Istorija grįžta: tragiškas „Grande Torino“ komandos likimas arba Supergos katastrofa

 Futbolo portalas Ivartis.net pristato dar vieną rubrikos „Istorija grįžta“ numerį. Kiekvieną savaitę lankytojai turi galimybę prisiminti po vieną gerai žinomą istorinį įvykį.

Į 1950 metų pasaulio čempionatą Brazilijoje Italijos rinktinė vyko ne lėktuvu, kaip daugelis šalių, o plaukė laivu. Kelionė truko net dvi savaites, todėl išvargusi ir beveik naujai suburta Italijos rinktinė pasaulio čempionate pasirodė prastai.

Tačiau tokį sprendimą Italijos rinktinė priėmė ne be reikalo, o ir rinktinės sudėtis buvo atnaujinta dėl labai skaudžios priežasties. Likus metams iki pasaulio čempionato tragiškai žuvo garsiosios „Torino“ ekipos žaidėjai, kurie ir sudarė Italijos rinktinės pagrindą. Ši oro katastrofa vadinama Supergos katastrofa, kadangi „Torino“ žaidėjus gabenęs lėktuvas įsirėžė į Supergos bazilikos sieną. Šią istorinę katastrofą jums ir priminsime.

„Grande Torino“ – taip tuo metu buvo vadinama „Torino“ klubo sudėtis. Tai buvo legendinė Italijos komanda, kuri dominavo vietiniame čempionate, o beveik visi „Torino“ žaidėjai buvo kviečiami į Italijos rinktinę.

„Grande Torino“ ekipa savo pirmą čempionų titulą iškovojo 1942-43 metų čempionate. Po to dėl Antrojo Pasaulinio Karo Italijos pirmenybės buvo sustabdytos, bet jas pratęsus „Torino“ ekipa toliau dominavo ir nuo 1945 iki 1949 metų iškovojo dar keturis lygos titulus iš eilės. Iš viso gavosi, kad „Grande Torino“ Italijos čempionais tapo net penkis kartus iš eilės. Tą patį šiais metais pasiekė ir Turino „Juventus“ klubas. 

Tačiau „Torino“ rezultatas tikriausiai būtų dar geresnis, jei ne tragiškas 1949 metų gegužės 4 dienos įvykis, kuomet praktiškai visa „Torino“ ekipa mirė, todėl klubas patyrė tokį skaudį smūgį, jog po jo atsigauti prireikė daug laiko.

„Torino“ ekipa tą nelaimingą dieną skrido iš Lisabonos, kur Turino klubas žaidė draugišką mačą su Lisabonos „Benfica“, siekiant pagerbti Portugalijos kapitoną Francisco Ferreira. Iš Portugalijos sostinės „Torino“ ekipą skraidino Italijos oro linijų „Fiat G.212” lėktuvas. Jame buvo 31 keleivis ir nė vienas iš jų neišgyveno šios tragedijos. Iš viso mirė 18 „Torino“ žaidėjų, 5 klubo darbuotojai, 3 žurnalistai, 4 įgulos nariai ir vienas tų rungtynių organizatorius.

Tie 3 žuvę žurnalistai buvo labai garsūs Italijoje: Renato Casalbore (Tuttosport įkūrėjas), Renato Tosatti (Gazetta del Popolo žurnalistas, Giorgio Tosatti tėvas) ir Luigi Cavallero (La Stampa žurnalistas).

Tiesa, šios kraupios nelaimės visgi kai kas išvengė. „Torino“ krašto gynėjas Sauro Toma nedalyvavo šioje kelionėje dėl menisko traumos, ją dėl traumos praleido ir antrasis klubo vartininkas Renato Gandolfi (jo vietą lėktuve užėmė trečiasis vartininkas Dino Ballarinas). Radijo komentatorius Nicolo Carosio, „Torino“ jaunimo komandos kapitonas Luigi Giuliano ir buvęs Italijos rinktinės treneris Vittorio Pozzo iš šios kelionės buvo išbraukti dėl įvairių priežasčių. Tuo metu „Torino“ prezidentas Ferruccio Novo į Portugaliją nevyko dėl gripo.

Po šios nelaimės turbūt sunkiausia užduotis atiteko buvusiam Italijos rinktinės treneriui Vittorio Pozzo, kuris buvo pakviestas atpažinti „Torino“ ekipos žaidėjų kūnus. V.Pozzo puikiai žinojo šią komandą, kadangi beveik visi tie žaidėjai rungtyniavo Italijos rinktinėje, todėl strategui teko labai nemaloni pareiga.

„Torino“ Italijos čempionais buvo paskelbti gegužės 6 dieną, dvi dienos po tragedijos, o per likusius keturis turus tiek „Torino“ ekipa, tiek visi kiti varžovai į aikštę išleido jaunimo rinktines. Per „Torino“ ekipos žaidėjų laidotuves į Turino gatves suplūdo beveik milijonas žmonių, kure visi norėjo paskutinį kartą atsisveikinti su garsiaisiais žaidėjais.

Nelaimės diena

Trijų variklių „Fiat G.212 lėktuvas iš Lisabonos oro uosto su 31 žmogumi (įskaitant lėktuvo įgulą) pakilo 9.40 trečiadienio rytą. Lėktuvui vadovavo leitenantas Pierluigi Meroni. 13.00 lėktuvas nusileido Barselonos oro uoste. Kol į lėktuvą buvo papildytą degalų, „Torino“ žaidėjai susitiko su „Milan“ komanda ir papietavo. „Milan“ klubas tai pat buvo Barselonoje, bet kitu skrydžiu išvyko į Madridą.

14.50 lėktuvas pakilo iš Barselonos ir skrido į Turiną. Lėktuvas skrido per Tulūzą, Nicą, Albengą ir Savoną. Būnant virš Savonos lėktuvas pasuko į šiaurę ir buvo planuojama, kad po 30 minučių bus pasiektas Turinas. Turine ir šalia jo oras buvo prastas, o klubo kapitonas pranešė, kad lyja smarkus lietus, pučia stiprus pietvakarių vėjas, debesys beveik liečia žemę, o horizonto matomumas yra vos 40 metrų.

Tuo metu kontrolės bokštas paprašė piloto tikslių buvimo koordinačių. Po kelių minučių tylos pilotas atsakė, kad yra 2000 metrų aukštyje virš Pinos (pietinis Turino regionas), o tada jie praskris po Supergos baziliką

Tačiau lėktuvas buvo pakilęs tik 305 metrus virš jūros lygio, o šiaurėje ant kalno (669 metrai virš jūros lygio) stūksojo Supergos bazilika. Viena iš teorijų yra, kad nukrypimą nuo kurso lėmė stiprus vėjas iš kairės pusės, kuris pakeitė lėktuvo krypti tiesiai į Supergos kalvą. Ne taip seniai atlikti tyrimai taip pat leidžia daryti prielaidą, kad aukštimatis sugedo ir jo rodyklė liko ant 2000 metrų žymos, taip suklaidindama pilotus, kurie galvojo, kad yra daug aukščiau nei iš tikro buvo.

17:03 lėktuvas padarė posūkį į kairę ir horizontaliai išsitiesino, ruošdamasis nusileidimui, tačiau beveik iškart lėktuvas rėžėsi į galinę bazilikos sieną. Pilotas, kuris tikriausiai galvojo, kad Supergos kalva yra jam iš dešinės, vos pasukęs iškart turėjo prieš save pamatyti baziliką, tačiau esant 180 km/h greičiui ir matomumui vos 40 metrų, jis nesugebėjo laiku sureaguoti ir smūgis buvo neišvengiamas. Vienintelė nepažeista lėktuvo dalis po smūgio buvo tik jo uodega.

17:05 oro uosto bokštas kreipėsi į lėktuvą, tačiau jokio atsako nesulaukė. Po smūgio žuvo visi (31) lėktuvu skridę žmonės. Lėktuvo nuolaužos, asmeniniai žaidėjų daiktai dabar yra laikomi muziejuje netoli Turino. Jis buvo atidarytas 2008 metų gegužės 4 dieną, minint tragedijos metines. 8 iš 18 futbolininkų, taip pat du treneriai ir vienas žurnalistas yra palaidoti Turino kapinėse.

Žuvusieji

• Žaidėjai:
•  
• • Valerio Bacigalupo
• • Aldo Ballarin
• • Dino Ballarin
• • Milo Bongiorni
• • Eusebio Castigliano
• • Rubens Fadini
• • Guglielmo Gabetto
• • Ruggero Grava
• • Giuseppe Grezar
• • Ezio Loik
• • Virgilio Maroso
• • Danilo Martelli
• • Valentino Mazzola
• • Romeo Menti
• • Piero Operto
• • Franco Ossola
• • Mario Rigamonti
• • Julius Schubert
•  
• Klubo darbuotojai:
•  
• • Arnaldo Agnisetta (treneris)
• • Ippolito Civalleri (treneris)
• • Egri Erbstein (treneris)
• • Leslie Lievesley (treneris)
• • Ottavio Corina (masažuotojas)
•  
• Žurnalistai:
•  
• • Renato Casalbore, (Tuttosport įkūrėjas)
• • Luigi Cavallero, (La Stampa)
• • Renato Tosatti, (Gazzetta del Popolo)
•  
• Įgula:
•  
• • Pierluigi Meroni (kapitonas)
• • Antonio Pangrazi
• • Celestino D'Inca
• • Cesare Biancardi
•  
• Kiti:
•  
• Andrea Bonaiuti (organizatorius)

Pagerbimas

Supergos bazilikoje yra akmeninė plokštė su visų žuvusiųjų pavardėmis. Taip pat galinė bazilikos siena, į kurią ir buvo įsirėžta, nėra atstatyta iki pat šių dienų, taip pagerbiant mirusiuosius.

Visai neseniai ši legendinė „Grande Torino“ ekipa sulaukė ir dar vieno pagerbimo. Olimpinis Turino stadionas buvo pervadintas į „Olimpinį Grande Torino“ stadioną. Anksčiau Olimpiniame stadione žaidė tiek „Torino“, tiek „Juventus“, tačiau nuo 2011 metų „Juventus“ jau turi savo stadioną, todėl kai jame liko tik „Torino“ ekipa, jis buvo pervadintas, pagerbiant Supergos tragedijos aukas.