E.Kavaliauskas: apie kovą dėl pasaulio čempiono diržo, pravardės kilmę ir laisvalaikį

 Šiuo metu geriausiu Lietuvos profesionaliu boksininku vadinamas 28-erių metų Egidijus Kavaliauskas lygiai prieš dvi savaites sugrįžo į ringą ir jau ketvirtajame raunde nokautavo metais jaunesnį meksikietį Ramsesą Agatoną.

Dešimtą vietą geriausių pasaulio bokso organizacijos (WBO) pusvidutinio svorio kategorijos kovotojų reitinge užimantis lietuvis sutiko duoti interviu „Inside Boxing“ laidai, kurios vedėjas pripažino, jog E.Kavaliauskas – vienas mėgstamiausių jo kovotojų.

- Kovoje prieš R.Agatoną tau prireikė šiek tiek laiko įsibėgėti, bet vėliau ėmei dominuoti ringe. Ar toks ir buvo tavo kovos planas?

- Atvirai pasakius, prieš kovą beveik neturėjau laiko apšilti, todėl pirmuosius raundus tam ir panaudojau. Nežinau, kodėl susiklostė tokia situacija, nes mano kova šiame vakare buvo pirmoji. Tai sukėlė tam tikrų problemų, bet stengiausi apie tai kuo mažiau galvoti ir būti kantrus porą pirmųjų raundų.

- Kaip manai, ar jau greitai sulauksi progos kovoti dėl pasaulio čempiono diržo?

- Visada sulaukiu šio klausimo ir galiu atsakyti, jog tokios progos jau seniai laukiu. Kuo greičiau tai atsitiks, tuo geriau, nes jaučiu, jog esu tam pasiruošęs. Tikiuosi, kad „Top Rank“ organizacija jau greitai suteiks man tokią galimybę.

- Pretenduoji tapti pirmuoju profesionalų bokso čempionu iš Lietuvos. Ką tau tai reikštų?

- Tai yra mano svajonė nuo vaikystės, nuo tada, kai pirmą kartą įžengiau į bokso ringą. Lietuva yra nedidelė šalis, tad man atvykti į tokią valstybę kaip JAV ir tapti pasaulio čempionu būtų didžiulė garbė.

- Pasirodei tame pačiame vakare su trimis Ukrainos bokso žvaigždėmis. Kaip vertini jų pasirodymą?

- Jie – puikūs kovotojai ir mano treniruočių partneriai. Buvau labai laimingas, galėdamas pasirodyti tame pačiame bokso vakare. Tiek Vasilijus Lomačenka, tiek Oleksandras Usykas, tiek Oleksandras Gvozdykas pasirodė puikiai.

- Turėjai ilgai karjerą mėgėjų bokse, dalyvavai ne viename Europos ir pasaulio čempionate, taip pat olimpiadoje. Kada susidomėjai šia sporto šaka ir ką prisimeni iš savo karjeros mėgėjų bokse?

- Pradėjau treniruotis būdamas 7-erių metų, bet tuomet užsiėmiau tailandietišku boksu, kikboksu, MMA. Išbandžiau daug kovinio sporto šakų. Į boksą perėjau būdamas 13-os metų, kai mane pastūmėjo tėtis. Treniravausi kiekvieną dieną, nesvarbu, ar lauke švietė saulė, ar buvo 20 laipsnių šalčio. Salėje dažnai būdavo šalta, tad bokso kriaušę daužydavau apsirengęs žiemai skirtais drabužiais. Tai buvo sunki, bet įdomi patirtis.

- Kalbama, kad iš Rytų Europos kilę boksininkai treniruotėse atiduoda daugiau jėgų nei amerikiečiai. Ar sutinki su tuo?

- Manau, kad taip. Mes atvykstame iš skirtingų šalių, paliekame savo draugus, šeimas, atsiduodame savo sporto šakai ir esame išalkę pergalių.

- Kada nusprendei pereiti į profesionalų boksą ir kaip atsidūrei Roberto Garcios treniruočių salėje?

- Dar prieš 2011 m. pasaulio čempionatą susitikau su bokso agentu Egiu Klimu. Jis man pasiūlė atvykti į JAV ir tapti profesionaliu boksininku po 2012 m. olimpiados. Jau Londono olimpinių žaidynių metu žinojau, kad tai bus paskutinis mano turnyras mėgėjų bokse ir kad po jo išvyksiu į JAV.

- Ką naujo išmokai treniruodamasis su Robertu Garcia?

- Tik atvykęs į JAV neturėjau profesionalaus bokso pagrindu, todėl reikėjo daug ko išmokti. Treniruotėse daug pagalbos sulaukiau iš meksikiečio Marco Antonio Rubio. Jis tapo mano pagrindiniu treniruočių partneriu. Išmokau kaip būti kantriu ringe ir kaip kovoti profesionalų bokse. Daug taktinių bei techninių niuansų sužinojau ir iš R.Garcios. Tai buvo puiki vieta profesionalo karjeros pradžiai.

- Pasižymi įspūdinga jėga. Ar anksčiau svarstei, kad dėl savo fizinio pajėgumo gali tapti geresniu kovotoju profesionalų ringe nei mėgėjų?

- Kovodamas mėgėjų bokse, apie tai pernelyg negalvodavau. Jau atvykęs į JAV iš trenerių išgirsdavau, kad pasižymiu didele jėga. Dar ir dabar daužydamas bokso kriaušę ne visada jaučiu, kad turėčiau išskirtinę jėgą, bet kol nokautuoju varžovus, viskas gerai.

- Kaip gavai pravardę „Mean Machine“ („nuožmioji mašina“)?

- Mane taip pradėjo vadinti treniruočių partneris ir draugas Jevgenijus Gradovičius. „Mašina“ mane vadindavo ir anksčiau, matydami kaip ruošiuosi kovai. Jevgenijus kartą treniravosi šalia manęs. Aš tuo metu intensyviai stengiausi numesti svorį prieš kovą ir buvau piktas ant viso pasaulio. Tada Jevgenijus į mane pažiūrėjo ir pasakė: „Ne, ne, ne. Jis ne mašina. Jis nuožmioji mašina.“ Nuo tada ši pravardė ir „prilipo“.

- Ar esi iš tų boksininkų, kurie prieš kovą nenori, kad kas nors lįstų prie jų?

- Anksčiau buvo tokių atvejų, bet pastaruoju metu situacija keičiasi. Prieš paskutinę kovą su Ramsesu Agatonu jaučiausi puikiai, turėjau numesti kur kas mažiau svorio, nei prieš ankstesnes kovas. Tai pastebėjo ir treneriai, sakė, jog atrodau puikiai ir pagaliau šypsausi prieš kovą.

- Boksininkai mėgsta kalbėti apie savo sporto šaką, tačiau norėčiau paklausti, ką veiki laisvalaikiu?

- Esu gamtos žmogus, todėl po kovos su R.Agatonu savaitę keliavome kartu su žmona po Kaliforniją. Aplankėme gražias vietas, kopėme į kalnus. Laukinėje gamtoje nėra triukšmo, kompiuterių, telefonų. Tai man leidžia atsipalaiduoti ir mėgautis savo laisvalaikiu.

Per savo karjerą profesionalų ringe E.Kavaliauskas laimėjo visas 16 kovų. Net 13 iš šių dvikovų jis baigė nokautuodamas varžovus.