J.Aldo istorija: kaip vaikystėje seserų vos nesudegintas brazilas tapo UFC čempionu VIDEO
Jose Aldo | Scanpix nuotr.
30-metis brazilas Jose Aldo – tituluotas mišrių kovos menų (MMA) kovotojas, kuris šios sporto šakos elite išsilaiko jau ne vienerius metus. Jo kelias į viršūnę buvo ypač sudėtingas. Skurdžioje aplinkoje augusiam J.Aldo prireikė neįtikėtino užsispyrimo, kad jis atsidurtų ten, kur yra dabar.
J.Aldo gimė ir užaugo Manauso miesto favelose – lūšnynų kvartale. Tai – vienas skurdžiausių rajonų visoje Brazilijoje. J.Aldo gyvenimas galėjo nutrūkti labai anksti. Kai brazilui buvo tik vieneri metai, jo seserys sugalvojo mažąjį broliuką uždėti ant įkaitinto grilio. Kol seserys atėjo į protą, brazilas patyrė rimtų sužalojimų, o šio įvykio pasekmės matomos iki šių dienų. Būtent po šio incidento ant J.Aldo skruosto atsirado randas – vienas iš skiriamųjų šio kovotojo bruožų.
Kaip ir daugelis vietinių gyventojų, J.Aldo vaikystėje svajojo tapti profesionaliu futbolininku, tačiau konkurencija šioje sporto šakoje Brazilijoje yra didžiulė, o J.Aldo neturėjo finansinių galimybių siekti savo svajonės. Brazilo tėtis praktiškai kiekvieną savaitės dieną dirbdavo mūrininku tam, kad sugebėtų išlaikyti šeimą. Pats J.Aldo dar jaunystėje padėdavo tėčiui, o jo gyvenimas buvo labai sunkus. Lieknas berniukas neretai būdavo sumušamas tiesiog gatvėje.
Neapsikentęs aplinkinių elgesio ir norėdamas apsiginti, J.Aldo nusprendė užsiimti kapueiros kovos menu, o vėliau pasuko į džiu-džitsu. Net kai brazilą sudomino kovos menai, jis vis tiek ilgai negalėjo 100 procentų atsiduoti šiai sporto šakai, nes privalėjo padėti šeimai.
„Jose šeima buvo neįtikėtinai skurdi. Net kai jis pradėjo domėtis džiu-džitsu, vis tiek privalėjo dirbti statybose kartu su savo tėčiu. Tuomet tikrai nemanėme, kad Jose taps tokio aukšto lygio sporto žvaigžde“, - prisiminė MMA kovotojas Guilherme Cruzas.
Sulaukęs vos 17-os metų, J.Aldo priėmė nelengvą sprendimą ir pasiryžo siekti savo svajonės – tapti profesionaliu MMA kovotoju. Brazilas paliko Manausą ir persikėlė į Rio de Žaneirą neturėdamas praktiškai nieko – tik savo aprangą ir didžiulę motyvaciją pasiekti užsibrėžtą tikslą.
„Kai buvau vaikas, sakydavau mamai, kad norėčiau kada nors pamatyti vandenyną ir gyventi Rio de Žaneire. Ji manydavo, kad tai tik vaikiškos svajonės. Kai galiausiai apsigyvenau Rio de Žaneire, atsivežiau mamą ir kartu nuvykome prie vandenyno. Norėjau jai įrodyti, kad svajonės pildosi, jei tik esi labai užsispyręs“, - pasakojo J.Aldo.
J.Aldo Rio de Žaneire ilgai neturėjo kur apsistoti, tad po treniruočių jis pasilikdavo salėje ir miegodavo ant tų pačių džiu-džitsu kilimų, ant kurių liedavo prakaitą bei kraują tiek jis, tiek kiti klubo nariai. J.Aldo neretai vieną ar net dvejas dienas nieko nevalgydavo. Tokiais atvejais brazilą gelbėdavo kiti klubo draugai, nupirkdavę jam maisto.
Pirmoje profesionalaus MMA kovoje J.Aldo debiutavo būdamas vos 17-os metų, kai per 18 sekundžių nokautavo Mario Bigolą. Pergalės užvestas brazilas vos per 14 mėnesių net 7 kartus žengė į ringą ir visus varžovus nugalėjo anksčiau laiko.
2005 m. lapkritį J.Aldo patyrė pirmą karjeros nesėkmę, kai nusileido tautiečiui Luciano Azevedo, bet tai buvo viena iš retų išimčių J.Aldo kelyje į viršūnę. Po šios nesėkmės jis Rio de Žaneiro regioniniuose turnyruose iškovojo dvi nelengvas pergales ir pagaliau sulaukė progos pasirodyti platesnei auditorijai.
2007 m. liepą J.Aldo išvyko į Japoniją, kur vienbalsiu teisėjų sprendimu įveikė vietinį kovotoją Shoji Maruyamą. Ši pergalė brazilui atvėrė duris į „World Extreme Cagefighting“ (WEC) organizaciją, kurioje jis sužibo ryškiausiomis spalvomis.
WEC turnyruose J.Aldo susitiko su gerokai aukštesnio lygio sportininkais, bet tai jo neišmušė iš vėžių. Gyvenimo sunkumų užgrūdintas brazilas mėgavosi buvimu MMA narve ir WEC turnyruose startavo penkiais nokautais iš eilės. Paskutinį iš jų J.Aldo pasiekė 2009 m. birželį, kai vos per 8 sekundes „išjungė“ Cubą Swansoną.
Po pergalės prieš C.Swansoną J.Aldo sulaukė progos kovoti dėl WEC puslengvio svorio kategorijos čempiono diržo ir šia galimybe netruko pasinaudoti – brazilas įveikė amerikietį Mike‘ą Browną ir šventė šeštą pergalę nokautu paeiliui.
Vėliau J.Aldo dar du kartus apgynė WEC čempiono diržą, kol šią organizaciją perpirko nauji savininkai ir sujungė ją su UFC. Taip brazilas automatiškai tapo UFC puslengvio svorio kategorijos čempionu. Tuomet sekė dar septynios J.Aldo pergalės iš eilės, tarp kurių – prieš tokius kovotojus kaip Frankie Edgaras ir Chadas Mendesas.
Beveik dešimtmetį nenugalėtas brazilas suklupo tik 2015 m. gruodį, kai per 13 sekundžių jį nokautavo į neregėto populiarumo aukštumas iškilęs airis Conoras McGregoras. Visgi, J.Aldo tai nepalaužė. Grandioziniame „UFC 200“ turnyre jis antrą kartą per karjerą įveikė F.Edgarą ir netrukus vėl tapo UFC puslengvio svorio kategorijos čempionu, kai C.McGregoras atsisakė kovoti prieš jį.
Jau birželio 3-ią dieną J.Aldo laukia sugrįžimas į Rio de Žaneirą. Mieste, kuriame užgimė brazilo karjerą ir kuriame jis šventė ne vieną įsimintiną pergalę, įvyks „UFC 212“ turnyras. Pagrindinėje jo kovoje J.Aldo savo čempiono diržą gins prieš dešimt pergalių iš eilės iškovojusį 25-erių metų amerikietį Maxą Holloway.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
