„Žalgiryje“ auga naujas J.Mačiulis: džiaugtis ar nerimauti?

Kai pirmajame rungtynių Barselonoje kėlinyje Edgaras Ulanovas buvo pražanga stabdomas greitoje atakoje, 24 metų 198 cm ūgio puolėjas net neketino sustoti. Teisėjų švilpukas nuaidėjo, o jis tęsė tai, ką pradėjo – įsibėgėjęs jis pakilo ir labai piktu dėjimu sudrebino šeimininkų krepšį. Tai buvo ženklas, kad laukia ypatingas vakaras.

Amerikiečiai turi labai gerą žodį pavadinti žaidėją, kupiną kovinės dvasios – „scrappy“. Būtent toks yra E.Ulanovas, kurio pastangos gal ne visada atsispindi statistiniuose protokoluose, tačiau labai dažnai matomos treneriams ir krepšinio specialistams, kurie žaidimą stebi žiūrėdami ne tik į kamuolį.

Rungtynėse Barselonoje pastangos atsispindėjo ir statistiniame protokole. E.Ulanovas per 29 aikštelėje praleistas minutes įmetė 17 taškų (2/4 dvitaškiai, 3/4 tritaškiai, 4/4 baudos), atkovojo 8 ir perėmė 3 kamuolius, atliko 3 rezultatyvius perdavimus, išprovokavo 5 pražangas, kartą suklydo, dusyk pažeidė taisykles ir susitikimą baigė su 30 naudingumo balų. Tai buvo geriausios E.Ulanovo rungtynės dvejų sezonų Eurolygos karjeroje.

Susitikimas Barselonoje taip pat buvo vienas tų, kurį stebėdamas net ir pernelyg krepšiniu nesidomintis žiūrovas turėjo pagrindo įsidėmėti E.Ulanovo pavardę. Jis buvo matomas tiek puolime, tiek gynyboje. O tai nėra itin dažnas reiškinys.

Labai dažnai tokie gynybinio pobūdžio pitbuliai kaip E.Ulanovas nepelnytai nublanksta kur kas techniškesnių puolime krepšininkų šešėlyje. Visi žino, kad jie yra labai reikalingi, tačiau niekas apie juos nekalba.

E.Ulanovą dažnai galima vadinti labai „kampuotu“ krepšininku, kuris turi labai jau nesimpatišką metimą, labai jau neplastiškai driblinguoja kamuolį ir bendrai, puolime dažnai atrodo taip, tarsi ten jam būtų ne vieta. Tačiau krepšinis nebūtinai turi būti gražus. E.Ulanovas yra tikro profesionalo pavyzdys, kalbant apie mentalines krepšininko savybes.

Jis visada užsidegęs kovai, jis niekada nenusileidžia varžovui, jis visada pirmasis, griūnantis ant parketo, jei reikia.

2015–2016 m. sezono Eurolygos „Top 16“ etape E.Ulanovas dar ir naudingiausias „Žalgirio“ krepšininkas. Pirmajame rate puolėjas vidutiniškai rinko 14,4 naudingumo balo. Pagal šį rodiklį jis pranoko net ir pagrindinį „Žalgirio“ ginklą puolime – Ianą Vougiouką (13,7 naud. bal.).

Be to, E.Ulanovas yra daugiausiai laiko aikštelėje praleidžiantis „Žalgirio“ krepšininkas (vidutiniškai žaidžia po 29 su puse minutės), kuris ne tik privalo prisidėti puolime, tačiau dažnai ir gintis prieš varžovų lyderius.

Galima kalbėti apie tai, kad E.Ulanovui lengvojo krašto pozicijoje konkurencija yra menka. Šį sezoną „Žalgiris“ neturi dar vieno tikrojo „trečiojo numerio“.

Tačiau labai panaši situacija buvo ir anksčiau. Tada, kai antrąjį savo sezoną „Žalgiryje“ 2006–2007 m. žaidė Jonas Mačiulis. Jis ir E.Ulanovas turi labai daug panašumų.

Pirmiausia, abu jie yra tikri kariai. Stebint jų kūno kalbą aikštelėje akivaizdu, kad jie nori laimėti labiausiai. Nors J.Mačiulis savo karjeros pradžioje buvo pavojingesnis puolime nei E.Ulanovas, abu krepšininkai, pirmiausiai, juodadarbiai „tretieji numeriai“, kurie geba puikiai gintis, laimėti kamuolį situacijose, kai jo niekas nekontroliuoja ir kovoti dėl atšokusių kamuolių.

Kaip ir po beveik 30 minučių ėmęs rungtyniauti J.Mačiulis, E.Ulanovas tapo labai svarbia grandimi „Žalgiryje“ antrajame savo sezone. „Top 16“ etape puolėjas ėmė išsiskirti pasiekimais ne tik savo aikštelės pusėje, tačiau ir prie varžovų krepšio. Jis vidutiniškai pelno 9,9 taško (J.Mačiulis antrajame sezone Eurolygoje rinko 12,7 taško), nors dvitaškius galėtų mesti kur kas geriau (dabar tai daro 37,8 proc. tikslumu).

Trečia, kaip ir J.Mačiulio, taip ir dabar E.Ulanovo karjeros pradžioje abejonių kelia metimo technika ir galimybės realizuoti tritaškius. Antrajame sezone Eurolygoje J.Mačiulis tritaškius metė vos 24 proc. tikslumu, tačiau trečiajame sezone – jau 37,7 proc., o dar po metų – 41,1 proc. E.Ulanovas karjerą Eurolygoje pradėjo tolimus metimus realizuodamas 32,3 proc. taiklumu, tačiau šiame sezone kritikus tildo iš toli atakuodamas net 45,5 proc. tikslumu. J.Mačiulis niekada netapo snaiperiu, kaip tokio pobūdžio krepšininku netaps ir E.Ulanovas. Tačiau pastarasis gali tapti patikimu žmogumi prie tritaškio linijos, kokio statusą per savo karjerą užsitarnavo J.Mačiulis.

Galiausiai, kaip ir J.Mačiulis, E.Ulanovas geba žaisti nugara į krepšį. Jonas Kazlauskas Lietuvos vyrų rinktinėje turi ne vieną derinį, skirtą išvesti J.Mačiulį „ant ūso“. Kai pastarąjį dengia smulkesnis tiesioginis oponentas, šis sprendimas puolime yra labai logiškas ir efektyvus. Lygiai taip pat ir „Žalgiris“, ypatingai prie Gintaro Krapiko, mėgino išnaudoti E.Ulanovo žaidimo nugara galimybes. Tiesa, dažnai Eurolygoje puolėjas susiduria su problemomis, nes oponentai žino, kad tokiose situacijose E.Ulanovas labai priklausomas nuo kairės rankos. Kartais jis yra dvigubinamas, nes lėtokai priima sprendimus, ieškodamas laisvų komandos draugų. Nėra abejonių, kad E.Ulanovui reikėtų tobulinti užbaigimo dešine ranka įgūdžius, jei jis nori ateityje kelti rimtą pavojų savo ūgio ir jėgos pranašumu.

Puikiai žinome, kaip pavydėtinai sėkmingai J.Mačiuliui susiklostė karjera. Nors šis sezonas 31 metų 201 cm ūgio kauniečiui nėra sėkmingas, tai nekeičia prielaidos, kad J.Mačiulis būtų vertas pakovoti dėl vietos Lietuvos krepšinio istorijos rinktinėje.

Šio sezono pradžioje atrodė, kad E.Ulanovas neprogresuoja, tačiau „Top 16“ etape krepšininkas įrodė, kad turi tikrai nemažai potencialo. Dėl to „Žalgirio“ gerbėjams yra pagrindo ir džiaugtis, ir nerimauti.

Svarbu tai, kad E.Ulanovo kontraktas su „Žalgiriu“ galioja iki šio sezono pabaigos. Krepšininko žaidimas „Top 16“ etape tikrai gali atkreipti kovingo puolėjo vasarą ieškosiančių Europos komandų dėmesį.

Sekite Krepsinis.net apžvalgininką Algimantą Bružą socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: algimantas@krepsinis.net