie savų sirgalių mes jau turime būtinai įveikti belgus.

Mindaugai, kokie pirmieji įspūdžiai sugrįžus į Lietuvą. Ar yra kokių pasikeitimų Lietuvoje?

Niekas per daug nepasikeitė, visada aišku yra smagu sugrįžti į Lietuvą ir džiaugiuosi dabar čia būdamas.

Tai buvo pirmas legionieriaus sezonas tau. Kaip sekėsi įsitvirtinti naujoje šalyje, naujame klube?

Pradžioje buvo tikrai gana sunku ir pirmas kelias rungtynes turėjau traumą, tačiau vis tiek žaidžiau, todėl pradžia tikrai buvo sunki. Komanda tikrai labai gerai priėmė ir sezono vidury jau „įsivažiavau“ ir pabaigoje jau, manau, tikrai sekėsi gana gerai.

Šį tavo sezoną galima vertinti dvejopai. Pats buvai vienas ekipos lyderių, tačiau klubas iškrito į antrą Islandijos lygą. Kokios paties mintis sezonui jau pasibaigus?

Žaidžiau visas rungtynes, tikrai stengiausi, nes vis tik tai pirmas mano sezonas užsienyje. Stengiausi daryti viską, ką sugebu, o tai, jog iškritom galėjo nulemti ir didelis traumų kiekis klube. Karolio Stropaus trauma labai atsiliepė mums, be jo žaisti buvo sudėtinga ir, manau, jog būtent dėl to ir iškritom iš aukščiausios Islandijos lygos.

Ar jau yra kažkokių minčių dėl kito sezono? Vis tik komanda traukiasi į antrąją Islandijos lygą, kaip paties keliai pasisuks po to dar nėra aišku?

Kol kas dar neaišku, bet per artimiausias 2-3 savaites viskas turėtų išaiškėti.

Kokį įspūdį paliko ši pirmoji treniruotė su Lietuvos klubų rinktine?

Įspūdžiai geri, nors kai kurių žaidėjų dar nebuvau ir matęs stovyklose. Galbūt tekę kai kuriuos tik matyti keletą kartų žaidžiančius ar rungtyniauti prieš juos, kai dar žaidžiau Lietuvoje. Vaikinai, matosi, jog stengiasi, dirba ir tikėkimės, jog taip bus ir toliau.

Kokį įspūdį sudarė per tas rungtynes su Norvegija ir Prancūzija Belgijos rinktinė?

Belgija labai įdomi komanda, su ypatingai įdomiu puolimu. Jie greitai grįžta į gynybą, bet puolime dažnai žaidžia gana lėtai. Taip pat jie turi labai įdomų ir centro žaidėją. Mes dar nesame žaidę prieš juos, taigi, manau, jog tikrai laukia labai įdomi kova.