Naujas startas: Lietuvos rinktinė meta iššūkį slovėnams analizė (10)
Fedoras Černychas (deš.) | Scanpix nuotr.
Nauja pradžia – nauji iššūkiai ir viltys. Lietuvos vyrų futbolo rinktinė sekmadienį Vilniuje pradės kovą dėl patekimo į 2018-ųjų metų pasaulio čempionatą Rusijoje. Pirmieji F grupės varžovai – slovėnai, kurie mūsų šalies futbolininkams yra gerai pažįstami po Europos čempionato atrankos kovų.
Ar Lietuvos rinktinė yra pajėgi skambioms pergalėms? Kiek ji surinks taškų ir kurią vietą užims grupėje? Tokie klausimai futbolo aistruolių galvose atsiranda prieš kiekvieną startą, todėl ne išimtis ir šis kartas. O atsakymas paprastas: „Rinktinės vyrai pažada atiduoti visas jėgas.“
Tai buvo akcentuojama nuo pat Naujųjų metų, kai nacionalinės komandos vairą perėmė Edgaras Jankauskas. Nors tokios frazės kaip „sunkus darbas treniruotėse“ ar „kova iki paskutinės minutės“ visiems yra gerai žinomos ir gal net atsibodusios, nedaugeliui pavyksta tai paversti tikrove. Per pusmetį naują veidą parodžiusi Lietuvos rinktinė tai sugebėjo, todėl ne be priežasties žodžiai „darbas ir kova“ iš Čempionų lygos laimėtojo lūpų girdimi ir dabar.
Daugiau pliusų nei minusų
Pasiruošimo cikle Lietuvos rinktinė sužaidė penkerias kontrolines rungtynes. Pradžia sėkminga nebuvo, nes komanda dukart iš eilės pralaimėjo išvykoje žaidžiant prieš stiprius oponentus: Rumuniją (0-1) ir Rusiją (0-3). Tačiau šiuose susitikimuose dėmesys buvo skiriamas ne rezultatui, o futbolininkų siekiui pasisavinti naujojo stratego žaidimo filosofiją.
Tai atsispindėjo pirmose Baltijos taurės rungtynėse prieš Estiją, kai rinktinė Klaipėdoje nutraukė beveik devynis mėnesius trukusį pergalių badą ir laimėjo įtikinamu rezultatu 2-0. Visgi ir šį kartą didžiausias pozityvas buvo įžvelgtas ne rezultate. Komanda pademonstravo tokį žaidimą, kurį jos gerbėjai matė seniai – futbolininkai tryško noru kovoti ir tai darė kiekviename aikštės plote.
Nors po to sekė rinktinės pralaimėjimas Liepojoje prieš Latviją (1-2), komanda net ir atsilikdama rodė charakterį, mušė įvartį ir kovojo iki pabaigos. Tai po rungtynių labai patiko E.Jankauskui, kuris nesėkme pasibaigusį susitikimą įvardijo kaip geriausią auklėtinių pasirodymą jam esant vyriausiojo trenerio poste.
Lietuvos futbolininkai patikėję, kad gali kautis su visais, Krokuvoje netikėtai metė rimtą iššūkį Europos čempionatui besiruošusiai Lenkijos rinktinei. Gausiai savo gerbėjų palaikyti lenkai savo fizinį pranašumą aikštėje įrodinėjo tik paskutiniame rungtynių trečdalyje, bet rezultato savo naudai taip ir nepersvėrė: 0-0.
Pasiruošimo cikle akivaizdus Lietuvos rinktinės lyderis puolime buvo kapitonas Fedoras Černychas, vienintelis sugebėjęs pelnyti du įvarčius. Kartą tiksliu smūgiu pasižymėjo Nerijus Valskis.
Gynyboje spragų buvo ir jos atsiverdavo futbolininkams pajutus nuovargį. Tačiau jų vienybė ir siekis ištaisyti draugo klaidą leido komandai kaip lygūs su lygiais kautis su Europos futbolo elitu.
Nerimas dėl sudėties
Vos pasirodžius Lietuvos rinktinės futbolininkų sąrašui, pirštais buvo baksnojama į visas pozicijas. Komandai pusmetį dėl sunkios traumos nepadės puolėjas Lukas Spalvis. Kontrolinėse rungtynėse suspindėjusį Klaipėdos „Atlanto“ saugą Dovydą Norvilą iš rikiuotės išvedė liga. Už Atlanto rungtyniaujantis gynėjas Vytautas Andriuškevičius su Portlando „Timbers“ klubu yra kovų įkarštyje, o vartininkai Žydrūnas Karčemarskas bei Giedrius Arlauskis žaisti komandoje atsisakė savo noru. Tačiau ar tikrai be šių futbolininkų nacionalinė ekipa yra bejėgė mesti iššūkį varžovams?
Kaip ir kasmet olimpinė ramybė yra matoma vienintelėje pozicijoje – vartininko. Iš esamų kandidatų pastaruoju metu geriausią sportinę formą demonstravo Ernestas Šetkus. Pastarasis šią vasarą iš Turkijos persikėlė į stipriausią Olandijos futbolo lygą „Eredivisie“, kur gina Hagos ADO komandos vartus. Tauragiškis tapo startinės sudėties žaidėju, o jo ekipa iškovojo tris pergales iš eilės ir kartą sužaidė lygiosiomis. Net ir praleidęs tris įvarčius vartų sargas jaučia pergalės skonį. Paskutinį kartą jis trimis pergalėmis iš eilės džiaugėsi rungtyniaudamas Kipro „Nea Salamis“ komandoje, 2013–2014 m. sezone.
Neseniai rungtyniauti į Izraelį išvykęs vartininkas Emilijus Zubas kol kas spėjo sužaisti vos keletą oficialių rungtynių Tel Avivo „Bnei Yehuda“ komandos gretose ir jose praleido po įvartį, neiškovodamas pergalės. Vilniaus „Žalgirio“ vartininkas Saulius Klevinskas pergalėmis mėgaujasi Lietuvos „SMScredit.lt A lygoje“, tačiau ne visose rungtynėse jam tenka daug darbo.
Lietuvos rinktinei daugiausiai galvos skausmo turėtų kelti gynybos linija, nes iš esamų kandidatų vos du futbolininkai rungtyniauja užsienyje. Dešiniajame krašte ramu – jame veikiausiai žais „Trakų“ atstovas Deividas Česnauskis arba Vilniaus „Žalgirio“ narys Egidijus Vaitkūnas. O štai kairėje pusėje yra vienintelis tikras šios pozicijos žaidėjas – Vaidas Slavickas („Sūduva“). Šiame krašte taip pat gali rungtyniauti ir Klaipėdos „Atlanto“ gynėjas Rolandas Baravykas bei minėtasis E.Vaitkūnas.
Dėl vietos vidurio gynėjų pozicijoje konkuruoja broliai Linas („Žalgiris“) ir Arūnas („Trakai“) Klimavičiai bei Georgas Freidgeimas („Irtysh“) ir Edvinas Girdvainis („Piast“). Pastarasis kontrolinėse rungtynėse žaidė labai sėkmingai, bet persikėlęs į Glivicių „Piast“ klubą jau po keleto nesėkmingų rungtynių buvo pasodintas ant suolo ir nežaidė aštuoniuose susitikimuose iš eilės. Paskutinį kartą E.Girdvainis rungtynes žaidė liepos 17 d.
Vidurio saugų pozicijose laikyti žaidimo gijas savo rankose turėtų Mantas Kuklys („Žalgiris“) ir Artūras Žulpa („Tobol“). Pastarasis praėjusį mėnesį Kazachstane sugebėjo įmušti tris įvarčius. Realiausias kandidatas žaisti „po puolėju“ – Vykintas Slivka, šią vasarą dar kartą nuomos pagrindais išvykęs rungtyniauti į Hertongenboso „Den Bosch“ komandą.
Krašto saugų pozicijose veikiausiai vėl išvysime Arvydą Novikovą („Bochum“) ir Fedorą Černychą („Jagiellonia“). Pirmasis po kontrolinių rungtynių su Lenkija vokiečių klube taip ir nesužaidė nė vienerių rungtynių, o pastaruoju metu jį ir vėl persekiojo traumos. Tačiau futbolininkas ne kartą įrodė, kad rinktinėje gali sėkmingai rungtyniauti net ir negaudamas pakankamai žaidimo minučių savo komandoje.
Daugiausiai džiaugsmo yra dėl kapitono F.Černycho, kuris Lenkijos čempionate per septynis susitikimus sugebėjo įmušti keturis įvarčius bei atlikti du rezultatyvius perdavimus. Futbolininkas į rinktinę atvyko geros sportinės formos.
Savo vertę rinktinėje sieks įrodyti debiutantas Mindaugas Grigaravičius, kuris pastaraisiais mėnesiais demonstravo gerą žaidimą Latvijos „Jelgava“ klube. Šį mėnesį futbolininkas mušė įvartį į šalies čempiono „Liepaja“ vartus. Pagalbos puolant tikimasi ir iš Marijampolės „Sūduvos“ puolėjo Tomo Radzinevičiaus, kuris kvietimo į rinktinę sulaukė po labai ilgos pertraukos.
Jei iki pirmadienio vakaro buvo klausimų dėl vidurio puolėjo pozicijos, tai dabar jų turėtų nelikti. Nors teoriškai traumuoto L.Spalvio vietą galėtų užimti minėtasis F.Černychas, to gali neprireikti. Rumunijoje apie save priminė Deivydas Matulevičius, kurio dublis į „Tirgu Mures“ komandos vartus atnešė pergalę „Botosani“ ekipai (4-2). Šiame susitikime puolėjas galėjo pasižymėti ir „hat-tricku“, bet neišnaudojo visų progų.
Lietuvos rinktinės sudėtis
Vartininkai:
Saulius Klevinskas (Vilniaus „Žalgiris“)
Ernestas Šetkus („ADO Den Haag“, Olandija)
Emilijus Zubas (Tel Avivo „Bnei Yehuda“, Izraelis)
Gynėjai:
Rolandas Baravykas (Klaipėdos „Atlantas“)
Deividas Česnauskis (FK „Trakai“)
Georgas Freidgeimas (Pavlodaro „Irtyš“, Kazachstanas)
Edvinas Girdvainis (Glivicių „Piast“, Lenkija)
Arūnas Klimavičius (FK „Trakai“)
Linas Klimavičius (Vilniaus „Žalgiris“)
Vaidas Slavickas (Marijampolės „Sūduva“)
Egidijus Vaitkūnas (Vilniaus „Žalgiris“)
Saugai:
Karolis Chvedukas (RNK „Split“, Kroatija)
Tadas Eliošius (Jonavos „Lietava“)
Mindaugas Grigaravičius („Jelgava“, Latvija)
Mantas Kuklys (Vilniaus „Žalgiris“)
Vytautas Lukša (Vilniaus „Žalgiris“)
Arvydas Novikovas (VfL „Bochum“, Vokietija)
Vykintas Slivka (Hertogenboso „Den Bosch“, Olandija)
Ovidijus Verbickas (Klaipėdos „Atlantas“)
Artūras Žulpa (Kostanajaus „Tobol“, Kazachstanas)
Puolėjai:
Fedor Černych (Balstogės „Jagiellonia“, Lenkija)
Deivydas Matulevičius (FC „Botosani“, Rumunija)
Tomas Radzinevičius (Marijampolės „Sūduva“)
Nerijus Valskis (FK „Trakai“)
Lietuvos rinktinės stiprybės:
• Drausminga gynyba
• Aukštas presingas
• Kontratakos ir perdavimai iš kraštų
• Tolimi smūgiai
Nuo pat E.Jankausko debiuto prie Lietuvos rinktinės vairo didžiausias komandos dėmesys buvo skiriamas gynybai. Gynėjai skuba į dvikovas, dažnai yra „prilipę“ prie varžovų atakuojančių žaidėjų ir jiems nesuteikia erdvės plėstis bei kurti pavojingas atakas.
Vienas labiausiai pastebimų pokyčių rinktinės žaidime – aukštas presingas. Pasiruošimo cikle lietuvių varžovai šiam žaidimo komponentui buvo tiesiog nepasiruošę. Tai atspindi faktas, jog iš šešių praleistų įvarčių anksčiausiai buvo įmuštas 41 minutę.
Žaidžiant prieš pajėgius varžovus Lietuvos rinktinei ne visada pavyksta ilgai kontroliuoti kamuolį, todėl jai tenka išnaudoti kontratakas. Ypač pavojingai lietuviai kontratakuoja kraštais, kai kamuolys atsiduria po A.Novikovo arba F.Černycho kojomis. Dar vienas svarbus faktorius rinktinės žaidime – perdavimai iš kraštų į baudos aikštelę. Jie kontrolinėse rungtynėse varžovams pridarė daug problemų, bet ne visi virto įvarčiais.
Lietuvos rinktinė pasiruošimo etape į varžovų vartus įmušė tris įvarčius, o du iš jų krito po tolimų smūgių. Abiejų tikslių tolimų smūgių autorius buvo F.Černychas. Vienas kapitono smūgis iš toli virto rezultatyviu perdavimu N.Valskiui.
Lietuvos rinktinės silpnybės:
• Paskutinis rungtynių trečdalis
• Vėlavimas dvikovose
• Standartinės situacijos (ginantis)
• Progų realizacija
Kontrolinėse rungtynėse išryškėjo ne tik rinktinės stiprybės, bet ir silpnybės. Viena jų – prastas paskutinis rungtynių pusvalandis, kuriame komanda dažnai praranda koncentraciją. Keturi iš šešių įvarčių kontrolinėse rungtynėse krito sužaidus valandą. Ši problema buvo nematoma tik pergalingai pasibaigusiose rungtynėse su Estija, kuriose jėgų pritrūko patiems varžovams. Ne veltui treneris E.Jankauskas prieš akistatą su slovėnais akcentavo gero fizinio pasirengimo svarbą, nes jis dažnai turi didelę įtaką rungtynių baigčiai.
Pasiruošime ne vienas įvartis į Lietuvos rinktinės vartus krito nepavykus laimėti pirmų dvikovų, po kurių dažniausiai futbolininkai pamesdavo savo poziciją ir leisdavo varžovams kurti pavojingas atakas. Kartais tokios klaidos buvo ištaisytos komandinėmis pastangomis, bet pasireiškus nuovargiui, nuo praleisto įvarčio išgelbėdavo tik vartininkas arba sėkmė.
Dar vienas žaidimo komponentas, ties kuriuo Lietuvos rinktinei reikėtų pasitempti – standartinės situacijos ginantis. Rungtynėse su Rusija įvartis krito būtent po prarastos koncentracijos standartinės situacijos metu, kai buvo pasižymėta smūgiu galva po kampinio. Nerimo po standartų buvo ir mače su Lenkija. Ši problema dažniausiai išryškėja antrajame kėlinyje.
Jeigu Lietuvos rinktinė būtų išnaudojusi tai, ką sukūrė penkeriose kontrolinėse rungtynėse, įvartis vidutiniškai galėjo kristi ne kas antrose, o kiekvienose. Pergalingose rungtynėse su estais A.Novikovas smūgiavo kamuolį į skersinį. Latvijoje skersinį drebino V.Slivka, o A.Novikovas pataikė į virpstą. L.Spalvis galėjo pasižymėti tiksliu smūgiu galva, bet iš arti smūgiavo kamuolį tiesiai į vartininką. Pirmomis sekundėmis Krokuvoje kamuolio į Lenkijos rinktinės vartus iš keleto metrų nepasiuntė tas pats A.Novikovas.
Galingi tik „ant popieriaus“
Lietuvos rinktinei baimintis slovėnų nereikėtų, nors „ant popieriaus“ jie atrodo pajėgesni. Per pastaruosius 16 metų Slovėnija dukart žaidė pasaulio čempionate ir kartą pasirodė Europos pirmenybėse, bet jose kalnų nenuvertė ir pasirodymą baigė grupių etape. Po 2010-ųjų metų pasaulio čempionato šios šalies rinktinėje prasidėjo kartų kaita, kuri kol kas skambių pergalių neatnešė. Praėjusių metų pabaigoje ji turėjo galimybę prasibrauti į Europos čempionatą Prancūzijoje, bet neįveikė Ukrainos barjero.
Slovėnai aukštos klasės futbolininkų turi visose pozicijose. Vartus gina Madrido „Atletico“ sargas Janas Oblakas, o gynyboje žaidžia keletas futbolininkų iš Italijos „Serie A“ ir Ispanijos „La Liga“ komandų. Tačiau nė vienas gynėjas tarptautiniu mastu neturi „žvaigždės“ statuso, kurio geistų galingiausieji.
Žvaigždžių netrūksta komandos saugų ir puolimo linijose. Ekipos žaidimui diriguoja Lėverkuzeno „Bayer“ narys Kevinas Kamplas ir „Fiorentina“ klubo atakuojantis saugas Josipas Iličičius. Lietuvos rinktinei reikėtų didesnį dėmesį skirti ir Veronos „Chievo“ atakuojančiam saugui Valterui Birsai, kuris visai neseniai pasiuntė dublį į Milano „Inter“ klubo vartus, bei „Atalanta“ saugui Jasminui Kurtičiui. Pastarasis pirmajame „Serie A“ ture atliko rezultatyvų perdavimą susitikime su Romos „Lazio“.
Iš turimų puolėjų slovėnai gali pasidžiaugti Romano Bezjako gera sportine forma. Šio sezono starte jis Kroatijos „Rijeka“ klubo gretose per aštuonis susitikimus įmušė tiek pat įvarčių, o užvakar oficialiai persikėlė rungtyniauti į Vokietijos „Bundesliga“ pirmenybes, kur gins „Darmstadt“ komandos garbę.
Europos čempionato atrankoje Lietuvos rinktinę skriaudęs 37-erių veteranas Milivoje Novakovičius jau nebėra toks pavojingas, o ir pastaruoju metu jis geros sportinės formos nedemonstruoja. Banguotai rungtyniauja ir „Saint-Etienne“ puolėjas Robertas Beričius. Jis per pirmas septynerias šio sezono rungtynes įmušė vos du įvarčius.
Nuo 2013-ųjų metų Slovėnijos rinktinę treniruoja Srečko Katanecas. Jis su komanda iškovojo 12 pergalių, patyrė 16 nesėkmių ir triskart sužaidė lygiosiomis.
Slovėnijos rinktinės sudėtis
Vartininkai:
Jan Oblak („Atletico Madrid“)
Vid Belec („Carpi“)
Matič Kotnik („Celje“)
Gynėjai:
Dejan Trajkovski („Twente“)
Bojan Jokič („Villarreal“)
Miha Mevlja („Dinamo Bucurešti“)
Miral Samardžič („Henan Jianye“)
Nejc Skubič („Konyaspor“)
Aljaž Struna („Palermo“)
Petar Stojanovič („Dinamo Zagreb“)
Boštjan Cesar („Chievo Verona“)
Saugai:
Kevin Kampl („Bayer Leverkusen“)
Valter Birsa („Chievo Verona“)
Rene Krhin („Granada“)
Jasmin Kurtič („Atalanta“)
Miha Zajc („Olimpija“)
Matic Črnič („Domžale“)
Blaž Vrhovec („Maribor“)
Benjamin Verbič („Kobenhavn“)
Puolėjai:
Josip Iličič („Fiorentina“)
Roman Bezjak („Darmstadt“)
Robert Berič („Saint-Etienne“)
Milivoje Novakovič („Maribor“)
Slovėnijos rinktinės stiprybės:
• Standartinės situacijos (puolant)
• Atakos kraštais
• Kontratakos
• Perdavimai į laisvą plotą
Slovėnų žaidimo braižas nuo praėjusių akistatų su Lietuvos rinktine per daug nepasikeitė. Pagrindinis slovėnų koziris puolime – standartinės situacijos. Jie turi daug aukštų ir tvirtai sudėtų futbolininkų, todėl jie visada kelia grėsmę varžovams po perdavimo nuo kampinio gairelės ar baudos smūgių.
Būsimi lietuvių varžovai dažnai mėgsta atakas kurti kraštais, kur daugiausiai darbo turi J.Iličičius ir R.Bezjakas. Pastarieji vos pasitaikius galimybei žaidžia sienele su komandos draugu arba ieško perdavimo į laisvą plotą. Jeigu tokia galimybė neatsiranda, jie patys imasi iniciatyvos ir ardo priešininkų gynybą prasiveržimais, po kurių seka perdavimai į baudos aikštelę arba tolimi smūgiai.
Dar vienas pavojingas slovėnų ginklas – kontratakos. Tačiau jos dažniausiai problemų pridaro panašaus lygio varžovams arba stipresniems, kurie mėgsta atakuoti ir nespėja laiku grįžti į gynybą.
Slovėnų atakuojantys futbolininkai turi labai gerą aikštės matymą. Nepavykus surengti atakos kraštu, dažniausiai priekyje ieškoma skylių varžovų gynyboje. Puolėjui pakanka susikurti nedidelį laisvą plotą ir beveik šimtaprocentinė tikimybė, jog jam bus sukurta galimybė pelnyti įvartį. Tuo Europos čempionato atrankos rungtynėse Vilniuje galėjo įsitikinti pati Lietuvos rinktinė, kai įvartį iš panašios situacijos pelnė M.Novakovičius.
Slovėnijos rinktinės silpnybės:
• Standartinės situacijos (ginantis)
• Perdavimai į baudos aikštelę (ginantis)
• Dvikovos
• Koncentracijos praradimas
Pristatydami slovėnus ne veltui paminėjome, kad jie neturi lyderio gynyboje. Trenerio S.Kataneco auklėtiniai labai nemėgsta standartinių situacijų, nes neretai po jų varžovai susikuria progas įvarčiui pelnyti. Slovėnijos futbolininkai ramiai jaučiasi tik tada, kai pavyksta apsiginti pirmu bandymu ir kamuolys yra išsmūgiuojamas toli nuo vartų.
Slovėnijos rinktinei sekmadienį gali daug problemų pridaryti lietuvių perdavimai į baudos aikštelę. Nors slovėnai gynybos viduryje turi aukštus gynėjus, jie ne itin sėkmingai ginasi netgi ore. Jei Lietuvos komandos atakų smaigalyje bus D.Matulevičius, puolėjas gali turėti realią galimybę pelnyti įvartį. O kad lietuvis sugeba tokiose situacijose mušti, buvo galima įsitikinti pirmadienio rungtynėse Rumunijoje. „Saldainiukus“ iš kraštų mėgsta priimti ir kitas puolėjas T.Radzinevičius, todėl treneris E.Jankauskas turi iš ko rinktis.
Slovėnai, kaip ir lietuviai, laiku spėja ne į visas dvikovas. Jeigu tokiems futbolininkams kaip F.Černychas ar A.Novikovas savo kraštuose pavyks laiku sureaguoti į jiems atliekamus perdavimus, jie galės išprovokuoti daug pražangų ir taip uždirbs standartines situacijas.
Rungtynėse su slovėnais Lietuvos rinktinės „X faktoriumi“ gali tapti presingas. Būdami su kamuoliu slovėnai neretai praranda koncentraciją, todėl sulaukę bent nedidelio spaudimo atlieka netikslius perdavimus ir suteikia varžovams galimybę pavojingai kontratakuoti. Klaidų aikštės viduryje neišvengia net tokia žvaigždė kaip K.Kamplas ar į „Granadą“ klubą rungtyniauti išvykęs Rene Krhinas. Svarbiausia, kad lietuviai su spaudimu nepersistengtų, nes kitu atveju varžovams gali atsirasti galimybė „ištampyti“ mūsų komandos gynybą.
Tai įdomu:
• Per pastaruosius 12 metų Lietuvos rinktinė dar nė karto nepralaimėjo jokių pirmų atrankos rungtynių.
• Lietuvos rinktinė nuo Nepriklausomybės atkūrimo su slovėnais tarpusavyje žaidė keturis kartus, iškovojo dvi pergales, kartą pralaimėjo ir sužaidė lygiosiomis.
• Lietuvos ir Slovėnijos rungtynėse nė karto nebuvo įmušta daugiau nei 3 įvarčiai.
• Slovėnai nelaimėjo paskutinių trejų kontrolinių rungtynių iš eilės ir jose neįmušė nė vieno įvarčio.
• Slovėnai per paskutines 15 rungtynių (draugiškas ir oficialias) iškovojo keturias pergales, o lietuviai – dvi.
• E.Jankauskui rungtynės su Slovėnija bus pirmosios oficialios prie Lietuvos rinktinės trenerio posto.
2018-ųjų metų pasaulio čempionato atrankos dvikova tarp Lietuvos rinktinės ir Slovėnijos sekmadienį startuos 19 val. Lietuvos laiku.
