Kas būtų, jeigu „Energija“ kitą sezoną nerungtyniautų užsienio čempionate? (2)

 Elektrėnų „Energija“ yra garsiausias Lietuvos ledo ritulio klubas istorijoje, kuris nuo 2004-ų metų net devynis sezonus rungtyniavo Latvijos pirmenybėse, o pastaruosius keturis sezonus žaidė Baltarusijos aukščiausioje lygoje.

Jau praėjusio sezono eigoje netrūko nesutarimų tarp „Energijos“ ir Elektrėnų ledo rūmų valdytojų. Ne vienas žaidėjas viešai kalbėjo, kad „Energija“ šiuose rūmuose dažnai jaučiasi ne kaip namų komanda.

„Energija“ eilinį kartą tapo Lietuvos čempione, Baltarusijos aukščiausioje lygoje savo pasirodymą baigė ketvirtfinalyje bei delegavo 6 ledo ritulininkus į vyrų, 4 - į dvidešimtmečių ir 4 - į aštuoniolikmečių rinktines.

Vis dar nėra oficialių žinių, kur kitą sezoną planuoja žaisti „Energijos“ ekipa. Vasario mėnesį „Energijos“ direktorius Rolandas Aliukonis buvo užsiminęs, kad yra keli variantai: arba žaidimas Latvijos pirmenybėse, arba vienoje iš Baltarusijos lygų.

Kol sprendimai priimami uždaruose kabinetuose ir nėra galutinai aišku, ar išviso „Energija“ dalyvaus kuriame nors užsienio čempionate, pasvarstėme, kas nutiktų su Lietuvos ledo rituliu, jeigu ilgiausią istoriją turintis ledo ritulio klubas Lietuvoje ateinantį sezoną nežaistų užsienyje.

Pergalingos „Energijos“ akimirkos Lietuvos čempionato finale | Erikos Kavaliauskaitės nuotr.

• Kristų Lietuvos rinktinių ir viso Lietuvos ledo ritulio lygis

Taip, „Energija“ nebėra ta komanda, kuri deleguoja daugiau nei pusę rinktinės žaidėjų. Pasikeitus kartoms ir į rinktinę atėjus jauniems ledo ritulininkams, kurie turėjo daugiau galimybių išvažiuoti žaisti į užsienį, dabar Lietuvos rinktinės pagrindą sudaro būtent užsienio klubuose žaidžiantys ledo ritulininkai.

Visgi kas nutinka, kai jaunam ir perspektyviam ledo ritulininkui dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepavyksta įsitvirtinti užsienio komandoje? Jis visada gali sugrįžti į „Energiją“, neprarasti sportinės formos, varžytis su geriausiais Baltarusijos jaunaisiais žaidėjais ir pademonstruoti savo sugebėjimus ledo ritulio gerbėjams Lietuvoje.

Puikus pavyzdys yra jaunasis vartininkas Elvinas Karla. 2015-ais metais debiutavęs aštuoniolikmečių rinktinėje, E.Karla tą kartą į aikštelę buvo išleistas vos vieną kartą ir tikrai pasirodė ne iš geriausios pusės. Tą sezoną jis buvo praleidęs Švedijoje, kur, kaip pats sakė, nedažnai gaudavo progos pasireikšti.

2016-ais metais E.Karla jau tapo pagrindiniu aštuoniolikmečių rinktinės vartų sargu ir per penkerias rungtynes atrėmė 89,4 % smūgių. Po šio sezono E.Karla nusprendė palikti Švediją ir sulaukė „Energijos“ pasiūlymo.

Praėjusiame sezone E.Karla Baltarusijos aukščiausioje lygoje ant ledo praleido 1954 minutes ir ne kartą gelbėjo komandą nuo garantuotų įvarčių.

Jis vėl buvo aštuoniolikmečių rinktinės pagrindiniu vartininku ir per penkerias rungtynes atrėmė 92,5 % visų smūgių.

Kitą sezoną E.Karla žais Jungtinių Amerikos Valstijų jaunimo lygoje (USPHL), kur atstovaus „Potomac Patriots“ komandą.

Ar reikėtų ledo ritulininkui padėkoti „Energijai“ už galimybę atsiskleisti ir kilti aukščiau? Be jokios abejonės. Tą patį kalbėjo ir Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Benrdas Haakė, kuris teigė, kad E.Karlos sprendimas persikelti į „Energiją“ ir tokiame amžiuje gauti daug žaidybinio laiko buvo pats geriausias jo karjeroje.

Asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentas Petras Nausėda portalui Sportas.lt teigė, kad nauda, žaidžiant užsienio čempionate, yra akivaizdi.

„Užsienio lyga tai aukštesnio lygio mokykla mūsų ledo rituliui: žaidėjams, jaunimui, rinktinėms. Lietuvoje klubinis ledo ritulys tik formuojasi ir pasiekti bent jau kaimynų vidutinį lygį reikia daug laiko ir pastangų“, - sakė P.Nausėda. „Toks formatas yra idealus tramplynas jaunimui siekiantiems karjeros ledo ritulyje. Taip pat tai puiki patirtis ir vietiniams žaidėjams, kurie turi idealias sąlygas ir galimybes rungtyniauti daugiau ir su stipresniais varžovais“.

Vienas iš svarbiausių dalykų, kodėl „Energija“ gali nežaisti užsienio čempionate yra tai, kad nesulaukia paramos iš Elektrėnų savivaldybės, o Elektrėnų ledo rūmų valdyme yra tikras chaosas. Ir tai yra absoliučiai susiję su Lietuvos ledo ritulio rinktine.

Lietuvos rinktinės treneris vokietis B.Haakė portalui Sportas.lt patvirtino, kad jeigu nebus pokyčių Elektrėnų ledo rūmuose, kuri yra geriausia ledo ritulio arena Lietuvoje ir joje čempionatams ruošiasi Lietuvos rinktinės, jis pasitrauks iš vyriausiojo trenerio pareigų.

„Su „Energija“ yra labai ilga istorija. Nuo tada, kai Lietuva priklauso Europos Sąjungai, žmonės ir politikai privalo atsakyti už savo sprendimus. Taip dirba demokratija“, - Sportas.lt sakė B.Haakė. „Per 22 metus aš vadovavau 3 ledo arenoms. Aš tikrai žinau - tik vienas žmogus gali priimti sprendimus. Iš arenos įmanoma uždirbti pinigus, tačiau neįmanoma ten sutalpinti visų sporto šakų. Niekada nebus pakankamai laiko ant ledo visų sporto šakų atstovams. Elektrėnų ledo rūmus valdo žmonės, kurie nėra susiję su sportu. Jie nėra suinteresuoti padėti nacionalinėms komandoms. Jie nesupranta, kad „Energija“ nuo seno yra U-18, U-20 ir vyrų rinktinės „fondas“. Jeigu „Energija“ nesulauks pagalbos, kad galėtų žaisti Baltarusijos lygoje, kris ir Lietuvos rinktinių lygis“.

Penkerius metus Lietuvos vyrų rinktinei vadovavęs B.Haakė taip pat atskleidė, kad rašė laišką Elektrėnų merui Kęstučiui Vaitukaičiui, tačiau nesulaukė jokio atsakymo.

„Rašiau laišką, tačiau nesulaukiau atsakymo. Elektrėnų arenai reikalingas naujas valdantis žmogus. Aš pasitrauksiu iš nacionalinės komandos, jeigu nebus surastas geresnis sprendimas“, - sakė B.Haakė.

Apie ką kalba B.Haakė? Pamėginau susisiekti su Elektrėnų sporto centru, kad išsiaiškinčiau, kiek 2016 ir 2017 metais Elektrėnų ledo rūmuose buvo suorganizuota komercinių renginių. Dėl jų buvau nukreiptas į Elektrėnų ledo rūmus valdančią VŠĮ „A Vektorių“, dėl dailiojo ir greitojo čiuožimų varžybų patarė rašyti Marijai Prūsaitei, o dėl ledo ritulio - Dariaus Kasparaičio ledo ritulio mokyklai.

2015-ais metais rekonstruotus Elektrėnų ledo rūmus valdo „A Vektorius, tačiau savo grafikus turi ir kitos įstaigos, o dėl patogesnio laiko ledo ritulininkams B.Haakei prireikdavo derėtis net ir su savivaldybe.

„Savivaldybė pirmiausia dėmesį skiria jaunimui, kuris treniruojasi sporto centre. O mūsų įstaiga pagal sutartį aikštę valdo nuo aštuntos vakaro. Jeigu rinktinei reikia treniruotis kažkaip kitaip, jie tariasi su sporto centru“, – portalui delfi.lt yra sakiusi „A Vektoriaus“ direktorė Liudmila Baslykienė.

Būtent dėl šios priežasties „Energijos“ rungtynės darbo dieną baigdavosi ir po vienuoliktos valandos vakaro. Ar taip populiarinamas ledo ritulys, kurį atėjęs stebėti žiūrovas į namus grįš vos kelios akimirkos prieš vidurnaktį? Juk čia ne „Žalgiris“, kuris galėtų Eurolygos namų rungtynes žaisti ir dešimtą valandą vakaro bei vis tiek pritrauktų pilnas tribūnas sirgalių.

„Vaikų čia bus visada, tačiau su tokiu arenos valdymu vyrų ledo ritulio ateities nebus“, - sakė B.Haakė.

„Lietuvos ledo ritulio lygį galime vertinti pagal „Energijos“ rezultatus: vidutiniokai antroje Baltarusijos lygoje, o Lietuvoje nuo 2013-ų metų nėra patyrę nei vieno pralaimėjimo“, - mintimis dalinosi P.Nausėda.

„Energija“ - „Juodupė“ rungtynių akimirka | Erikos Kavaliauskaitės nuotr.

• Elektrėnai - ledo ritulio sostinė? Baikit, nemanau.

„Ledo rūmai - turizmo Elektrėnuose ateitis“, - buvo skelbta 2015-ais metais, kai Elektrėnų savivaldybė ieškojo privataus investuotojo Elektrėnų ledo rūmams.

Praėjusį sezoną Lietuvos čempionato rungtynės tarp „Energijos“ ir Vilniaus „Geležinio vilko“ buvo atšauktos vos dieną prieš numatytą susitikimą. To priežastis - nesutarimai tarp Elektrėnų sporto centro ir areną valdančios „A Vektoriaus“ įmonės.

Viso praėjusį sezoną Elektrėnų ledo rūmuose įvyko 21-os Baltarusijos aukščiausiosios lygos rungtynės ir 27-ios Lietuvos čempionato rungtynės.

Kokios varžybos Elektrėnų ledo rūmuose vyko be ledo ritulio?

Esportocentras.lt tinklapyje skelbiama, kad 2016-ais metais Elektrėnų ledo rūmuose įvyko atviras Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionatas, tradicinės sportinių šokių varžybos Virginijos Grigaliūnienės ir mero taurei laimėti, dziudo ir dailiojo čiuožimo varžybos „Elektrėnų mero taurei laimėti“.

2017-ais metais statistika dar prastesnė: vyko atviras Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku čempionatas, Lietuvos dailiojo čiuožimo sezono uždarymo varžybos ir tradicinės sportinių šokių varžybos Virginijos Grigaliūnienės atminimo taurei laimėti.

2012-ais metais baigta Elektrėnų ledo rūmų renovacija kainavo 15 milijonų litų. Tada buvo rašoma: „Elektrėnai vėl taps ledo ritulio sostine“, „Tik čia gali vykti Lietuvą garsinančios tarptautinio lygio ledo ritulio varžybos“ ir t.t.

Jeigu „Energija“ nežais jokiame užsienio čempionate ir dalyvaus tik Lietuvoje vyksiančiose varžybose, per ledo ritulio sezoną, kuris trunka apie 6 mėnesius, įvyks mažiau nei 30 susitikimų (su sąlyga, kad „Juodupė“ ir toliau žais Elektrėnuose), kuriuose nepamatysime jokių tarptautinio lygio ledo ritulio rungtynių.

Ar tai yra ta ateitis, apie kurią visi svajojome, kai laukėme kada pasibaigs Elektrėnų ledo rūmų renovacija? Vargu.

„Bent jau Elektrėnų atveju, daugiau sirgalių susirenka į aukštesnio lygio ledo ritulio rungtynes. Jeigu su tokiomis pačiomis idėjomis, noru ir supratimu judėtų ir Elektrėnų miesto savivaldybė, sportas ir mažo miestelio vardas būtų aukštumose. Nebūkime naivūs, klubai be savivaldybių neišgyvena“, - savo mintimis su Sportas.lt dalinosi P.Nausėda.

Elektrėnų „Energija“ | Mindaugo Ramanausko nuotr.

• Grįžtume į praeitį

Šį sezoną „Energiją“ pradėjo namų rungtynes gyvai transliuoti internetu ir tai buvo toks pirmasis Lietuvos ledo ritulio klubas istorijoje. Nors neretai pasitaikydavo tai, kad transliacija strigdavo arba jos kokybė būdavo ne pati geriausia, tačiau tai buvo labiau ne klubo problema, o Elektrėnų ledo rūmų.

Beveik visą sezoną Elektrėnų ledo rūmuose nebuvo galimybės transliacijai turėti atskiros interneto linijos, kuria nesinaudotų susirinkę žiūrovai. Tik sezono pabaigoje, įsikišus Lietuvos ledo ritulio lygai ir pačiai susisiekus su interneto tiekėju, buvo sutvarkyta ši problema.

Ar „Energija“ nebandė to padaryti anksčiau? Bandė, tačiau atsitrenkdavo į sieną. Interneto tiekėjas teigė, kad nieko negali padaryti be Elektrėnų ledo rūmų sutikimo, o šie vis žadėdavo išsiaiškinti situaciją, tačiau nieko konkretaus taip ir nebuvo padaryta.

Visgi šios „Energijos“ transliacijos „pramušė“ ledus visame Lietuvos ledo ritulyje. Pati lyga investavo pinigus ir tiesiogiai parodė Lietuvos čempionato finalą bei tiesiogines transliacijas planuoja ir ateinantį sezoną.

Paklausite, ar kas nors žiūrėjo „Energijos“ rungtynes ir kam tai buvo įdomu? Sportas.lt šaltinių duomenimis, „Energijos“ transliacijos internete pagal peržiūrų skaičių ne kartą lenkė stipriausios Lietuvos futbolo lygos transliacijas bei buvo populiaresnės nei kai kurios Lietuvos krepšinio lygos rungtynės.

„Energijos“ transliuotų rungtynių peržiūrų statistika:

Jeigu „Energija“ nežais užsienio čempionate, be jokios abejonės finansiškai neapsimokės samdyti media žmogaus, kuris galėtų transliuoti rungtynes internetu. Vėl grįžtume į praeitį, kai aukščiausio įmanomo ledo ritulio lygio Lietuvoje rungtynes galėtų matyti tik į areną atėję žiūrovai.

Apie „Energijos“ rungtynes rašo visi didieji šalies portalai, skelbia radijas ir televizijos. Su kuo įprastam lietuviui siejasi Elektrėnai? Būtent - su ledo rituliu, kurį šiame miestelyje jau daugelį metų garsina tik „Energija“.

Ar didės susidomėjimas ledo rituliu, jeigu „Energija“ žais tik Lietuvos čempionate ir ten toliau su labai retomis išimtimis triuškins varžovus? Tikriausiai, kad ne.

Darius Kasparaitis | hockey.lt nuotr.

• Atsirastų kita komanda?

Kas kitas iš Lietuvos klubų galėtų žengti į užsienio čempionatą ir taip kelti Lietuvos ledo ritulio lygį? Iš penkių likusių Lietuvos čempionato komandų daugiausiai vilčių teikia Vilniaus „Hockey Punks“ ekipa, kuri savo sudėtyje ir vadovybėje turi ne tik daug patirties ledo ritulyje prikaupusių žmonių, tačiau ir rungtyniauja mieste, kuriame rinka yra kur kas didesnė nei Elektrėnuose. Tačiau jie ne kartą minėjo, kad jie yra labiau mėgėjų komanda, kuri neturi galimybių turėti tiek treniruočių, kiek reikėtų klubui, žaidžiančiam ne tik Lietuvos čempionate.

Ar atsirastų tokių ledo ritulį mylinčių žmonių, kurie pritrauktų investuotojus ir galėtų suburti komandą, galinčią žaisti bent jau toje pačioje Baltarusijos aukščiausioje lygoje, nekalbant jau apie stipriausią Baltarusijos čempionatą.

Dar 2009-ais metais buvo garsiai kalbama, kad Vilniaus „Vėtros“ futbolo klubo akcininkai įkurs Kontinentinės ledo ritulio lygos (KHL) komandą, kuri rungtyniaus Vilniaus „Siemens“ arenoje. Tuo kalbos ir buvo baigtos.

2011-ais metais buvo įkurta „HC Baltica“, kuri rungtyniavo Jaunimo ledo ritulio lygos (MHL B) čempionate, tačiau jau 2013-2014 metų sezone paskelbė apie bankrotą. Kitais metais, tų pačių savininkų, buvo sukurta „HC Žalgiris“ ekipa, o 2016-ų metų vasario mėnesį ši komanda buvo išformuota.

2012-ais metais Darius Kasparaitis teigė, kad norėtų, jog Lietuvoje būtų komanda, kuri rungtyniautų KHL ar bent jau VHL čempionate, tačiau šių idėjų taip pat nepavyko įgyvendinti.

Mėginimų būta, tačiau visi jie nebuvo labai sėkmingi, todėl sunku tikėtis, kad be „Energijos“ artimiausiu metu turėsime komandą, kuri galėtų rungtyniauti užsienio čempionate.

„Visi didieji miestai turi daugiau potencialo, negu Elektrėnai. Kas mokės jį išnaudoti, tas ir diktuos „madas“, - sakė P.Nausėda.

Elektrėnams reikėtų naudotis situacija ir turint geriausius visoje šalyje renovuotus ledo ritulio rūmus skirti lėšų komandai, kuri garsina miestelį visoje Lietuvoje.

Iki šiol dažnai būdavo naudojamas posakis: „Elektrėnai - ledo ritulio sostinė“. Užtenka atsiversti prieš renovaciją internete skelbtus straipsnius, kuriuose teigiama, kad „Elektrėnų ledo rūmai - kertinis akmuo vystant ledo ritulį“.

Tačiau jeigu Elektrėnų savivaldybei turėti geriausią ledo ritulio komandą Lietuvoje yra per didelė našta ir bus žengiama kitu keliu, tai geriausiu atveju, renovuoti ir 2 tūkst. sirgalių talpinantys ledo rūmai bus skirti tik vaikų treniruotėms.