Buvęs „Inter“ auklėtinis prakalbo apie psichologinius sunkumus ir bandymą nusižudyti
Martinas Bengtssonas | Organizatorių nuotr.
Buvęs Milano „Inter“ jaunimo komandos žaidėjas Martinas Bengtssonas atskleidė, kad jis bandė nusižudyti, būdamas 19 metų, ir klubas jam mažai padėjo.
Švedas, sulaukęs vos 16 metų, debiutavo „Orebro“ klube, ir buvo tikimasi, kad jis taps naujuoju Zlatanu Ibrahimovičiumi, tačiau traumos ir griežtos taisyklės „Inter“ akademijoje sutrukdė futbolininkui iškilti į viršų.
„Kai buvau šešerių ar septynerių, turėjau sau išsikėlęs aiškų tikslą ir norėjau žaisti „Milan“ klube, bet galiausiai aš atsidūriau „Inter“ komandoje. Nuo septynerių iki aštuonerių aš turėjau savo atskirą treniravimosi programą ir per dieną atskirai treniruodavausi po tris valandas ir dar bendrose treniruotėse dirbau su savo amžiaus vaikais. Aš buvau susitelkęs tik į tai, kaip tapti profesionaliu futbolininku. Man rūpėjo tik futbolas“, – savo istoriją pasakoti pradėjo M.Bengtssonas.
„Problemos prasidėjo patyrus kelio traumą pirmos „Inter“ treniruotės pabaigoje. Po traumos ilgą laiką negalėjau žaisti futbolo, todėl tiesiog turėjau tūnoti ant sofos. Kai sužaidi visus „FIFA“ ir „Pro Evolution Soccer“ turnyrus, supranti, kad daugiau neturi ką daryti“.
„Kai žaidi tiek futbolo, tai tampa vieninteliu dalyku, pagal kurį gali save vertinti. Viskas yra tik apie rungtynes. Visada stengiesi pasirodyti geriau nei praeitose rungtynėse, bet kai tai nepavyksta, tampa sunku. Man reikėjo su kažkuo pasikalbėti ir ne tik išgirsti žodžius: „Pasistenk labiau“ ir „galvok pozityviau“. Dažnai viskas būna tik apie tai, kaip pasiekti geresnius rezultatus, bet turėtų būti skatinama išugdyti jaunųjų futbolininkų visas savybes“, – tęsė švedas.
„Turėjau identifikavimo kortelę, kai norėdavau išeiti ar sugrįžti į bendrabutį. Negalėjau jo palikti po 9 valandos vakaro. Buvo sunku būti be šeimos narių. Mes matydavome tik autobusą, kuris mus paimdavo, nuvažiuodavome į treniruotes, pavalgydavome, sugrįždavome į autobusą ir eidavome miegoti“, – sunkią rutiną prisiminė M.Bengtssonas.
„Dauguma žaidėjų jautėsi lyg būtų kalėjime be jokios laisvės judėti. Aš jaučiau tą patį plius klausimus savo galvoje: „Ar aš esu futbolininkas, ar ne?“. Tai sukėlė man depresiją ir ji vis gilėjo. Mano sprendimas buvo paprašyti išvykti į miestą ir nusipirkti gitarą, kad galėčiau kažką veikti, kadangi aš nežaidžiau futbolo, o vakarais negalėjau kažko veikti ar eiti į mokyklą“.
„Jie vis kartojo „rytoj, rytoj, rytoj“, bet galiausiai aš ją nusipirkau. Visą savo gyvenimą tai darydamas: šešios valandos per dieną ilgą, ilgą laiką. Visi tavęs klausia ar tu gali tapti futbolininku ir tu sakai: „Taip, aš tapsiu“, bet jie tavimi abejoja, todėl tu pažiūri jiems į akis ir pasakai: „Taip, aš tapsiu“.
„Ši situacija ištiko ir mane, bet galbūt aš tikėjausi ne tokio pasaulio ir aš nemačiau pabėgimo iš jo. Per daug didžiavausi ir tiesiog negalėjau pasakyti: „Sveiki, aš nesu tam sukurtas“. Man buvo per daug gėda ir ta gėda privedė mane prie bandymo nusižudyti“, – savo išgyvenimais dalinosi švedas.
„Kiek atsimenu, tai buvo 2004 metų rugsėjo 21 diena. Naktį savo vonioje aš pasiruošiau peiliukus ir kitą rytą aš persipjoviau sau riešus. Pradėjo bėgti kraujas, aš kažkaip nuėjau į savo kambarį ir ten nukritau“
Net po tokio drastiško veiksmo M.Bengtssonas sako, kad „Inter“ nesugebėjo jam padėti.
„Jie man atsiuntė terapeutę, kuri atsistojo mano kambaryje ir man sakė: „Tai labai keista, tu turi viską ko gali norėti savo gyvenime, viską. Tu esi futbolininkas viename didžiausių pasaulio klubų, uždirbi daug pinigų, turi mašiną“. Galiausiai ji dar pasakė: „Tu gali permiegoti su bet kokiu modeliu, kokiu nori“.
„Tada aš supratau kaip žmonės žiūri į futbolininkus. Kažkodėl yra idėja, kad jie gyvena tobulus gyvenimus, todėl tapo aišku, kad šis gyvenimas yra tikrai ne man“, – tęsė buvęs futbolininkas.
M.Bengtssonas savo futbolininko karjerą baigė 2004 metų spalį ir tapo muzikantu. Dabar jis taip pat Švedijoje važinėja po jaunimo komandas ir perspėja akademijas dėl galimų psichologinių sunkumų.
„Galiu tvirtai pasakyti, kad demonai mane paliko, bet gyvenimas vis dar gali būti kaip amerikietiški kalneliai ir tavęs gali laukti nauji sunkumai. Tačiau manęs tikrai nebeslegia depresija. Futbolo pasaulis buvo ne man. Turi gali tapti geresniu žaidėju, galbūt net multimilijonieriumi, bet manęs tai nedomino. Man to neužteko“, – užbaigė M.Bengtssonas.
