B.Vanagas: „Dakaras baigėsi – Dakaras prasideda ir tęsiasi“

Dakaro ralis faktiškai baigėsi prieš kelias valandas. Oficialiai jis baigiasi dabar, kuomet maratoną įveikę dalyviai pravažiuoja Dakaro „Triumfo arką“ – Podiumą.

Viena vertus – tai gali pasirodyti formalumas, antra – tai yra tai, dėl ko buvo kovota. Ir tai ne tuštybė, juk ir olimpiadoje stipriausios emocijos, patriotiškumas atsiskleidžia tuomet, kai groja Lietuvos himnas. Tiesa, Dakare, ant podiumo, jis nenuskambėjo, bet viso pasaulio akivaizdoje matyti Lietuvos simbolius yra tai - dėl ko verta kovoti ir dirbti, ar tai būtų sportas, verslas, socialinė veikla ar lietuvių stendas pasaulinėje parodoje.

Benediktas Vanagas: „Simboliška. Ketvirtas kartas Dakare, ketvirtą kartą suprantu, kaip stipriai mes vėluojame. Ir ketvirtą kartą noriu pasakyti – Dakaras baigėsi, prasideda Dakaras“.

Šturmanas Sebastianas Rozwadowski. : „Dakaro medalis ant mano krūtinės reiškia, kad aš jau finiše. Tikiuosi, kad tai nėra paskutinis Dakaro finišas man ir kad šis kartas – labai ilgo mano nuotykio sudėtingiausiose planetos lenktynėse pradžia. Aš pamilau Dakarą.“ 

Nesvarbu, kokia buvo vieta, kiek trasoje ar greičio ruožuose buvo praleista valandų, minučių ar sekundžių, visų tikslas buvo nugalėti ne tik ralį, ar užimti konkrečią poziciją, bet įveikti save – mobilizuotis visuomet, net kai, atrodo, kad viskas yra prieš tave.

B.Vanagas ir jo „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komanda turėjo keletą tikslų. Ir tai tikrai neapsiribojo ralio rezultatais. Žiūrint formaliai B.Vanagas Dakaro ralį pravažiavo 3 val. 25 min.  greičiau nei artimiausias lietuvis Antanas Juknevičius, bet tai nebuvo ralio tikslas.

Nepaisant visų komentarų, kritikos, patarimų, komanda yra dėkinga už tai, kad drauge subūrė žiūrovus, skaitytojus, besidominčius raliu, už tai, kad domėjosi ir palaikė, ir už tai, kad peikė.

Reiškia domėjosi.

Mums buvo svarbu ir Lietuvos kariuomenė ir visuomenė palaikymas jai, svarbu buvo ir Lietuvos išeiviai ir ryšys su jais, svarbu ir santykiai su mūsų artimiausiais kaimynais.

Tai yra gerai. Gerai, kaip ir krepšinis, kuris irgi sutelkia. Bet sausio mėnesį lietuvius Lietuvoje ir išeivius vienija Dakaras. Gerai, kad toks yra, gerai, kad Šalį vienija plaukikai, tenisininkai, auto sporto dalyviai, gerai kad ir Dakare lietuviai varžosi su didžiausiomis pasaulio valstybėmis, geriausiais ar turtingiausiais. Gerai, kad ant podiumo plazdena Lietuvos simboliai ir mojuoja lietuviai.

O, jei kalbant apie skaičius ir faktus, Dakaras šiemet buvo dar didesnis iššūkis. Ekipažai susidūrė su beveik visomis įmanomomis stichijomis – liūtimis, potvyniais, dykvietėmis, beprotišku karščiu ir „fesh fesh“ smėlio dulkėmis ir audromis. Neišvengta ir technikos gedimų, kai vieną dieną mechanikai per naktį sukurdavo naują automobilį, ar kitą, kai daugiau laiko galėjo skirti kosmetikai.

Per dvi savaites bekele ar sudėtingais keliais, per brastas ir dykumas bei kalnus buvo nuvažiuota per 9,500 kilometrų, o B.Vanago ir jo šturmano lenko S.Rozwadowski per 56 valandas įveikti greičio ruožai liudija stiprybę ir nuovargio nepaisymą. Iškovota 20 vieta paskutiniame Dakaro etape ir 27 galutinėje įskaitoje – visai greta prie amerikiečių žvaigždės Robby Gordono.