S.Maslobojevas - apie požiūrį į kovotojus, aukščiausiame lygyje likusį laiką, placebą, daktarus ir sunkiausią kovą (8)

 Vienas geriausių Lietuvos kovotojų Sergejus Maslobojevas šiuo metu ilsisi po paskutinės savo kovos „Siemens“ arenoje ir laiką skiria asmeniniam gyvenimui.

S.Maslobojevas skyrė laiko pasikalbėti su portalu ironman.lt ir papasakojo daug įdomių bei negirdėtų istorijų. Sportininkas taip pat atkreipė dėmesį dėl požiūrio į kovotojus, papasakojo apie skirtumą tarp sporto ir paprastų daktarų, atskleidė, kiek dar planuoja kovoti aukščiausiame lygyje bei papasakojo apie savo sunkiausią kovą.

„Mosikuotis kumščiais gali visi, tačiau protingai tai daryti - tik vienetai. Tie žmonės, kurie nesitvardo išgėrę, ar šiaip yra agresyvus - prašome, yra salė. Visą negatyvą gali palikti ten. Ten yra žmonės, kurie tave gali išklausyti ir padėti ir tada nebus jokių problemų nei viešumoje, nei namuose“, - kalbėjo S.Maslobojevs.

„Žmonių mąstymas toks, kad ten sportuoti eina tik agresyvus ir intelekto neapdovanoti žmonės. Galiu pasakyti, kad žmonės nuo sporto tokie netampa, jie jau tokie ateina. Yra tokių pačių žmonių ir krepšinyje, tačiau niekas į tai nekreipia dėmesio. Kiekvieną dieną pilna nusikaltimų, išprievartavimų ir panašiai ir tai skamba kaip fonas, tačiau jeigu koks kovotojas ką nors padaro, tai būna išpučiamas burbulas. Lietuvoje sportuoja keli tūkstančiai žmonių, o koks nors vienas atsiradęs padaro nesąmonę ir viskas kliūna šiam sportui“, - apie žmonių būdą kalbėjo S.Maslobojevas.

Kovotojas tikino, kad žmogui būti geriausiu visur - labai sunku, todėl nereikėtų daryti prielaidų, kad jeigu jau esi geras koviniame sporte, tai esi ne toks protingas.

„Kai tu turi vieną tikslą, negali visą laiką būti geriausias visur. Visą laiką turi turėti sferą, kur tu esi geriausias. Jeigu tu esi geriausias prie knygų - esi protingas ir panašiai, tačiau aš esu geriausias sporte, esu aktyvus. Jeigu aš nesuprantu tų dalykų, kuriuos tu supranti ir negaliu taip gražiai pašnekėti, tai nereiškia, kad aš esu bukas ir kvailas. Tiesiog aš esu geresnis kažkur kitur. Jeigu tau reikės padėti apsiginti ir nepavyks, tai nereiškia, kad tu esi silpnas, tiesiog tu esi susikoncentravęs kitur. Būti visur pirmam yra labai sunku“, - sakė S.Maslobojevas.

29-erių metų Europos ir pasaulio čempionas teigė, kad kovoti jam liko dar 5-6 metai bei atskleidė, kad kūnas jau reikalauja daugiau poilsio nei tai buvo ankščiau.

„Manau dar bus 5-6 metai. Mano sporto šakoje, mano sporto kategorijoje pati viršūnė yra 30-33 metų, o po to viskas leidžiasi. Dabar pradėjau protingiau treniruotis, nes jaučiu, kad nebe taip lengvai atsistatau. Ankščiau padarai treniruotę, dar pabendrauji su draugais, nuvažiuoji į vakarinę treniruotę, vėl nuvažiuoji pas draugus, pamiegi 5-6 valandas ir jautiesi gerai. Tačiau dabar taip nebėra“, - kalbėjo S.Maslobojevs.

Kovotojas taip pat atskleidė, kad savo karjeros pradžioje buvo susidūręs su prastais treneriais, kurie jam liepdavo kautis net ir traumuotam.

„Karjeros pradžioje būdavo neatsakingi treneriai. Aš sakydavau, kad pas mane lūžusi ranka, jie sakydavo nieko tokio ir nutikdavo dar baisesnė trauma, tekdavo pusę metų su varžtais rankoje praleisti“, - atskleidė S.Maslobojevas. „Būdavo taip, kad negalėdavau atsikelti iš lovos. Kai man padėdavo atsikelti, aš dar 5-6 minutes vaikščiodavau susirietęs. Vaikščiojau pas įvairius daktarus, dariausi akupunktūrą, tailandietiškus masažus - niekas nepadėjo. Tačiau pakeičiau sporto klubą į dabartinį „Sparta gym“ ir viskas susitvarkė“, - pasakojo S.Maslobojevas.

„Sporto daktarai ir daktarai yra dvi skirtingi tipai - daktarai nori apsidrausti ir neatsižvelgia į tavo gyvenimą, liepia užsidaryti ir nieko nebedaryti. Su sporto daktarais dar gali susitarti, jie leidžia bent pamėginti ir tai dažniausia padeda“, - ironman.lt pasakojo kovotojas.

„Klaipėdoje, kai sportavau sunkiąją atletiką, nuėjau pas daktarus, sakė kad turiu problemų su širdimi ir sportuoti sunkiąją atletiką ypatingai negalima. Būdamas penkiolikos metų buvau dar mažas - apie 160 cm - sakė, kad neužaugsiu ir panašiai. Pasakiau savo treneriui, kuris buvo tiesiog super žmogus. Jis visada apmastydavo viską ir tą kartą sako, gal spjaunam į tuos daktarus ir pamėginam. Tikėsite ar ne, tačiau po pusantrų metų, kai paaugau 18 cm, nuvykau pas tuos pačius daktarus ir man pasakė, kad širdis kaip buliaus - tvirta, stipri. Sakau, gi jūs neleidote man sportuoti, tačiau jie negalėjo paaiškinti. Treneris man aiškino, kad kai esi jaunas organizmas, gauni krūvi, tai širdis auga kartu su tavo kūnu“.

S.Maslobojevas taip pat papasakojo ir apie placebą, kuris turi didžiulį efektą. Vieną kartą jam davė paprastų vitaminų, o pasakė, kad tai nuims jaudulį, pagerins kvėpavimą. Nors jo kolega nepajautė skirtumo, tačiau S.Maslobojevas teigė, kad jautėsi tikrai gerai, nes buvo įsitikinęs, kad jam tai padės.

Kovotojas nebijo nei vieno savo varžovo, tačiau labiausiai bijo apvilti artimuosius.

„Aš nebijau nei vieno varžovo, nei vieno žmogaus - jam taip pat skaudės kaip man. Labiausiai bijau nuvilti artimus, sirgalius. Per paskutinę kovą man lūžę šonkauliai, tačiau aš to neparodžiau. Po to žiūrėjau kovą ir tikrai, to visiškai nesimatė“.

Pokalbio pabaigoje S.Maslobojevas dviem žodžiais įvardino savo sunkiausią kovą - „su savimi“.