Iš pirmų lūpų: Ronaldinho laiškas į praeitį Nuostabus brazilo būdas papasakoti savo istoriją (1)
Ronaldinho | Scanpix nuotr.
Garsusis brazilas Ronaldinho turbūt yra tas futbolininkas, kuris savo žaidimu pakerėjo ne vieną žmogų ir pavertė juos futbolo fanais.
Kamuolio virtuozas 2005 metais iškovojo prestižinį „Ballon d’Or“ titulą, o be šio trofėjaus jo asmeninių apdovanojimų lentyną yra papuošę dar 26 asmeniniai prizai.
Be visa to, Ronaldinho ne vieną titulą iškovojo su savo klubais, o jis gynė tokių komandų kaip „Gremio“, PSG, „Barcelona“, „Milan“ ir dar kelių Brazilijos klubų garbę. Ronaldinho su Brazilijos rinktine yra tapęs pasaulio čempionu (2002 m.), iškovojo „Copa America“ taurę (1999 m.) ir laimėjo Konfederacijų turnyrą (2005 m.).
Nors 36-erių metų brazilas oficialiai karjeros dar nėra baigęs, bet paskutinį kartą jis žaidė 2015 metais, kai vilkėjo „Fluminense“ marškinėlius. Dėl to jau galime teigti, kad geriausi Ronaldinho metai yra praeityje, tačiau jis gali pasigirti įspūdinga karjera, kurios gali pavydėti ne vienas pasaulio futbolininkas.
Tai Ronaldinho pasiekė tik savo sunkiu darbu. Anksti tėvo netekęs brazilas visą savo karjerą rėmėsi į dešimt metų vyresnį brolį. Apie tai, apie savo karjeros pradžią, apie pirmuosius įspūdžius Brazilijos rinktinėje, apie treniruotes su savo šuniu, apie Lionelį Messį ir daug kitų dalykų Ronaldinho papasakojo theplayerstribune.com puslapiui.
Tiesa, Ronaldinho tai padarė neįprastu būdu – parašydamas laišką į praeitį sau, kai jam dar buvo aštuoneri. Tokia laiško forma pagrindinius savo karjeros etapus papasakojęs Ronaldinho atskleidė nuostabią savo istoriją, kuri puikiai tinka „Pasisemk įkvėpimo“ rubrikai.
Ronaldinho žaidimo epizodai:
„Mielas aštuonerių metų Ronaldinho,
Rytoj, pažaidęs futbolą, tu grįši namo ir tavęs lauks daug žmonių. Namų virtuvėje bus tavo dėdės, šeimos draugai ir žmonės, kurių tų neatpažinsi. Iš pradžių tu pagalvosi, kad pavėlavai į vakarėlį. Galvosi, kad visi čia susirinko pasveikinti tavo brolio Roberto su 18-tu gimtadieniu.
Dažniausiai, kai grįžti namo po futbolo, tavo mama būna linksma, juokauja ir juokiasi. Bet šįkart ji verks.
Tada tu pamatysi savo brolį Roberto. Jis tave apsikabins ir nusitemps į vonios kambarį, kur jūs būsite vieni. Tada jis tau pasakys tai, ko tu nesuprasi.
„Įvyko incidentas. Tėčio nebėra. Jis mirė“.
Tai tau atrodys nelogiška. Ką tai reiškia? Kada jis grįš? Kaip jo gali nebūti?
Tėtis buvo tas žmogus, kuris tau sakė žaisti kūrybingai, tas, kuris tau sakė žaisti laisvu stiliumi – tiesiog žaisti su kamuoliu. Jis tikėjo tavimi labiau nei bet kas kitas. Kai Roberto praėjusiais metais pradėjo profesionaliai žaisti futbolą „Gremio“ klube, Tėtis sakė visiems: „Roberto yra geras, bet geriau pažiūrėkite į jo jaunėlį brolį ir palaukite kol jis užaugs“.
Tėtis buvo mano superherojus. Jis taip mylėjo futbolą, kad po penkių dienų darbo laivų statykloje, savaitgaliais jis dirbdavo apsauginiu „Gremio“ stadione. Tu jo daugiau nebematysi? Kaip tai suprasti? Tu negalėjai suvokti ką tau pasakė Roberto.
Iškart tu nepajutai liūdesio. Tai pasijuto tik vėliau. Praėjus keliems metams tu su tuo susitaikysi, tu susitaikysi, kad Tėčio daugiau niekada nepamatysi. Tačiau tu taip pat suprasi tai, kad kiekvieną kartą, būnant su kamuoliu, Tėtis bus su tavimi.
Kai kamuolys yra prie tavo kojos, tu jautiesi laisvas. Tu būni laimingas, tu beveik girdi muziką. Šis jausmas privers tave norėti dalinti džiugesį kitiems.
Tau pasisekė, nes tu turi Roberto. Net jei jis už tave 10 metų vyresnis ir jau žaidžia „Gremio“ klube, Roberto visada bus šalia tavęs. Jis nebus tau tik vyresnysis brolis, jis tau taps tėvu. Ir be visa to, jis bus tavo herojus.
Tu norėsi žaisti kaip jis, norėsi būti toks, kaip jis. Kiekvieną rytą, kai vyksi į „Gremio“ klubą – tu žaisi už jaunimo komandą, o Roberto žais už pagrindinę komandą – turėsi galimybę kartu su Roberto eiti į persirengimo rūbinę, kartu su savo vyresniuoju broliu, su futbolo žvaigžde. Ir kiekvieną vakarą, kai eisi į lovą, tu dalinsiesi kambariu su savo idealu.
Kambaryje nebus bendrų plakatų, ten bus tik mažas TV. Tačiau tai tau nerūpės, kadangi jūs neturėsite laiko kartu jo žiūrėti. Kai Roberto nevykdavo žaisti už „Gremio“, jis su tavimi būdavo lauke ir žaisdavo futbolą.
Ten, kur tu gyveni, Porto Alegrėje, sukasi narkotikai, įvairios gaujos ir panašūs dalykai. Tau bus sunku, bet tol, kol tu žaisi futbolą – gatvėje, parke, su savo šuniu – tu būsi saugus.
Taip, aš pasakiau su savo šunimi. Jis yra nepavargstantis gynėjas.
Tu žaisi su Roberto. Tu žaisi su kitais vaikais ir vyresniais žmonėmis parke. Tačiau galiausiai visi pavargs, o tu norėsi žaisti toliau. Todėl visada su savimi pasiimk šunį, Bombomą. Bombomas yra maišytos veislės šuo. Tikras braziliškas šuo. Ir net Brazilijos šunys myli futbolą. Jis tau bus puiki praktika lavinti savo driblingo ir kamuolio varymosi įgūdžius…ir galbūt bus pirmasis nukentėjęs nuo „Elastico“.
Praėjus nemažai metų nuo tada, kai jau žaisi Europoje, kai kurie gynėjai tau primins Bombomą.
Ronaldinho „Elastico“ triukas:
Tavo vaikystė bus visai kitokia nei kitų vaikų. Kai tai bus 13 metų, žmonės jau pradės kalbėti apie tave. Jie kalbės apie tavo įgūdžius ir apie tai, ką gali padaryti su kamuoliu. Tuo metu futbolas tau vis dar bus tik žaidimas. Tačiau 1994 metais, kai tai bus 14 metų, pasaulio čempionatas tau parodys, kad futbolas yra daugiau nei žaidimas.
1994 metų Liepos 17 diena yra ta diena, kurią prisimena visi brazilai. Tą dieną tu su „Gremio“ jaunimo komanda vyksi į rungtynes Belo Horizontėje. Pasaulio čempionato finalą rodys per TV ir jame Brazilija žais prieš Italiją. Taip, tai tiesa, „Canarinho“ pirmą kartą per 24 metus žais pasaulio čempionato finale ir tuo metu visa šalis tarsi sustos.
Visur Belo Horizontėje plėvesuos Brazilijos vėliavos. Nebus kitų spalvų, išskyrus žalią ir geltoną. Kiekviena vieta mieste turės įjungtą TV ir rodys finalo rungtynes, o jas visur stebės daugybę žmonių.
Tu finalą žiūrėsi kartu su savo komandos draugais. Finalinis teisėjo švilpukas užfiksuos rezultatą 0-0 ir rungtynės prasitęs iki 11 metrų baudinių serijos.
Italija neįmuš pirmo savo baudinio, bet tą patį padarys ir Brazilija. Tada Italija įmuš. Brazilijos komandoje prie kamuolio stos Romario. Jis smūgiuos į kairę, pataikys į virpstą, bet kamuolys atsidurs vartuose. Visi brazilų žaidėjai rėks ir užvedinės savo komandos draugus.
Italija vėl įmuš ir viskas vėl nutils. Blanco įmuš už Braziliją…Taffarelis atrems vieną italų baudinį…Dunga įmuš už Braziliją.
Tada ateis tas momentas, kuris pakeis ne tik tavo gyvenimą, bet milijonų brazilų gyvenimus…Baggio neįmuš italų baudinio ir nepataikys į vartus. Brazilija taps pasaulio čempionais.
Baggio neįmuštas baudinys:
Beprotiškai švenčiant šią pergalę, tau taps aišku, ką nori daryti visą savo likusį gyvenimą. Tu pagaliau suprasi, ką futbolas reiškia brazilams. Tu pajausi šio sporto jėgą. Bet svarbiausia, tu pamatysi, kiek laimės futbolas gali atnešti paprastiems žmonėms.
„Aš žaisiu už Brazilijos rinktinę“, – sau pasakysi tą dieną. Ne visi tavimi tikės, ypač dėl tavo žaidimo stiliaus.
Bus trenerių – gerai, iš tikro tik vienas treneris – kuris tau sakys nežaisti taip, kaip tu žaidi. Jis galvos, kad tau reikia būti rimtesniam, kad tau reikia nustoti tiek daug driblinguoti. „Tu niekada savo gyvenime netapsi profesionaliu futbolininku“, – tau sakys jis.
Panaudok šiuos žodžius kaip motyvaciją. Panaudok juos, kad išliktum susitelkęs ties savo tikslu. Ir tada pagalvok apie žmones, kurie šį žaidimą žaidė gražiai – Deneris, Maradona, Ronaldo.
Pagalvok apie tai, ką sakė Tėtis – žaisti laisvai ir su kamuoliu. Žaisk pasimėgaudamas. To nesupras daug trenerių, bet kai tu būsi aikštėje, tu neatliksi jokių skaičiavimų. Viskas įvyks natūraliai. Iki tol, kol tu pradėsi galvoti, tavo kojos jau priims sprendimą. Kūrybingumas tave nuves toliau nei skaičiavimai.
Vieną dieną, praėjus vos keliems mėnesiams, kai matei kaip Romario į viršų kelia 1994 metų pasaulio čempionų taurę, „Gremio“ treneris tave pasikvies į savo kabinetą. Jis tau pasakys, kad esi pakviestas į Brazilijos U-17 rinktinę.
Kai nuvyksi į treniruočių stovyklą Terespolyje, pamatysi tai, ko niekada neužmirši: užėjęs į kavinę ant sienos pamatysi įrėmintas nuotraukas – Pepe, Zico, Bebeto.
Tu vaikščiosi tais pačiais koridoriais, kuriais vaikščiojo šios legendos. Sėdėsi prie to pačio stalo, prie kurio sėdėjo Romario, Ronaldo ir Rivaldo. Valgysi tą patį maistą, kurį valgė jie. Miegosi tuose pačiuose kambariuose, kuriuose miegojo jie. Kai padėsi savo galvą ant pagalvės, paskutinė tavo mintis bus apie tai, kuris iš tavo herojų miegojo ant šios pagalvės
Kitus ketverius metus tu nedarysi daugiau nieko kito, kaip tik žaisi futbolą. Savo gyvenimą tu praleisi autobusuose ir treniruočių aikštėse. Faktas bus tai, kad nuo 1995 iki 2003 metų tu neturėsi atostogų. Tai bus labai intensyvus periodas.
Tačiau, kai tau sukaks 18 metų, tu pasieksi tai, dėl ko tavo Tėtis labai didžiuotųsi. Tu debiutuosi pagrindinėje „Gremio“ komandoje. Vienintelis liūdnas dalykas bus tai, kad Roberto ten jau nebus. Kelio trauma sutrumpins jo laiką „Gremio“ klube ir jis išvyks žaisti į Šveicarija. Tu neturėsi progos pasidalinti aikšte su savo herojumi, Roberto, kurį tiek daug metų stebėjai ir dėl to žinojai, ką daryti ir kaip elgtis aikštėje.
Rungtynių dieną tu eisi per automobilių aikštelę, kurioje tavo Tėtis savaitgaliais dirbdavo apsauginiu. Tu įžengsi į rūbinę, kurioje rengdavosi tavo brolis. Tu užsivilksi mėlynai juodus „Gremio“ marškinėlius. Tu galvosi: „Gyvenime negali būti geriau nei dabar“. Tu galvosi, kad pagaliau tai pasiekei ir žaidi už savo gimtąjį klubą.
Tačiau čia tavo istorija nepasibaigs.
Kitais metais tu sužaisi pirmąjį mačą už Brazilijos nacionalinę rinktinę. Įvyks gan juokingas dalykas. Į savo pirmą treniruotę su rinktine tu atvyksi diena vėliau nei visi kiti rinktinės nariai. Kodėl? Taip atsitiks dėl rungtynių už „Gremio“, nes tau reikės žaisti „Campeonato Gaucho“ turnyro finale prieš „Internacional“ klubą. „Internacional“ klube žais 1994 metų pasaulio čempionų kapitonas Dunga.
Tose rungtynėse tu sužaisi labai gerai, todėl, atvykus į Brazilijos rinktinės treniruotę, tavo nauji komandos draugai – vyrukai, kuriuos tu matei 1994 metų pasaulio čempionate – kalbės apie vieną žaidėją: mažą vaikį, vilkintį 10 numerio marškinėlius.
Jie kalbės apie tave.
Jie kalbės kaip tu apsivarei Dungą. Jie kalbės apie tavo pergalingą įvartį. Tačiau per daug neįsijausk, kadangi jie su tavimi nesielgs švelniai. Tai bus pats svarbiausias tavo gyvenimo momentas. Kai pasieksi šį lygį, žmonės iš tavęs tikėsis labai daug.
Ronaldinho žaidimo epizodai prieš Dungą:
Ar tu toliau žaisi savo stiliumi? Ar tu pradėsi viską apskaičiuoti ir žaisi saugiai?
Vienintelis patarimas, kurį galiu tau duoti: žaisk savo stiliumi. Būk laisvas. Išgirsk muziką. Tai yra vienintelis būdas gyventi tavo gyvenimą.
Žaidimas už Braziliją pakeis tavo gyvenimą. Lyg iš giedro dangaus durys, apie kurias tu niekad nežinojai, atsidarys. Tu pradėsi galvoti apie žaidimą Europoje, kurioje daug tavo herojų įrodė savo vertę. Ronaldo tau papasakos apie gyvenimą Barselonoje. Tu pamatysi jo apdovanojimus, jo „Ballon d’Or“ trofėjų, jo klubinius trofėjus. Staiga ir tu užsinorėsi įsirašyti į istoriją. Tu pradėsi galvoti toliau nei „Gremio“ klubas. 2001 metais tu išvyksi į Paryžiaus „Saint-Germain“ klubą.
Kaip aš galiu pasakyti vaikui, gimusiam mediniame namelyje, koks yra gyvenimas Europoje? Tai neįmanoma. Tu to nesuprasi, net jei aš tau pasakysiu. Tada, kai tu paliksi Paryžių, po to Barseloną, po to Milaną, viskas įvyks labai, labai greitai. Kai kuri Europos spauda nesupras tavo žaidimo stiliaus. Jie nesupras, kodėl tu visada šypsaisi.
Na, tu šypsaisi, nes futbolas yra smagus dalykas. Kodėl būti rimtam? Tavo tikslas yra skleisti džiugesį. Dar kartą pasakysiu – kūrybingumas svarbiau už skaičiavimus.
Išlik laisvas ir su Brazilija tu laimėsi pasaulio čempionatą. Išlik laisvas ir tu laimėsi Čempionų lygą, „La Ligą“ ir „Serie A“.
Išlik laisvas ir tu laimėsi „Ballon d’Or“.
Tačiau labiausiai tu didžiuosiesi tuo, kad padėjai pakeisti futbolą „Barcelona“ klube, žaisdamas savo stiliumi. Kai tu ten atvyksi, Madrido „Real“ bus futbolo jėga Ispanijoje. Tačiau per tą laiką, kol tu paliksi klubą, vaikai jau svajos žaisti taip, kaip žaidžia „Barcelona“.
Tačiau klausyk manęs. Tavo rolė bus daug svarbesnė nei tai, ką tu darai aikštėje.
Būdamas „Barcelona“ klube, tu išgirsi apie vaikį jaunimo komandoje. Jis vilki 10 numerį, kaip ir tu. Jis yra smulkus, kaip ir tu. Jis žaidžia su kamuoliu, kaip ir tu. Tu ir tavo komandos draugai eis žiūrėti jo rungtynių už „Barcelona“ jaunimo komandą ir tą akimirką tu suprasi, kad jis taps daugiau nei puikiu futbolininku. Tas vaikis yra išskirtinis. Jis yra vardu Leo Messi.
Tu pasakysi treneriams, kad jie pakviestų jį treniruotis su pagrindine komanda. Kai jis atvyks, „Barcelona“ žaidėjai kalbės apie jį taip pat, kaip Brazilijos rinktinės nariai kalbėjo apie tave.
Aš noriu, kad tu jam duotum vieną patarimą. Pasakyk jam: „Žaisk laimingas. Žaisk laisvai. Tiesiog žaisk su kamuoliu“.
Net kai tu išvyksi, tas laisvas stilius gyvens „Barcelona“ klube dėka Messi.
Tavo gyvenime įvyks daug dalykų – gerų ir blogų. Tačiau už viską, kas įvyks, tu būsi skolingas futbolui. Kai žmonės abejos tavo stiliumi ar klaus kodėl tu šypsaisi po pralaimėtų rungtynių, noriu, kad prisimintum tik vieną dalyką.
Kai tavo Tėvas paliko žemę, tu neturėsi jokių jo vaizdo įrašų. Tavo šeima neturėjo daug pinigų, kad būtų nusipirkusi kamerą. Tu negalėsi išgirsti savo Tėvo balso ar dar kartą išgirsti jo juoką.
Tačiau tarp visų savo turimų daiktų, tu turėsi vieną dalyką, kuris tau visada primins jį. Tai nuotrauka, kurioje jūs kartu žaidžiate futbolą. Tu ten šypsaisi ir esi laimingas, turėdamas kamuolį prie savo kojų. Jis yra laimingas, matydamas tave tokį.
Kai pradėsi gauti pinigų, o kartų ir visą tą spaudimą bei kritiką – išlik laisvas.
Žaisk taip, kaip jis tau liepė. Žaisk su kamuoliu.
– Ronaldinho“.
