M.Iličius apie trumpą karjerą NBA: buvau per jaunas ir nepasiruošęs tokiam gyvenimui

Nedaug „Tete-a-Tete Casino-LKL“ žaidėjų yra ragavę NBA duonos. Bet būtent toks yra Panevėžio „Lietkabelio“ aukštaūgis Mile Iličius. 31 metų 216 cm ūgio „centras“ jaunystėje buvo laikomas didžiuliu Serbijos krepšinio talentu ir 21-erių pateko į NBA. Bet stipriausioje pasaulio lygoje jo karjera nesusiklostė. LKL.lt pasikalbėjo su naudingiausiu savaitės krepšininku.

M.Iličius praėjusį savaitgalį Pasvalyje pelnė 20 taškų ir padėjo panevėžiečiams iškovoti svarbią pergalę 90:84. Tai buvo rezultatyviausios serbo rungtynės Lietuvoje, o 9 atkovoti kamuoliai ir 30 naudingumo balų leido jam tapti turo MVP.

„Ši pergalė mums buvo labai svarbi. Juolab laimėjome po penkių pralaimėjimų iš eilės“, – sakė M.Iličius.

Tai jam pirmasis sezonas „Tete-a-Tete Casino-LKL“, bet krepšinyje jis toli gražu nėra naujokas. Ne toks, kaip kad lygiai prieš 10 metų, kai Železniko FMP krepšinio sistemos auklėtinis užsivilko Bruklino „Nets“ aprangą.

Dabar M.Iličius pripažįsta – į Ameriką patraukė per jaunas. Sužaidęs vos 5 rungtynes Naujajame Džersyje jis buvo išsiųstas į Plėtojimosi lygą, o netrukus ir į Europą. Čia jis nė vienoje komandoje neužsibuvo ilgiau nei vienerių metų, o vilkėjo „Bilbao“, Sevilijos „Cajasol“, Belgrado „Crvena Zvezda“ aprangas, žaidė kitose Serbijos komandose, Irane, Gruzijoje ir Katare.

Apie NBA ir sezoną „Lietkabelyje“ – LKL.lt interviu su M.Iličiumi.

– Mile, NBA sužaidėte tik 5 rungtynes, 6 minutes ir nepelnėte nė taško.

– Tai buvo gera patirtis. Bet manau, kad nuvažiavau į NBA per jaunas. Nebuvau pasiruošęs tokiam krepšiniui, tokiam gyvenimui. Jaunas vyrukas iš Serbijos išvažiuoja į Ameriką… Tai buvo didžiulis skirtumas. Aš pasiklydau.

– Ką turite omenyje „pasiklydote“?

– Žinote, buvau naujokas. Buvau visiškai nepatyręs, turėjau priprasti prie kitos kalbos, visai kitokios kultūros. Dar gavau traumą ir viskas baigėsi blogai.

– Žaidėte daugybėje skirtingų šalių, todėl jus turėtų būti sunku nustebinti. Kuo išskirtinė Lietuva?

– Čia netrūksta gerų rungtynių. Nelengva. Niekada nežinai, kada tikrai laimėsi. Be to, po 2011-ųjų Europos čempionato čia išdygo daug gerų modernių arenų.

– Kaip atsidūrėte Panevėžyje?

– Istorija labai paprasta. Tiesiog sezoną pradėjau be komandos ir agentas gavo pasiūlymą važiuoti į „Lietkabelį“. Pasakiau – pirmyn!

– Kaip vertinate savo sezoną Lietuvoje?

– Komandos rezultatai dabar nėra geri. Pastaruoju metu patyrėme daug netikėtų pralaimėjimų. Bet dabar dirbame tam, kad pagerintume formą.

– O kaip „Lietkabelyje“ jaučiatės pats?

– Niekada nežinai, kas gali nutikti, bet šiai dienai esu čia laimingas.

– Gal laimingesnis pasidarėte ir po to, kai Pasvalyje sužaidėte rezultatyviausią sezono mačą?

– Žinote, pelniau 20 taškų, bet visa tai – komandos draugų nuopelnas. Aš tiesiog sumečiau kamuolius po jų perdavimų. Viskas – tik bendraklubių dėka. Juk krepšinis – komandinis sportas.