Penktas italas treniruos „Chelsea“ klubą: kaip sekėsi ankstesniems?
Antonio Conte | Scanpix nuotr.
Praėjęs sezonas Londono „Chelsea“ klubui buvo tragiškas. Dėl prastų rezultatų darbo neteko Jose Mourinho, o jį pakeitė laikinuoju treneriu paskirtas Guusas Hiddinkas. Olandas pagerino psichologinę komandos būklę ir taip pagerėjo rezultatai.
Visgi savo sezono stebuklingai klubui išgelbėti nepavyko ir „Chelsea“ kitą sezoną žais tik vietiniame fronte, o Europos turnyruose komandos neišvysime.
Po Europos čempionato komandoje taip pat įvyks didelės permainos, kadangi G.Hiddinko laikinojo trenerio laikas pasibaigė ir komandos vairą perims italas Antonio Conte.
Nuo 2014 metų rugpjūčio A.Conte vadovauja nacionalinei Italijos rinktinei ir su ja greitu metu varžysis Europos čempionate, tačiau iškart jam pasibaigus treneris paliks rinktinę ir pradės naują savo karjeros etapą „Chelsea“ klube.
Prieš rinktinę A.Conte sėkmingai dirbo Turino „Juventus“ klube, su kuriuo strategas iškovojo tris „Serie A“ titulus iš eilės. Per 151 mačą su „Senąja sinjora“ A.Conte iškovojo 67,55 % pergalių ir nekukliai papildė klubo trofėjų lentyną.
Disciplina ir taktikomis pasižymintis italas stengsis titulus iškovoti ir „Chelsea“ klube. A.Conte taps jau penktuoju italu, kuris treniruos „Chelsea“ ekipą. Iki šiol italų treneriai „Mėlyniesiems“ per paskutinius du dešimtmečius atnešė 10 titulų, o iš viso klubas per tą laiką iškovojo 20 trofėjų. Taigi, net pusę savo pastarųjų trofėjų „Chelsea“ iškovojo, kai klubą treniravo italas.
Taigi, prieš tai, kai komandos vairą perims A.Conte, prisiminkime kas buvo tiek kiti keturi italai ir kaip tiksliai jiems sekėsi.
Gianluca Vialli – nuo 1998 iki 2000/01
1996 metais Gianluca Vialli prisijungė prie „Chelsea“, kai klubo vairą perėmė olandas Ruudas Gullitas, o 1998 metais jis jau tapo žaidžiančiuoju klubo treneriu, nes R.Gullitas paliko komandą.
1997/98 metų sezone G.Vialli atvedė klubą į triumfą Anglijos lygos taurėje ir Europos Taurių Nugalėtojų taurėje. 1998 metais „Chelsea” Europos Super taurėje 1-0 nukovė galingąjį Madrido „Real“ ir taip G.Vialli per mažiau nei metus iškovojo net tris titulus. Visgi šiam italui per kitus dvejus sezonus nepavyko su „Chelsea“ triumfuoti „Premier“ lygoje, tačiau jis 2000-aisiais iškovojo Anglijos FA taurę, kai „Chelsea“ finale nugalėjo „Aston Villa“ klubą. Paskutinis G.Vialli trofėjus prie „Mėlynųjų“ vairo tapo „Community Shield“ trofėjus 2000/01 metų sezono pradžioje. Taip šis italas tapo pačiu sėkmingiausiu „Chelsea“ treneriu, tačiau klubas jį atleido sezono pradžioje, kadangi jis susipyko su klubo žvaigždėmis kaip Gianfranco Zola ir Danas Petrescu. Visgi per šį laiką G.Vialli klubui vadovavo 143 mačuose ir iš jų laimėjo 53 % rungtynių.
2000 metų FA taurės finalo įvartis:
Claudio Ranieri – nuo 2000/01 iki 2004
Šį sezoną Claudio Ranieri iškovojo pirmą savo lygos trofėjų ir tą jis padarė Anglijos „Premier“ lygoje su „Leicester City“ ekipa, taip visus nustebindamas ir sužavėdamas. Tačiau tai italui nebuvo pirma patirtis Anglijoje, kadangi strategas nuo 2000/01 metų sezono stojo prie „Chelsea“ klubo vairo. Jam buvo paskirta užduotis sumažinti bendrą žaidėjų amžiaus skaičių komandoje ir sėkmingai varžytis dėl trofėjų. Visgi italui pilnai įsilieti į darbą trukdė kalbos barjeras. C.Ranieri angliškai kalbėjo sunkiai, todėl jis dažnai savo nurodymus pateikdavo ispanakalbiams ar italakalbiams žaidėjams, kurie ir išversdavo jo nurodymus. 2001 metų vasarą C.Ranieri įsigijo Franką Lampardą, Williamą Gallasą, Jesperą Gronkjaerą, Emmanuelį Petitą ir Boudewijną Zendeną. Nors šie žaidėjai ateityje vedė „Chelsea“ klubą į šlovę, tačiau prie C.Ranieri rezultatai taip greitai nepagerėjo. Kitą sezoną C.Ranieri pavyko paskutinę sezono dieną iškovoti vietą UEFA Čempionų lygoje, kuomet „Stamford Bridge“ stadione 2-1 buvo įveiktas „Liverpool: klubas.
2003 metų vasarą įvyko didžiausia permaina „Chelsea“ istorijoje. Už maždaug 200 mln. dolerių „Chelsea“ klubą iš Keno Bateso įsigijo rusas Romanas Abramovičius. Naujasis savininkas davė treneriui 150 mln. dolerių ir vasarą C.Ranieri įsigijo tokius žaidėjus kaip Damieną Duffą, Gleną Johnsoną, Joe Cole‘ą, Juaną Sebastianą Veroną, Hernaną Crespo, Claude‘ą Makele ir Adrianą Mutu. Tačiau net ir tai nepadėjo „Chelsea“ klubui iškovoti lygos titulo ir klubas sezoną užbaigė antroje vietoje, atsilikdamas tik nuo „neįveikiamojo“ „Arsenal“ klubo. Čempionų lygoje taip pat nepasisekė ir „Chelsesa“ pusfinalyje pralaimėjo „Monaco“ klubui, o spauda pabrėžė keistus C.Ranieri keitimus tame mače. Tai privertė R.Abramovičių imtis veiksmų ir 2004 metų gegužės 19 dieną jis atleido C.Ranieri. Per savo laikotarpį „Chelsea“ klube italas taip ir neiškovojo titulų, o per 199 mačus jo pergalių procentas siekė 54 %.
Carlo Ancelotti – nuo 2009 iki 2011
Veteranas italas „Chelsea“ vairą perėmė 2009 metų vasarą, kai klubą paliko laikinuoju treneriu pirmą kartą dirbęs Guusas Hiddinkas. Savo pirmą trofėjų C.Ancelotti laimėjo labai greitai, kuomet „Community Shield“ mače buvo įveiktas „Manchester United“. Italui jau savo pirmais metais pavyko triumfuoti ir „Premier“ lygoje, kuomet „Chelsea“ vos vienu tašku aplenkė tą patį „Man Utd“ klubą, o „Chelsea“ sužaidė savo rezultatyviausią sezoną istorijoje ir pelnė 103 įvarčius. C.Ancelotti pirmais metais laimėjo ir FA taurę, finale 1-0 nugalėdamas „Portsmouth“ komandą. C.Ancelotti labai aukštai iškėlė savo kartelę, tačiau italui tai buvo paskutinis trofėjus „Chelsea“ ekipoje, kadangi kitame sezone klubas liko be trofėjų. Anglijoje buvo užima antra vieta ir nusileista „Man Utd“ komandai, o UEFA Čempionų lygos ketvirtfinalyje nusileista tam pačiam Mančesterio klubui. Dėl šio sezono C.Ancelotti sumokėjo savo kailiu ir 2011 metų vasarą buvo atleistas. Per dvejus sezonus C.Ancelotti turėjo labai gerą pergalių procentą – 61 %.
2010 metų FA taurės finalas:
Roberto Di Matteo – nuo 2012 iki 2012/13
Roberto Di Matteo jau buvo fanų numylėtinis, kuomet dar žaidė „Chelsea“ klube. 2011 metais jis tapo Andre Villas-Boaso asistentu, tačiau „Chelsea“ klubui sezonas prasidėjo tragiškai. Po pirmojo UEFA Čempionų lygos aštuntfinalio mačo, kurį „Chelsea“ 1-3 pralaimėjo „Napoli“ klubui, A.Villas-Boasas buvo atleistas ir šansas save išbandyti vyriausiojo trenerio kėdėje buvo suteiktas R.Di Matteo, kuris turbūt ir pats nesitikėjo, kaip sėkmingai jam pavyks užbaigti sezoną. Čempionų lygoje „Chelsea“ sugebėjo panaikinti dviejų „Napoli“ įvarčių persvarą ir dėka Didier Droba bei Johno Terry įvarčių „Chelsea“ pateko į ketvirtfinalį. Šiame etape „Chelsea“ nugalėjo Lisabonos „Benfica“ klubą, o pusfinalyje komandos laukė galingoji „Barcelona“. „Stamford Bridge“ stadioe „Chelsea“ sugebėjo laimėti 1-0, tačiau niekas netikėjo, kad klubui pavyks atsilaikyti „Camp Nou“ stadione, bet „Chelsea“ tai padarė. Nors „mėlynieji“ mačą užbaigė dešimtiese, be pašalinto J.Terry, tačiau jie sugebėjo sužaisti lygiosiomis 2-2, kuomet per pridėtą mačo laiką garsųjį įvartį pelnė Fernando Torresas.
Finalas vyko prieš Miuncheno „Bayern“ klubą Miunchene, todėl ir čia „Chelsea“ nebuvo laikomas poros favoritu. 83 minutę Thomas Mulleris išvedė „Bayern“ į priekį ir jau atrodė, kad „Chelsea“ viltys žlugo, tačiau 88 minutę D.Drogba išlygino rezultatą ir išplėšė pratęsimą. Jo metu įvarčių komandos neįmušė, o „Chelsea“ klubui triumfuoti pavyko po 11 metrų baudinių, kuriuos jie laimėjo rezultatu 4-3. Šis pirmas „Chelsea“ triumfas Čempionų lygoje leido klubui ir kitą sezoną žaisti prestižiniame turnyre, taip vietą atimant iš Londono „Tottenham“. R.Di Matteo tą sezoną laimėjo ir Anglijos FA taurę, finale 2-1 įveikdami „Liverpool“. Taigi, prastus rezultatus lygoje demonstravęs „Chelsea“ sezoną užbaigė su 2 trofėjais, iš kurių vienas leido „Mėlyniesiems“ ir toliau žaisti Čempionų lygoje, o tai užtarnavo R.Di Matteo naują sutartį. Visgi kito sezono jaunas italas neištempė ir jau 2012 metų lapkričio 21 dieną jis buvo atleistas, kuomet klubas 0-3 pralaimėjo Turino „Juventus“ klubui ir iškrito iš UEFA Čempionų lygos.
2012 metų Čempionų lygos finalas:
