Lietuvą palikęs Sh.Jacksonas atskleidė, ką jautė mesdamas lemiamus baudų metimus

 Vos tik Šakių „Vyčio“ komanda iškovojo Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) bronzą, amerikietis Sheltonas Jacksonas išvyko namo.

Vienas pagrindinių žmonių, prisidėjusių prie to, kad „Vytis“ iškovotų medalius, sako, jog laiką Lietuvoje atsimins dar ilgai, o lemiamos mažojo finalo rungtynės jam bus ryškiausias prisiminimas. Būtent Sh.Jacksonas antrojo pratęsimo metu baudų metimai išlygino rezultatą ir taip priartino Šakių ekipą prie pergalės.

Sh.Jacksonas šį NKL sezoną per 24 minutes pelnydavo po 8,5 taško, atkovodavo po 2,9 kamuolio, atlikdavo po 1,9 rezultatyvaus perdavimo bei surinkdavo po 7,8 naudingumo balo.

– Kaip jaučiatės išvykdamas iš Lietuvos?

– Buvau čia nuo lapkričio. Nuėjome didelį kelią, o dabar iškart turiu išvykti. Viskas įvyko labai greitai. Atsiminsiu vaikinus, Šakių komandos sirgalius ir patirtį, kurią čia įgavau. Kiekvieni metai yra kažkuo ypatingi, aš augu tiek psichologiškai, tiek kaip žaidėjas. Patirtis Lietuvoje buvo puiki, visuomet atsiminsiu tai, ką čia išgyvenau.

– Ką atsiminsite labiausiai?

– Žinoma, paskutines sekundes paskutinėse rungtynės, po kurių laimėjome. Laimėjome po pakilimų ir nuopuolių pilno sezono, po to, kai atsilikome 0:2. Negaliu pasakyti, jog mūsų pergalė buvo netikėta – visada tikėjau komanda. Buvo puikus jausmas laimėti, iškovoti bronzą. Man tai – maloniausias prisiminimas.

– Kaip „Vytis“ patikėjo savo jėgomis?

– Manau, kad žengėme žingsnį atgal, pažvelgėme į bendrą vaidą ir mums tapo linksma žaisti. Iš pradžių tai mums buvo darbas (žinoma, krepšinis visada yra verslas), bet žaisti turi būti smagu, jei nori laimėti. Dėl to pastarosiose rungtynėse viskas pasikeitė, visi susitelkėme. Žinoma, šiek tiek pakeitėme ir žaidimo taktiką, bet svarbiausia – tikėjome savimi.

– Ką galvojote, mesdamas lemiamus baudų metimus?

– Nieko. Kasdien treniruotėse metu nuo 50 iki 100 baudų metimų. Dėl to visiškai nesijaudinau. Mane neramino tik tai, kad ant suolo praleidau visas rungtynes ir pakilau tik mesti lemiamų baudų. Bet tikėjau savimi, nejaučiau spaudimo, žinojau, kad pataikysiu. Kai įkrito pirma bauda, pasijaučiau gerai. Mano komanda kietai kovėsi visas rungtynes, tad jei būčiau metimus prametęs, būtų buvę labai blogai. Džiaugiuosi, kad treneris išsirinko mane ir aš tuos metimus pataikiau.