„Nevėžio“ naujokas prieš sezoną treniravosi kartu su I.Vougiouku

Šeštadienį į Lietuvą atskridęs naujasis Kėdainių „Nevėžio“ legionierius Chadas Frazieras rungtynes su Klaipėdos „Neptūnu“ stebėjo iš šalies. Tądien rezultatu 69:77 pralaimėjimą prieš uostamiesčio krepšininkus patyrusios ekipos naujokas prasitarė nekantraujantis pats išbėgti į aikštelę, kur padarysiantis viską, kad jo ekipa iškovotų kuo daugiau pergalių.

„Pergalės – komandinis darbas. Trenerio, žaidėjų, komandos medikų, kiekvieno, prisidedančio prie klubo veiklos, ir visų ekipą palaikančių sirgalių“, – įsitikinęs 23 metų 192 cm ūgio gynėjas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, savaitgalį sukirtęs rankomis su Kėdainių „Nevėžio“ klubu.

Namų darbai – atlikti

– Sveikas atvykęs į Kėdainius. Kaip jautiesi? Kaip praėjo pirmoji treniruotė?

– Viskas labai puiku (šypsosi). Komanda mane sutiko draugiškai. Džiaugiuosi man suteikta galimybe žaisti aukščiausioje šalies krepšinio lygoje rungtyniaujančioje komandoje. Esu pasiruošęs pilnu pajėgumu treniruotis, labai pasiilgau rungtynių jaudulio.

Prieš atvykdamas daug laiko praleidau stebėdamas Kėdainių „Nevėžio“ rungtynes internete. Analizavau komandos žaidimą, derinius, bandžiau susipažinti su komandos žaidimo stiliumi. Manau, kad namų darbus atlikau neblogai.

– Prie Kėdainių „Nevėžio“ prisijungei sezonui persiritus į antrąją pusę. Iki tol atstovavai Atėnų „Nea Kifisia“ komandai, kurios gretose sužaidei ketverias rungtynes, per 6 minutes įmesdavai po 0,8 taško, atkovodavai po 1 kamuolį ir atlikdavai po 0,8 rezultatyvaus perdavimo. Kodėl negaudavai ilgesnio žaidybinio laiko?

– Sezono pradžioje pasitempiau sausgyslę. Kol gydžiausi traumą, komandos viduje jau buvo priimtas sprendimas, kad mano vietą užims kitas žaidėjas. Todėl žaisti per rungtynes gaudavau ne daugiau penkių minučių. O tai manęs netenkino. Nenorėjau iki sezono galo sėdėti ir šildyti suoliuko.

– Kokios yra tavo stipriosios pusės aikštelėje?

– Man patinka komandinis krepšinis, mėgstu kamuoliu dalintis su komandos draugais. Aišku, viskas priklauso nuo komandos trenerio – ar jis renkasi greitą krepšinį, ar lėtą, pozicinį. Galiu prisitaikyti prie visko, pataikau iš įvairių distancijų. Vis dėlto, man svarbiausia, kad gerai sužaistų visa komanda.

Iš trenerio tikisi griežtumo

– Ar žinojai ką nors apie Lietuvą prieš atvykdamas čia?

– Tik tiek, kad garsiausia šalies komanda yra Kauno „Žalgiris“, ir kad turite NBA rungtyniaujančių krepšininkų. Dar žinojau, kad Kaune rungtyniauja graikas Ianas Vougioukas. Su juo man teko treniruotis prieš prasidedant sezonui. Po to jis išvyko į Kauną.

Tiesa, atsimenu ir Taylorą Kingą – kai dar buvau vidurinėje, jis žaidė universiteto komandoje, ir man teko stebėti jį žaidžiantį. Tuo metu su Tayloru susipažinti man neteko. Na ką gi, Amerikoje bendrauti neteko, užtat susipažinsime ant parketo Kėdainiuose.

– Vyriausiasis Kėdainių „Nevėžio“ strategas Ramūnas Cvirka garsėja griežtumu ir reiklumu. Tavęs tai negąsdina?

– Anaiptol. Turiu du vyresnius brolius, kurie taip pat žaidė krepšinį. Kai rungtyniavau vidurinės mokyklos ir universiteto komandoje, po kiekvienų rungtynių sulaukdavau pastabų iš brolių. Jeigu sužaisdavau prastai, jie man sakydavo, kad tądien žaidžiau siaubingai. Niekada negirdėjau tokių frazių kaip: „Nieko tokio, viskas gerai, šiose rungtynėse nepasisekė, kitose seksis geriau“. Ne, jie nevyniodavo žodžių į vatą.

To paties man reikia ir iš trenerio. Esu tikras, kad griežtas, reiklus strategas – komandos privalumas. Treneris privalo suvaldyti komandą, toks yra jo darbas. O norint suvaldyti žaidėjus, disciplina ir tvarka neišvengiami.

– Kokius įspūdžius tau paliko Graikija?

– Žmonės ten – labai malonūs, maistas – gardus. Atėnai pilni senų, istoriškai svarbių pastatų. Gaila, tačiau ekonominės problemos tikrai smarkiai slegia šalį.

Krepšinio sirgaliai Graikijoje, sakyčiau, yra gana savotiški. Jie bando mėtyti įvairiausius daiktus į aikštelę, petardas, plūsta teisėjus, spjaudo ant jų. Arenoje rūko cigaretes. Keista tai, kad jie nesimuša. Na, bent jau man to neteko matyti. Viena akivaizdu – jie tikrai labai myli krepšinį. Visai kaip ir lietuviai (šypsosi).