„Euro 2016“ belaukiant: istoriniai faktai ir įdomybės (1)
2016 metų Europos čempionato trofėjus | Scanpix nuotr.
Nenumaldomai artėjant 2016 metų Europos čempionatui Prancūzijoje, Ivartis.net toliau tęsia apžvalgų ciklą prieš būsimą turnyrą ir šį kartą supažindina su turnyro istorija ir įdomiausiais faktais.
Kaip viskas prasidėjo?
Idėja organizuoti tarptautinį Europos valstybių turnyrą dar 1927 metais kilo Prancūzijos futbolo federacijos sekretoriui ir buvusiam UEFA prezidentui Henri Delaunay, tačiau realizuoti sumanymą prireikė daugiau nei 30 metų ir turnyras startavo 1958 metais, trys metai po H.Delaunay mirties. Jo vardu buvo pavadintas pirmasis 1960 metų turnyras, kuris tuo metu vadinosi Europos nacijų taure.
Primosios varžybos buvo beveik atšauktos, nes nebuvo sulaukta palaikymo iš valstybių. Iš viso pagrindiniame turnyre varžėsi keturios komandos, kurios pateko į jį po kvalifikacinių varžybų (17 dalyvių, tarp kurių nebuvo Anglijos, Olandijos, Vakarų Vokietijos ir Italijos). Pirmąja čempione tapo Sovietų Sąjungos rinktinė, kurią vedė į priekį legendinis Levas Yašinas.
1976-ieji buvo paskutiniai metai, kai čempionate dalyvavo 4 komandos. Šis skaičius po keturių metų padidėjo iki aštuonių, o po didelio Europos komandų susidomėjimo, 1996 metų čempionate Anglijoje susirinko jau 16 komandų. „Euro 2016“ bus pirmasis turnyras, kuriame žais 24 komandos, suskirstytos į šešias grupes. Šiame atrankos cikle taip pat dalyvavo rekordinis skaičius komandų – 53.
Dabartiniai čempionai ispanai ir Vokietijos rinktinė (kaip Vakarų Vokietija 1972 ir 1980 metais) yra daugiausiai Europos taurių iškovojusios komandos – po tris trofėjus. Šių metų šeimininkai Prancūzija laimėjo trofėjų du kartus, o po kartą taurę į viršų kėlė Sovietų Sąjunga, Italija, Čekija, Olandija, Danija ir Graikija.
Įdomu: Ispanija yra vienintelė, kuri sugebėjo apginti savo iškovotą titulą. Šiais metais ji gali iškovoti rekordinį trečią titulą iš eilės.
Visų turnyrų nugalėtojai:
1960: Sovietų Sąjunga
1964: Ispanija
1968: Italija
1972: Vakarų Vokietija
1976: Čekoslovakija
1980: Vakarų Vokietija
1984: Prancūzija
1988: Olandija
1992: Danija
1996: Vokietija
2000: Prancūzija
2004: Graikija
2008: Ispanija
2012: Ispanija
Asmeniniai pasiekimai
Ikeras Casillasas yra daugiausiai turnyrų dalyvavęs futbolininkas čempionato istorijoje – penkiuose (įskaitant šių metų varžybas)
Daugiausiai rungtynių (16) yra sužaidęs legendinis Olandijos vartininkas Edwinas van der Saras. Taip pat jis daugiausiai minučių (1535) aikštėje praleidęs žaidėjas turnyro istorijoje.
Jauniausias visų laikų žaidėjas, debiutavęs čempionate yra Olandijos rinktinės gynėjas Jetro Willemsas. 2012 metų mače prieš Daniją jis pasirodė aikštėje sulaukęs 18 metų ir 71 dienų.
Vyriausias čempionatų istorijoje aikštėje žaidęs futbolininkas yra vokietis Lotharas Mathausas. Paskutiniajame savo mače 2000 metais, jis prieš Portugaliją į aikštę žengė būdamas 39 metų ir 91 dienų. Savo ruožtu jo tautietis Jensas Lehmanas yra vyriausias kada nors finale pasirodęs futbolininkas. 2008 metų finalo dvikovoje J.Lehmanas buvo sulaukęs 38 metų ir 232 dienų.
Jugoslavijos narys Draganas Stojkovičius išlaiko vieną iš įdomiausių rekordų – nuo 1984-ųjų iki 2000-ųjų jis nežaidė rinktinėje ir oficialiai tai ilgiausia pertrauka nežaidžiant finaliniuose etapuose (15 metų ir 360 dienų).
Michelis Platini (Prancūzija) yra daugiausiai įmušęs įvarčių per finalinį turnyrą – 9. Jis taip pat pelnė greičiausią „hat-tricką“ turnyro istorijoje, kai 1984 metų rungtynėse su Jugoslavija jam užteko vos 18 minučių, jog sušaudytų vartininką tris kartus. M.Platini taip pat yra vienintelis istorijoje pelnęs du „hat-trickus“ vieno turnyro metu.
Greičiausio įvarčio turnyre pasiekimas priklauso Dmitrijui Kiričenko. Rusijos rinktinės narys 2004 metų mače su Graikija pelnė įvartį jau po 68 sekundžių.
Joachimas Lowas yra daugiausiai rungtynių laimėjęs treneris turnyro istorijoje – 8.
Daugiausiai pasirodymų turnyre kaip treneris ir žaidėjas atliko danas Mortenas Olsenas (1984 ir 1988 metais kaip žaidėjas, 2004 ir 2012 metais kaip treneris) ir Frankas Rijkaardas (1988 ir 1992 metais kaip žaidėjas, 2000 metais kaip treneris) – po 14 kartų.
Įdomūs faktai
Atrankinėse varžybose į čempionatą mačas 1968 metais tarp Anglijos ir Škotijos patraukė didžiausią kada nors užfiksuotą žiūrovų skaičių turnyro istorijoje – „Hampden Park“ stadione apsilankė daugiau nei 130 tūkstančių aistruolių.
Politika taip pat sužaidė savo vaidmenį čempionate. 1960 metais Ispanijos dešiniųjų vyriausybė atsisakė išleisti savo komandą dalyvauti Europos čempionate, nes turnyre taip pat dalyvavo komunistinė Sovietų Sąjungos rinktinė.
1968 metų čempionato pusfinalio baigtis mače tarp Italijos ir Sovietų Sąjungos buvo nulemta monetos mėtimu. Italijai pasisekė ir ji žengė į finalą.
1992 metais Danijai nepavyko patekti į pagrindinį turnyrą, bet tuomet Jugoslavijoje prasidėjo pilietinis karas ir dainai sulaukė ypatingo kvietimo į čempionatą. Richardo Mollerio-Nielseno auklėtiniai ne tik pasirodė turnyre, bet jį sugebėjo laimėti.
2000 metais pirmą kartą turnyras buvo organizuojamas dvejose valstybėse – Belgijoje ir Olandijoje.
Otto Rehhagelis buvo pirmasis užsienietis treneris, laimėjęs čempionatą su kitos šalies rinktine. 2004 metais vokietis su Graikijos rinktine sukūrė pelenės istoriją ir laimėjo turnyrą.
Belgija (1972), Austrija ir Šveicarija (2008), Lenkija ir Ukraina (2012) yra vieninteliai turnyrų šeimininkai, kurie nesugebėjo pasiekti pusfinalio etapo.
„Euro 2016“ turnyras: kuris treneris uždirba daugiausiai?
(treneris, šalis, metinė alga)
1. Roy‘us Hodgsonas (Anglija) – 5 mln. eurų
2. Antonio Conte (Italija) – 4,6 mln. eurų
3. Fatihas Terimas (Turkija) – 3,5 mln. eurų
4. Joachimas Lowas (Vokietija) – 3,2 mln. eurų
5. Vicente Del Bosque (Ispanija) – 3 mln. eurų
6. Didier Deschampsas (Prancūzija) – 2 mln. eurų
7. Marcelis Kolleris (Austrija) – 1,5 mln. eurų
8. Fernando Santosas (Portugalija) – 1,2 mln. eurų
9. Martinas O‘Neillas (Airija) – 1 mln. eurų
10. Vladimiras Petkovičius (Šveicarija) – 750 tūkst. eurų
11. Marcas Willmotsas (Belgija) – 750 tūkst. eurų
12. Larsas Lagerbackas (Islandija) – 430 tūkst. eurų
13. Michaelas O‘Neillas (Šiaurės Airija) – 320 tūkst. eurų
14. Gianni De Biasi (Albanija) – 280 tūkst. eurų
15. Chrisas Colemanass (Velsas) – 260 tūkst. eurų
16. Ante Čačičius (Kroatija) – 250 tūkst. eurų
17. Pavelas Vrba (Čekija) – 220 tūkst. eurų
18. Adamas Nawalka (Lenkija) – 200 tūkst. eurų
19. Erikas Hamrenas (Švedija) – 200 tūkst. eurų
20. Janas Kozakas (Slovakija) – 180 tūkst. eurų
21. Mykhaylo Fomenko (Ukraina) – 170 tūkst. eurų
22. Angelis Iordanescu (Rumunija) – 120 tūkst. eurų
23. Leonidas Slutskis (Rusija) – nemokamai
24. Berndas Storckas (Vengrija) – nežinomi duomenys
Europos čempionatas startuos birželio 10 dieną Paryžiuje ir vyks lygiai mėnesį.
