Blogasis „Pistons“ vyrukas B.Wallace‘as: nuo skurdo iki pavyzdžio geriausiems (10)
Benas Wallace'as | Organizatorių nuotr.
Visi puikiai žinome, kas yra Benas Wallace‘as. Tai blogasis Detroito „Pistons“ vyrukas, tapęs NBA čempionu, žaidęs „Visų žvaigždžių“ rungtynėse ir turintis iškeltus marškinėlius „The Palace of Auburn Hills“ arenoje, Detroite.
Dabar jau 42 metų 206 cm ūgio amerikietis galima pripažinti, jog turėjo puikią karjerą, tačiau, kad visa tai jis pasiektų, reikėjo įveikti nemažai iššūkių ir neleisti sau pasiduoti bei kovoti dėl vietos po saule.
Benas Camey Wallace‘as gimė 1974 metų rugsėjo 10 dieną. Jis yra dešimtasis vaikas iš 11 visoje šeimoje. Jis buvo jauniausias tarp savo aštuonių brolių. Būsimojo krepšininko motina buvo itin griežta ir stengėsi kontroliuoti situaciją namuose – niekas nedrįso jai prieštarauti. Ji šalia namų darže augino maisto produktus ir vilną bei savo šeimai pati siūdavo rūbus. Apsukrumas ir sunkus darbas – štai, kas B.Wallace‘ui įaugo į kraują nuo pat vaikystės stebint be poilsio plušančią mamą.
Šeima nebuvo pasiturinti. Vaikai negalėjo sau leisti neapgalvotų pirkinių ir pasilepinti. Šeima neturėjo automobilio ir buvo paskutinioji rajone, kuriai buvo įvesta namuose elektra. Siekdamas užsidirbti B.Wallace‘as kartu su broliais eidavo pas ūkininkus ir atlikdavo įvairius darbus, kaip pvz. rinkdavo riešutus, kraudavo šieną.
Didžiąją dalį laiko B.Wallace‘as kartu su savo broliais ir seserimis praleisdavo žvejyboje arba žaisdamas krepšinį. Tačiau būsimasis krepšininkas buvo mažiausias tarp visų vaikų, ateinančių žaisti krepšinį. Nepaisant to, B.Wallace‘as sugebėdavo įsitraukti į žaidimą ir pakeisti jo eigą. Jis puikiai sugebėjo atkovoti, perimti ar „ištraukti“ kamuolį iš užribio.
Būsimas krepšininkas pasižymėjo savo jėga, ištverme ir tai puikiai jam padėjo tvarkytis net trijose sporto šakose: krepšinyje, beisbole ir amerikietiškame futbole. Baigdamas vidurinę mokyklą jis sulaukė apdovanojimų visose trijose anksčiau minėtose sporto šakose. Jam taip pat patiko bėgioti.
B.Wallace‘as itin mėgo valdyti kamuolį ir driblinguoti. Jis save matė kaip universalųjį žaidėją, kuris gali žaisti visose penkiose pozicijose. Kartais aukštaūgis net rungtynių metu griebdavo kamuolį į savo rankas ir mėgindavo regzti atakas bei išmėgindavo save ir kitose pozicijose. Tai itin siutino komandos draugus ir į neviltį varė trenerius. B.Wallace‘as manė, kad gali mesti kaip Isiah Thomasas, perduoti kamuolį kaip Magicas Johnsonas ir dėti į krepšį kaip Michaelas Jordanas, tačiau realybė buvo kiek kitokia.
Jos metu B.Wallace‘as vaikštinėjo kartu su draugais, tačiau Ch.Oakley iškvietė jį į aikštelę sužaisti „vienas prieš vieną“. „Knicks“ žvaigždė nerodė jokio pasigailėjimo paaugliui ir ėmė versti taškus ir agresyviai gintis, tačiau NBA krepšininkas liko nustebęs ir sulaukė atsako. Kiekvieną kartą B.Wallace‘as jam atsakydavo tuo pačiu. Vyresnysis Beno brolis Jamesas buvo prie pat aikštės ir stebėjo situaciją, jei ši pakryptų netikėta linkme, tačiau jis matė kaip brolis mėgaujasi žaisdamas su NBA žvaigžde.
Ch.Oakley prakirto B.Wallace‘ui nosį, pastarasis atsakė smūgiu į NBA žaidėjo nosį, o šis taip pat vožtelėjo paaugliui į nosį. Po tokios kietos kovos Ch.Oakley priėjo prie B.Wallace‘o ir pasakė, kad šis turi galimybę žaisti NBA. Nuo to laiku abu užmezgė ryšį. Euro Place online gambling
Kitus dvejus metus Benas buvo stebimas skautų, tačiau jie labiau domėjosi amerikiečio galimybės žaisti futbolą, tačiau jis nenorėjo numoti ranka į krepšinį ir prieš stodamas į universitetą reikalavo, kad jam būtų suteikta teisė žaisti abu žaidimus. „Auburn“ universitetas tai išpildė, tačiau futbolas reikalavo vis daugiau laiko, kadangi treneriai matė Wallace‘o galimybes sėkmingai žaisti abiejose aikštės pusėse, nes šis buvo ir stiprus, ir greitas. Visgi, jis negalėjo pamiršti krepšinio ir nusprendė palikti universitetą.
Tuomet svarbia tapo pažintis su Ch.Oakley, kuris pakvietė aukštaūgį prisijungti prie „Cuyahoga Community“ koledžo krepšinio komandos. Nors tai nebuvo kažkas įspūdingo, tačiau tai buvo pradžia.
Čia jis praleido dvejus metus ir paskutiniame sezone vidutiniškai rinkdavo po 24 taškus, atkovodavo po 17 kamuolių bei blokuodavo net po 7 varžovų metimus. Žinoma, tokie skaičiai pritraukė skautų dėmesį, tačiau nebuvo nė vienos komandos iš NCAA pirmojo diviziono. Tuomet vėl įsikišo Ch.Oakley, pasiūlęs B.Wallace‘ą „Virginia Union“ universitetui. Čia amerikietis pradėjo mokytis baudžiamosios teisės.
Naujoje komandoje krepšininkas pamatė, kad joje yra žaidėjų, galinčių rinkti taškus, ir susitelkė į dalykus, už kuriuos dabar yra puikiai žinomas ir gerbiamas. Aukštaūgis pradėjo labiau gilintis į Ch.Oakley žaidimą, suprasdamas, kad tokiu būdu gali patekti į NBA, o pasikeitimą pamatęs universiteto treneris žinojo, jog dabar B.Wallace‘u gali besąlygiškai pasikliauti aikštėje.
Aukštaūgis tapo tikra jėga gynyboje, kurios prisibijojo net ir geriausi žaidėjai. Nors krepšininkas visus taškus rinko praktiškai iš po krepšio, tačiau taiklesni baudų metimai būtų leidę amerikiečiui turėti ir 20 taškų vidurkį per rungtynes. Per dvejus metus universitete B.Wallace‘as pataikė tik 39 proc. baudų metimų, tačiau tas netrukdė turėti 13,4 taško, 10 atkovotų bei 3,6 blokuoto metimo vidurkių, o amerikiečio vedama universiteto komanda jau pirmaisiais metais pasiekė finalo ketvertą ir sezoną užbaigė su 28-3 pergalių ir nesėkmių santykiu, o karjerą universitete krepšininkas užbaigė išrenkamas į simbolinę geriausią lygos rinktinę.
1996 metais B.Wallace‘as nusprendė išmėginti save NBA ir pateikė paraišką dalyvauti naujokų biržoje. Vis dėlto, kilo viena problema – NBA ekipos nieko nežinojo apie šį tvirtai sudėtą aukštaūgį. Per 58 šaukimus krepšininkas taip ir neišgirdo savo pavardės ir privalėjo ieškoti kito būdo prasibrauti į NBA.
Šioje naujokų biržoje pirmuoju šaukimu buvo pasirinktas Allenas Iversonas, Marcusas Camby, Stephonas Marbury, Ray Allenas, Kobe Bryantas, Steve‘as Nashas, Jermaine‘as O‘Nealas, Predragas Stojakovičius, savo pavardę 20-uoju šaukimu išgirdo ir Žydrūnas Ilgauskas, tačiau ne B.Wallace‘as. Įdomu tai, kad naujokų biržoje buvo pakviesti net 11 žaidėjų, kurie niekada taip ir nežaidė NBA lygoje.
Nepašauktas B.Wallace‘as kurį laiką plušėjo Bostono „Celtics“ treniruotėse, tačiau komandos treneris M.L. Carras buvo kritiškas. Jis tvirtino, kad aukštaūgis nėra pakankamai tvirtas, yra pernelyg žemas, kad galėtų tapti sunkiojo krašto puolėju NBA lygoje. Strategas B.Wallace‘ą leisdavo žaisti ties tritaškio linija ir vylėsi, kad jis taps atakuojančiu gynėju, tačiau tam kliudė amerikiečio nesugebėjimas pataikyti iš toliau, todėl „Celtics“ nusprendė atleisti žaidėją.
Vis dėlto, B.Wallace‘as neketino pasiduoti ir kovojo dėl savo svajonės – rado kitą būdą, kaip patekti į NBA. Puolėjo akys nukrypo į Europą, kur jis sukirto rankomis su Kalabrijos Redžo „Viola“ ekipa iš Italijos. Vasaros pabaigoje sutartį pasirašęs krepšininkas Senajame žemyne ilgai neužsibuvo ir net nespėjo sužaisti oficialių rungtynių, kai po mėnesio sulaukė skambučio iš Wesu Unseldo, Vašingtono „Bullets“ generalinio direktoriaus. JAV sostinės klubas buvo sužavėtas Beno energija ir gynybiniais sugebėjimais bei patikėjo jam 12-ojo žaidėjo vietą sudėtyje.
Akivaizdu, kad iš jo nieko per daug tikimasi nebuvo ir pirmąjį sezoną jis ant parketo praleisdavo vos po 6 minutes bei pelnydavo 1,1 taško, atkovodavo 1,7 kamuolio bei blokuodavo 0,3 metimo. Visgi, tai buvo pradžia ir puiki patirtis. Aukštaūgis daug laiko praleisdavo tobulindamas metimą, o „Bullets“ komanda džiaugėsi sunkiai dirbančiu amerikiečiu, kuris nuo kojų nuvarydavo net ekipos žvaigždes. Chrisas Webberis ir Juwanas Howardas po treniruočių būdavo taip pavargę, kad netgi ėmė skųstis ekipos treneriams ir vadovams.
Pirmaisiais metais trenerių štabas daug dirbo su B.Wallace‘u ir mokė jo įvairių subtilybių: metimo kabliu, apgaulingų judesių, žaidimo nugara baudos aikštelėje, nes visus taškus krepšininkas rinkdavo arba po puolime atkovotų kamuolių, arba lengvais taškais iš po krepšio.
Pavadinimą į „Wizards“ pakeitusi komanda liko patenkinta savo aukštaūgio progresu ir jį įvertino pratęsdama kontraktą. 1999 metais krepšininkas pasirašė naują dvejų sezonų 1,6 mln. JAV dolerių sutartį. Išvykus Ch.Webberiui, B.Wallace‘o vaidmuo išaugo. Nors aukštaūgis žaidė tik 26 minutes, tačiau tai nesutrukdė jam tapti geriausiu ekipos kovotoju dėl atšokusių kamuolių. Jis vidutiniškai rinkdavo po 6 taškus, atkovodavo 8,3 kamuolio ir blokuodavo po 2 metimus.
Vis dėlto, „Wizards“ dažniau pralaimėdavo nei skindavo pergales, o išaugusi „centro“ vertė sukėlė nemažą susidomėjimą tarp kitų klubų. Galiausiai 1999 metų vasarą krepšininkas buvo išsiųstas į Orlando „Magic“ ekipą. Čia jis tapo reguliariu starto penketo nariu ir jame pradėjo visas 81 rungtynes.
Po metų „Magic“ ėmėsi permainų ir gavo Tracy McGrady, o B.Wallace‘ą išsiuntė į Detroito „Pistons“ komandą mainais už Grantą Hillą. Nors iš pirmo žvilgsnio mainai buvo mažiau palankūs Detroitui, tačiau, kaip žinome, tai vėliau padėjo „Pistons“ iškovoti čempionų titulą.
Nuo persikėlimo į „Pistons“ gretas pradėjo žibėti B.Wallace‘o žvaigždė. Žaidimo laikas aikštėje išaugo iki 35 minučių ir nė vieną sezoną Detroite nebuvo mažesnis. Krepšininkas tapo centrine komandos gynybos ašimi. Tai bylojo ir statistika. Du sezonus iš eilės aukštaūgis buvo geriausias lygos kovotojas dėl atšokusių kamuolių ir tarp pirmaujančių pagal blokuotus metimus. Abu sezonus aukštaūgis tapo geriausiai besiginančiu lygoje (2002 ir 2003 m.).
2003-2004 metų sezonas B.Wallace‘ui tapo įspūdingiausiu karjeroje. Klubas per 82 rungtynes iškovojo 54 pergales ir užėmė trečią vietą konferencijoje. „Centras“ buvo išrinktas į „Visų žvaigždžių“ rungtynes ir sulaukė balsų naudingiausio žaidėjo rinkimuose. Atkrintamosiose „Pistons“ susitvarkė su Milvokio „Bucks“ (4-1), sunkiai palaužė Naujojo Džersio „Nets“ (4-3), o konferencijos finale įveikė geriausią reguliaraus sezono komandą Indianos „Pacers“ (4-2). Finale teko Los Andželo „Lakers“ iššūkis, tačiau ir jis buvo įveiktas (4-2), o Detroito krepšininkai pirmą kartą istorijoje tapo NBA čempionais.
2004-2005 metų sezoną „Pistons“ buvo arti to, kad pakartotų savo pasiekimą ir antrus metus iš eilės triumfuotų NBA finale. 54 pergalės reguliariajame sezone, pirmajame etape įveikta Filadelfijos „76ers“ (4-1), antrame – Indianos „Pacers“ (4-2), o konferencijos finale per plauką palaužta ir Majamio „Heat“ ekipa (4-3). Vis dėlto, didžiajame finale pritrūko tik pergalės – šlovės spinduliuose maudėsi 4-3 seriją laimėjęs San Antonijaus „Spurs“ klubas.
Dar po metų Detroito krepšininkų žygis baigėsi dar anksčiau. Nors reguliariajame sezone buvo iškovotos net 64 pergalės, tačiau „Pistons“ sustabdė jo kelyje atsidūrusi Majamio „Heat“, kuri konferencijos finale seriją laimėjo 4-2, o vėliau tapo ir NBA čempione.
Tokiu akordu baigėsi B.Wallace‘o era Detroite. Vasarą krepšininkas pasirašė ketverių metų 60 mln. JAV dolerių kontraktą su Čikagos „Bulls“. Visgi, karjera naujame klube tęsėsi tik pusantro sezono ir aukštaūgis buvo išmainytas į Klivlando „Cavaliers“. Prabėgus kiek daugiau nei metams, 2009-ųjų vasarą, vidurio puolėjas – ir vėl išmainytas. Šį kartą lagaminus teko krautis į Fyniksą. B.Wallace‘as kartu su Sasha Pavlovičiumi keliavo į „Suns“ už Shaquille‘ą O‘Nealą. Po dviejų savaičių „Suns“ nusprendė atleisti aukštaūgį ir šis sugrįžo į „Pistons“ ekipą.
Šiltai sutiktas B.Wallace‘as netrukus sugriebė karjeros 10 tūkst.atšokusį kamuolį bei sužaidęs 1055 rungtynes tapo daugiausiai mačų sužaidusiu krepšininku, kuris buvo nepašauktas naujokų biržoje. Su kiekvienais aukštaūgio vaidmuo mažėjo, o 2011-2012 metų jis aikštėje praleisdavo tik po 16 minučių bei dažniausiai kildavo nuo suolo. Galiausiai amerikietis nusprendė padėti tašką karjeroje.
Per ją penkiose komandose žaidęs aukštaūgis tapo NBA čempionu, keturis kartus žaidė „Visų žvaigždžių“ rungtynėse, trissyk buvo išrinktas į antrąją NBA rinktinę, dusyk – į trečiąją. Taip pat jis keturis kartus tapo geriausiai besiginančiu lygos žaidėju ir penkis kartus buvo išrinktas į pirmąją bei kartą į antrąją geriausiai besiginančiųjų rinktinę.
Aukštaūgis iš viso NBA sužaidė 1088 mačus ir per vidutiniškai 30 minučių pasiekė 5,7 taško (48 proc. dvit., 14 proc. trit., 41 proc. baud.), 9,6 atkovoto, 1,3 perimto kamuolio, 1,3 rezultatyvaus perdavimo ir 2 blokuotų metimų vidurkius. Įdomu tai, kad nė vieną sezoną krepšininkas neturėjo dviženklio taškų vidurkio. Arčiausiai jo jis buvo 2004-2005 metų sezone, kai vidutiniškai pelnydavo 9,7 taško. Taip pat amerikietis nė vieną sezoną nemetė baudos metimų geriau nei 50 proc.
Per karjerą aukštaūgis uždirbo beveik 88 mln. JAV dolerių, o pirmą milijoninį kontraktą pasirašė tik sužaidęs keturis sezonus, kai persikėlė į Detroitą.
Blokais „Pistons“ gretose nepralenkiamas krepšininkas, žinoma, nebuvo pamirštas ir savosios komandos. 2016 metų sausio 16 dieną B.Wallace‘o marškinėliais atsidūrė „The Palace of Auburn Hill“ palubėse.
„Man būnant vidutiniu žaidėju, treneris priėjo prie manęs ir pasakė, kad aš galiu daug pasiekti. Jie manyje matė tai, ko aš pats nesitikėjau ir netikėjau. Tai buvo neįtikėtina. Visi žinome, kad niekas neburia komandos aplink gynyboje stiprų žaidėją. Visi telkiasi aplink puolimo lyderius, tačiau treneris man suteikė pasitikėjimo ir tai man padėjo pasiekti tokį lygį, kokiame buvau“, – iškilmingos ceremonijos metu kalbėjo B.Wallace‘as.
Įspūdingą karjerą turėjęs krepšininkas tapo tikru pavyzdžiu Oklando „Warriors“ puolėjui Draymondui Greenui: „Būdamas aštuonerių turėjau galimybę susitikti su Benu ir greitai supratau, kodėl jo varžovai bijo. Jo darbo etika – nepriekaištinga. Jis turi liūto širdį. Jis daug nepasakydavo, tačiau puikiai žinojo, kaip yra tvarkomi reikalai. Po 10 metų aš supratau, kad turiu būti kaip Benas. Nesu pernelyg aukštas, nemėgstu pralaimėti ir maniau, kad turiu tokią pačią narsią širdį. Aš noriu jam padėkoti. Jis man tapo pavyzdžiu, kuris įrodė, kad ir ne pernelyg aukšti vyrukai gali patekti į NBA.“
