Konsultacijos sportuojant: kam, kada ir kodėl?

 Kaip žinai, jau kuris laikas bėgu ir dar truputį ketinu bėgti. Šiemet liko tik 321 diena. Greta to, dar sportuoju bei padedu tai daryti kitiems vesdamas Šešios Trim užsiėmimus. Turint šį gana aktyvaus gyvenimo būdo elementą savo dienotvarkėje, sutinku nemažai panašiai aktyvių žmonių. Vieni yra net daug aktyvesni, kiti – gal kiek mažiau. Dalis sportuoja jau ilgą laiką, o dalis tik pradeda ar svajoja pradėti. Ir čia viskas nuostabu!

Konsultacijos sportuojant: kam, kada ir kodėl? | Organizatorių nuotr.

Tik klausimas – ar mes žinome, kad galime sportuoti? Kiek galime? Ar įsiklausome į savo organizmą ir jo savijautą? Ar, visgi, galvose kabo tas studentiškas požiūris – “ai, gi aš čia dėl savęs, noriu tik numesti keleta kilogramų…” ar “bėgioju tik savo malonumui, keleta kartų per savaitę, nes, kai bėgu daugiau, skauda kelius…“. Tikrai žmonės sako, “dėl savęs“, “savo malonumui“, bet kiek bijau, kad galvoje turi visai ne tai.

O kaip sužinoti, kaip ir kiek turi sportuoti, kad būtų malonu? Su kuo pasitarti, kad žinotum, kiek tavo organizmas pasiruošęs sportui šiai dienai? Ar išvis yra toks dalykas kaip konsultacijos sportuojant ar pradedant sportuoti?

Daug klausimų, bet pradėti reikia nuo svarbiausio. Ir net ne nuo klausimo, nuo žmogaus, su kuriuo reikia pasitarti bei nuoširdžiai pasikalbėti.

PASITARK SU PAČIU SVARBIAUSIU ŽMOGUMI – SAVIMI

Pradžioje siūlau net ne pasitarti, o pasikalbėti. Atvirai ir paprastai. Džiugu, kad nusprendei būti aktyvesniu gyvenime, tik dabar apsidairyk ir lengvai įsivertink, kas yra kas.

Pirmiausia atsakyk sau – kaip tu jautiesi? Pilnas jėgų ar nuvargęs. Kažką skauda ar nelabai? Jautiesi pasiruošęs ilgalaikiam sportui ar -10 kg projektui?

Tada atsistok, įkvėpk ir įvertink savo aktyvumo lygi nuo 0 iki 10 šiai akimirkai. Čia nėra taip svarbu, kokį balą sau parašysi. Svarbiau suprasti, kiek kardinaliai nusprendei keisti savo gyvenimo būdą naujametinių pažadų karštinės vedamas. Nes tikrai gali būti, kad suplanavai šiemet nubėgti maratoną ar pusę jo, nes tai šiai dienai yra madinga. Ir viskas čia gerai. Na nebent tu vis dar sėdi už Kalėdinio stalo prie desertų arba į sportą žiūrėjai prieš 17 metų, kai tuo metu bėgai ne kilometrus per fizinio pamoką, o tiesiog bėgdavai iš jos, kaip tai darydavau aš.

Esu ne kartą minėjęs, kad visi mini projektai už komforto ribos yra itin gerai, nes tikiu, kad tai veikia. Tik neišspirk savęs per toli, ypač aktyvesniame gyvenimo būde. Nes gal ir gausi tą išsvajotą -10kg, bet ilguoju laikotarpiu tik ir kartosi šitą projektą, o ne bandysi surasti būdą jaustis geriau.

Kai apsitari su savimi ir nusprendi, kad viskas čia gerai – sportuosi – verta atsiminti ir daugumoje reklamų girdimą tekstą apie vaistus.

PASITARKITE SU GYDYTOJU

Šeimos gydytojas yra stebuklingas žmogus, kai žinai, kada su juo verta susitikti. Dažniausiai tai būna, kai susergi. Dabar supratau, kad tai nutinka tai dažniau, kai suserga vaikai… Bet kartais gyvenime būna ir tokių dienų, kai pas jį užsuki sveikas!

KADA VERTA PASIKALBĖTI SU ŠEIMOS GYDYTOJU

Aš matau tris – keturias situacijas, kuomet gydytojo konsultacijos sportuojant ar prieš sportą, o kartais ir pasiūlytas tyrimas būtų labai geras pasirinkimas.

Bet pirmiausia, susitarkime dėl bendro požiūrio, kad lengviau būtų mane suprasti – prevencija visose srityse yra pigesnis kelias nei padarinių šalinimas. Manau, net greitesnis. Čia komentaras labiau sau nei tau, bet gi, greičiausiai, nesėdėčiau čia kelintą rytą nuo 04:31 AM ir nerašyčiau, jei manyčiau kitaip…

Einame prie situacijų.

• Pradedu sportuoti ir nesijaučiu pilnai sveikas ar turiu akivaizdžių sveikatos sutrikimų (kaip pvz. nutukimas, diabetas, kvėpavimo ar kraujotakos sistemos sutrikimai). Šiuo atveju konsultacija būtina. Jei, visgi, nėra aišku kodėl, dar kartą perskaityk mūsų susitarimą.

Be to, žinau, kad eiti va bank ar būti panku ir eiti prieš sistemą – paprasčiau, o kartais ir įdomiau, bet įdomumas baigiasi, kai besportuojant reikia kviesti greitąją. O šis jausmas niekam nėra malonus.

• Pradedu sportuoti po ilgos petraukos ar beveik niekada nesportavau. Na, čia truputį paprasčiau, o jei dar turi kažkiek ir razumo (ir nebandai visko 110% kaip aš) – panarstyk po treniruotes, pažiūrėk, kas tinka, kas patinka ir spręsk pats ar pradėjus sportuoti verta pasižiūrėti bent bazinius savo organizmo parodymus (kraujo tyrimas, šlapimas tyrimas). Aš sakau, kad verta.

• Tokiu tempu sportuoju jau metai ar daugiau. Jei atvirai, aš bendrus tyrimus stengiuosi pasidaryti kas metus net nežiūrėdamas į tai ar sportuoju, ar ne. Čia kaip atlikti automobilio technikinę apžiūrą. Turiu nuomonę, jog pats savęs iš šono dažniausiai nematau. Taip, suprantu, kaip jaučiuosi, bet nu nuoširdžiai nejaučiu, kiek čia to magnio išprakaitavau per pastaruosius mėnesius. Kiek trūksta kalio. Ir to, manau, nepajusi iškart.

• Sportuoju jau keli metai, bet nusprendžiau gerokai padidinti tempą. Vėlgi, kai jautiesi gerai, dažniausiai nesuki galvos. Tačiau, jei sugalvojai keisti kažką drąstiškai, draugiškas šeimos gydytojo patarimas ar įvertinimas, nemanau, kad maišo. Tad jei žvilgtelčiau į mūsų susitarimą, sakyčiau, kad verta.

Ir kaip jau minėjau – aš nežiūrėdamas į tai, kaip jaučiuosi, stengiuosi tikrintis kasmet.

KOKIUS TYRIMUS GAUSIU IŠ ŠEIMOS GYDYTOJO

Iš jo, greičiausiai, negausi jokių, nes šeimos gydytojas daug vertingesnis komentuojant tavo kraujo, kurį jo nusiųstas duosi laboratorijoje, rodmenų bei įvertinti duomenis iš šlapimo, kurį, reikia tikėtis, atneši nebe majonezo indely kitą rytą laboratorijai.

Tiek iš kraujo, tiek iš šlapimo duomenų gydytojas gali kurti istorijų istorijas, bet, manau, kad jis įvardins, kas šiuo metu pas tave yra normos ribose, o kas lipa už jų ir ką dėl to vertėtų daryti. Pastarąjį kartą dėl itin darbingos ir prakraitu šlapios vasaros netekau daug kalio, magnio durskų, tad kurį laiką gyvenau ant miltelių.

Konsultacijos sportuojant: kam, kada ir kodėl? | Organizatorių nuotr.

Kadangi po pernykščio tyrimo su širdimi viskas buvo gerai – pamiršau paminėti, kad verta pasitikrinti ir ją bei pasidaryti kardiogramą.

ŠIRDIES PAJĖGUMAS IR JO REZERVAS

Tiek sporto mėgėjui, tiek profesionaliam žmogui gana svarbu žinoti, kiek jo širdis pajėgi išvarinėti kraujo ir deguonies po organizmą. Nuo to priklauso, kokį krūvį sau gali duoti ir koks tavo treniruotumo lygis.

Gana paprastu tyrimu, dažniausiai minant stacionarų dviratį ir prisisegus krūvą laidų, gydytojas įvertina kaip tavo širdis sustvarko su krūviu bei stresu ir koks krūvis būtų geriausias. Tam tyrimo metu gydytojas stebi pulso dažnį, matuoja arterinį kraujo spaudimą bei vertina bendrą būklę.

KADA VERTA ATLIKTI KRŪVIO MĖGINĮ

Čia galioja visos tos pačios situacijos, kaip ir su tyrimais, kuriuos galima gauti paprašius šeimos daktaro:

• pradėjus sportuoti

• norint pakeisti savo krūvį

• praėjus kažkokiam periodui (pvz. metams), kai nori įsivertinti ar vyksta progresas ir kūno treniruotumo lygis kyla

KUR GALIMA ATLIKTI KRŪVIO MĖGINĮ

Tyrimą dažniausiai atlika bet kuriame sporto dispanseryje ar net šeimos klinikoje, jei ji turi tinkamą įrangą. Tyrimo kainos gairių nežinau, man pastarasis kainavo 30 eur. Tad pasiskambink, užsiregistruok ir reikiamą dieną užsidėk sportinę aprangą bei priegriebk rankšluostuką, nes greičiausiai teks truputį paprakaituoti. Gaila, aš visą tai pamiršau ir ant dviračio sėdėjau šlapias, su džinsais…

Konsultacijos sportuojant: kam, kada ir kodėl? | Organizatorių nuotr.

Na ką, vieną dalį jau aprašiau ir sudėliojau taškus, pas ką reikia kreiptis, kad sužinotum, ką kalba tavo organizmas. Dabar einam prie kitos dalies – kaip jis kalba.

JUDĖJIMO SISTEMOS VERTINIMAS ARBA KINEZITERAPEUTO KONSULTACIJOS SPORTUOJANT

Kineziterapeutas yra toks žmogus, kuris pažiūrėjęs kaip keli koją aukštyn ar ją kiek pasukinėjęs į šonus, gali nesunkiai atkapstyti, kad turi kokią mažą problemą, pavyzdžiui, kaip turėjau aš – nepajungavau pusės diafragmos kvėpuodamas. Kas leisdavo vienai daliai mano raumenų nedirbti, kitai dirbti per daug ir per sunkai. Taip kartas nuo karto pasukti mano kryžkaulį tokiu kampu, kuris net pakreipdavo stuburą. O kai pastarasis kreivas – skauda.

Jei trumpai, kineziterapeutas stebi kaip tu judi ir ar judėjimo sistema veikia pakankamai gerai. O jei veikia kažkas ne itin gerai – pratimų, tempimų ir kitų metodų pagalba padeda subalansuoti organizmą, kad jis judėti, kuo natūraliau.

KADA VERTA PASIKALBĖTI SU KINEZITERAPEUTU

Kineziterapeuto apžiūra, vėlgi, naudinga tiek ilgai nesportavusiems, tiek turintiems ivairių lėtinių traumų, nes padidinus krūvio apimtį gali pradėti lįsti problemos. Aš sakyčiau, kad ir sportuojantiems, kurie jaučia, kad kažkas organizme dirba ne taip kaip turėtų, verta konsultuotis.

Be to, jei žviltelti kitu kampu, širdies kraujagyslių ar kvėpavimo sistema prie krūvio prisitaikys greičiau, bet kol pilnai prisitaikys judėjimo sistema praeis šiek tiek daugiu laiko. Pavyzdžiui, bėgimo atveju kūnas rimtiems krūviams prisitaiko tik per maždaug 3 mėnesius, tad iki to laiko reikėtu protingai ir kiek atsargiau treniruotis, o tik tada galvoti apie rezultatus ar varžybas.

KĄ KINEZITERAPEUTAS GALI PATARTI

Pirmiausia, jis gali tiesiog įvertinti kas veikia ne itin teisingai, kurie raumenys pertempti, kurie nedirba ir ko trūksta, kad judėtum visavertiškai. To pasekoje ir labai priklausomai nuo kineziterapeuto, gausi atitinkamą pagalbą.

Kaip jau kažkur minėjau, nors ir juokiasi, bet mane, kad galėčiau bėgti visus šiuos metus kasdien ar, kad treko profesionalė Simona Krupeckaitė skintų medalių tiek, kiek ji tikrai gali, prižiūri kolega kinezitarapeutas Tomas Linksmuolis. Pati priežiūra būna įvairi ir atliekama arba jo pačio (pvz. įvertinimas, atstatymas, atsipalaidavimas ir kt.) iškart kabinete, arba išsinešu vieną kitą, o kartais ir daugiau pratimų namo, kuriuos atliekant stiprinu, įjungiu nedirbančius raumenis, atpalaiduoju pertemptus.

KAM MAN VISĄ TAI? AŠ GI NEBŪSIU PROFESIONALIU SPORTININKU…

Seniau kažkaip per daug nesukdavau galvos, jei ką skaudą ar jaučiuos ne taip puikiai, kaip galėčiau, nes turėdavau paprastą paaiškinimą, pasiteisinimą – gi nesiekiu aš būti profesionaliu sportininku, kuris nuolat gyvena varžybomis, medaliais. Tačiau visą aktyvią gyvenimo dalį, mano manymu, reikėtų suvokti kiek kitaip – profesionalumas yra ne medaliai, o gebėjimas reaguoti į savo organizmą ir padėti jam judėti kuo geriau, maloniau. Tokiu atveju, mūsų susitarimas, kad prevencija visose srityse yra žymiai pigesnis kelias, nei padarinių šalinimas irgi turės gerokai sverbesnį vaidmenį, nei dažniausi pasiteisinimai “gi aš čia tik tam, kad numesčiau 10 kilogramų” ar kažkaip ten.

Tad bendru atveju, mano, kaip šiemet bėgančio ir bėgsiančio kasdien, 365 dienas, kaip sportuojančio ir kaip padedančio sportuoti kitiems patarimas – užsuk pas šeimos gydytoją konsultacijai, konsultacijos sportuojant su kineziterapeutu – vertingos, pasidaryk keletą tyrimų, kad žinotum, kur tu esi ir kaip jaučiasi tavo organizmas, kad galėtum judėti pirmyn dar greičiau, maloniau. O kažkada, pradėk tai daryti ir reguliariai. Verta!

P.s. Nežinau kodėl, bet tu pasirinkai savo itin brangų laiką skirti mano tekstui ir mintims. Žinok, geras jausmas ir už tai esu dėkingas.