Skautas B.Matkevičius paaiškino, kodėl Lietuvos rinktinė nežengė toliau Pasakojo apie darbą „Celtics“ klube (4)

„Daug keliauju, žiūriu krepšinio rungtynes, bendrauju su žmonėmis, analizuoju žaidėjus ir jų žaidimą. Taip, aš prognozuoju, kaip žaidėjas atrodys ateityje, ką jis galės pasiekti su savo fiziniais ir charakterio duomenimis, – atrodo, apie svajonių darbą bet kuriam Lietuvos krepšinio žinovui pasakojo Benas Matkevičius. – Pagrindinis darbas yra pasiruošimas NBA naujokų biržai“.

Lietuvos krepšinio rinktinėje B. Matkevičius yra atsakingas už varžovų analizę, informacijos surinkimą. Tačiau Bostono „Celtics“ klube jo pareigos kiek kitokios – jis yra atsakingas už naujų talentų paiešką.

– Pradėkime nuo Lietuvos rinktinės reikalų. Ko šiais metais nepavyko rinktinei padaryti?

– Ne kiekviena vasara gali būti tokia sėkminga, kokios buvo praėjusios. Visada siekiame iškovoti medalius, tačiau šią vasarą... Žodis „perdegėme“ būtų per stipru, tačiau mes buvome užsivedę, bet vienu momentu mums neužteko emocijų. Kiekvienais metais mes sugebėdavome parodyti savo charakterį, užsispyrimą. Šiais metais mums to pritrūko. Mūsų kietas charakteris visada pasirodo gynyboje – neleidžiame varžovui užpulti ir sužlugdome jų pasitikėjimą savo jėgomis. Šįkart nesugebėjome parodyti charakterio gynyboje, todėl kentėjo ir mūsų puolimas, neturėjome „pigių“ taškų. Žaidėme labai susikaustę.

– Ar galite pasakyti, kodėl „Celtics“ klube nematome lietuvių?

– O kodėl kitose komandose nėra daug lietuvių? Aš galiu klubui patarti, kuriuos žaidėjus galima būti kviesti, galiu perspėti, kurie žaidėjai dar yra per jauni, bet nepamirškime, kad yra labai daug gerų jaunų žaidėjų Amerikos rinkoje. Jie nuolatos yra stebimi mūsų vadovų. Sistema, kuri veikia koledžų rinkoje, jiems teikia pasitikėjimą. Norėdamas patekti į NBA klubo akiratį europietis privalo pastoviau žaisti. Jis turi nuolat būti aukščiausiame lygyje, jei nori atkreipti į save dėmesį. Nepakanka gerai sužaisti vienas ar kitas rungtynes, nepakanka gerai sužaisti už rinktinę. Ir nesvarbu, ar esi lietuvis, kinas, australas ar italas. Į NBA nėra lengva prasibrauti. Yra klaidingas požiūris, kad žaidėjui užtenka geros statistikos – ji nenutiesia kelio į stipriausią pasaulio lygą. Čia yra svarbu labai daug faktorių: charakteris, fiziniai duomenys... Tarkime, galbūt fiziniai duomenys jam puikiai leidžia dominuoti Europoje, tačiau tai nereiškia, kad tie patys fiziniai duomenys jam leistų tą patį daryti NBA. Jo rolė lygoje galėtų būti visai kitokia. Ar jis galės susitaikyti su mūsų siūloma role? Ar jis turės charakterį ir po pirmų nesėkmingų ar ant suolo praleistų metų, galės komandai padėti vėliau? Turime žinoti, kaip krepšininkas reaguos į tam tikras situacijas.

– Dabar yra daug kalbama, kad Mantas Kalnietis turėtų sulaukti skambučių iš NBA klubų. Šiose kalbose yra tiesos?

– Šiais metais, ankstesniuose čempionatuose bei NBA vasaros lygoje, kur žaidė už Indianą, Mantas patvirtino savo lygį. Jis tikrai stabiliai žaidė, sugebėjo tai parodyti. Negaliu pasakyti, kad jis keliaus į NBA, bet pagal statistiką ir stabilumą jis atkreipė NBA klubų dėmesį.

– Ar galite išduoti paslaptį, kaip yra bandoma sukurti NBA čempionų komanda?

– NBA komandos yra lipdomos visai kitaip negu Europoje, kur stengiamasi čempionų komandą suburti per metus ar du. NBA šis procesas yra ilgesnis, nes viskas priklauso nuo algų „kepurės“. Yra skaičiuojamos kontraktų vertės, sprendžiama, kurių žaidėjų paslaugų reikėtų atsisakyti. Svarbiausia užduotis yra surasti žaidėjus anksti. Daugelis komandų bando šiuos žaidėjus rasti jau naujokų biržos metu ir stengiasi per keturis ar penkis metus susikurti žaidėjų bazę, kuri gali kovoti dėl čempionų žiedų. Kitos komandos bando tai daryti mainų pagalba. Mes daug dėmesio skiriame žaidėjų charakteriui, mums svarbiausia yra žaidėjo darbštumas, užsispyrimas... Be abejo, krepšininkas privalo turėti talentą, tačiau tik jo neužtenka. Privalai būti darbštus, nes talentas leis pasiekti tam tikrą lygį, tačiau talento ir darbštumo kombinacija leis tobulėti nuolat. Tai yra idealiausia. Tai leidžia išlavinti puikų žaidėją ir komandą. Pasikartosiu, bet svarbiausia turėti žaidėjus, kurie yra pasiruošę žaisti ir priima savo rolę.

– Šių metų naujokų biržoje nemažai šaukimų sulaukė krepšininkai iš Azijos. Ar tai reiškia, kad ši rinka stiprėja?

– Ne, bet ta rinka yra žinoma. Bet turime suprasti, kad Kinija yra milijardinė valstybė, todėl krepšininkų gimsta visur. Tačiau šioje rinkoje yra daugiau klausimų negu atsakymų. Nuolat kyla klausimų dėl krepšininkų amžiaus, charakterio, anglų kalbos žinojimo. Ten yra daug nežinomybės. Iš ten visada bus žaidėjų, kurie bus šaukiami. Nes Kinija tikrai turi „medžiagos“. Tačiau kiekvienais metais didėja kviečiamų europiečių skaičius. To negalime pamiršti.

– Anksčiau NBA buvo ganėtinai uždara, tačiau europiečių tikrai vis daugėja.

– Į NBA patenka žaidėjai, turintys gerus duomenis. Nepamirškime, kad kiekviena komanda turi rolės žaidėjus, kurie žaidžia už atitinkamus pinigus. Iš Europos yra galimybė gauti specialistus: metikus, kovotojus dėl kamuolių. Prisiminkime elitinį žaidėją Dirką Nowitzkį. Pradžioje jam buvo labai sunku, mažai buvo tikinčių jo talentu, tačiau dabar jis yra laikomas vienu geriausių NBA žaidėjų. Europiečiai visada pateks į NBA akiratį, bet viskas priklausys nuo komandos ir momento, kada žaidėjas galės būti „draftuotas“. Taip pat yra svarbu, ar teisingą rolę jam parinks klubas.

– Žinome legendą, kad JAV jaunimas krepšinį žaidžia nuo mažumės ir žvelgia į tai labai rimtai. Galbūt tai yra priežastis, kodėl ši rinka dominuoja krepšinio pasaulyje?

– Amerikos kultūra yra kitokia. Ji yra tiesiogiai surišta su sportu. Mokyklų sistemoje viskas yra įkalta: koledžai suteikia stipendijas sportininkams. Supraskime, visi tėvai nori mokėti mažesnius pinigus už mokslus. Savo vaiką gali išsiųsti į koledžą, jei jam gerai sekasi sporte. Jie žvelgia ir toliau, gal jų vaikas taps profesionaliu sportininku, gal jis taps žvaigžde, milijonieriumi. Kita šios sistemos veidrodžio pusė: taip, ten daug kas auga gatvėse ir neturi kitų išeičių. Sportas jiems yra būdas prasimušti. Juk ne vieną tokią istoriją jau skelbė žiniasklaida. Vaikai, jaunimas nuolat mato žvaigždes per televiziją ir nori uždirbti tuos pačius milžiniškus pinigus. Tereikia pasižiūrėti, kiek žaidėjų gyveno beviltiškose situacijose, sugebėjo baigti mokyklą, patekti į koledžą, o vėliau rungtyniauti stipriausioje pasaulio lygoje. Ne vienas jų yra nebaigęs koledžo, nes jiems kuo greičiau reikėjo pinigų, jie turėjo vilčių tapti milijonieriumi. O kiek yra istorijų, kai tokie jauni žaidėjai yra išnaudojami ir apgaunami agentų? Mes net neįsivaizduojame, kiek talentų pražūsta, nes pasirenka netinkamą kelią. Lietuvoje irgi nemažai vaikų krepšinį pradeda žaisti gatvėje. Mūsų charakteris irgi yra ugdomas kvartaluose. Tai mus daro panašius į amerikiečius, kurie pradeda kovoti dėl savo vietos gyvenime būtent gatvėje. Tik nepamirškime, kad ten yra kur kas didesnė konkurencija ir kur kas žiauresnis kelias. Tik tie, kurie lieka be traumų, užauga teisingoje aplinkoje randą savo kelią. Panašumų turime, tačiau didžiausias skirtumas yra sistemoje. Ji Amerikoje yra kur kas žiauresnė: jeigu negalėsi žaisti tu, tai kitas jau laukia eilėje. Todėl daugelis žaidžia traumuoti, slepia traumas, nes nenori prarasti savo vietos, stipendijos ir bijo nuvilti savo šeimą, draugus. Visuomenėje susidaro didelė įtampa, nes ten reikia išgyventi. Amerikos sistema yra sukurta taip, kad sportas būtų „numeris vienas“.

– Nuo kelių metų atletas gali tikėtis, kad skautas jį pastebės?

– Amerikoje viskas jau daugmaž yra aišku vyresnėse klasėse. Kuo toliau, tuo skautai anksčiau visus pastebi, nes informacija greitai plinta socialiniuose tinkluose. Europoje skautai savo darbus pradeda jau U-16 čempionatuose. Šiuose turnyruose skautai mato pirmuosius krepšininkų žingsnius. Būtent šiose čempionatuose skautai pamato visų šalių jaunąjį elitą. Tačiau žaidėjai čia yra labai jauni, bet tai gali tapti pirmąją raide skauto įraše.