Sprinterė L.Grinčikaitė stabdo karjerą: reikia atsigauti ir fiziškai, ir psichologiškai

 Vienos tituluočiausių šalies lengvaatlečių Linos Grinčikaitės-Samuolės sprinto take kitąmet neišvysime. Sportininkė kuriam laikui pakabino bėgimo startukus ant vinies – jai reikalinga pertrauka.

„Kadangi labai daug metų esu sporte, anksčiau ar vėliau ateina momentas, kada reikia pertraukos, jog norint toliau sportuoti ateitų didesnė motyvacija. Trečias olimpinis ciklas buvo visiškai nesėkmingas, – atvirai kalbėjo L.Grinčikaitė. – Tiesiog bet kuriuo atveju buvau nusprendusi, kad savo karjeroje darysiu pertrauką. Po olimpinių metų norisi pailsėti ir intensyviai nesportuoti tiek žiemos, tiek vasaros sezonuose.“

Greičiausios visų laikų Lietuvos sprinterės karjera klostėsi įspūdingai – 2008-ųjų ir 2012-ųjų olimpinėse žaidynėse L.Grinčikaitė prasibrovė į pusfinalius, 2012-aisiais Europos čempionate iškovojo bronzos medalį, laimėjo visų trijų prabų apdovanojimus Universiadose, tapo Europos iki 23 metų čempione. Vis dėlto po Londono olimpinių žaidynių rezultatų kreivė smigo žemyn: jai nepavyko prasibrauti nei į pasaulio čempionatus, nei į Rio de Žaneiro olimpiadą, o Senojo žemyno pirmenybėse patekti tarp lyderių.

„Priežasčių labai daug – prasti ne tik šie metai, bet ir visi ketveri pasirengimo metai. Po Londono olimpinių žaidynių nebuvo jokio progreso, tik regresas mano karjeroje. Metai po metų nebuvo pokyčių, – pasakojo L.Grinčikaitė. – Iki paskutinio tikėjau, kad viskas bus gerai, turėjau didelį norą bėgti greitai ir dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Bet komanda, nuo kurios priklausė mano rezultatas, nesugebėjo adekvačiai padaryti tam tikrų išvadų ir parinkti treniravimo metodiką.“ „Sudie“ sportui 29-erių lengvaatletė dar netaria. Jos mintyse yra ir Tokijo olimpinės žaidynės, ir naujas šalies rekordas 100 m rungtyje.

„Taško tikrai nededu. Jei ir dėčiau, tai tą oficialiai ir gerai apgalvojusi paskelbčiau. Kol kas taip – aš darau pertrauką, reikia priimti tam tikrus sprendimus gyvenime, karjeroje. Tokijo olimpinės žaidynės yra mano planuose, dar nepasiduodu, – tikino sprinterė.

– Nebūčiau sportininkė, jei netikėčiau, jog galimybių pagerinti Lietuvos rekordą (11,19 sek.) yra. Tas rekordas yra mano, ne kažkieno kito. Jei planuoju startuoti, tai planuoju ir gerinti Lietuvos rekordą, kuris tikrai yra ne riba. Noras yra didelis gerinti tą rezultatą, nes jaučiuosi savęs nerealizavusi.“