Varžovo mirtį susapnavęs Sugar Ray Robinsonas įkvėpė ir patį Muhammadą Ali (2)

 Sugar Ray Robinsonas (1921-1989) - geriausiai žinomas ir vienas iš pirmųjų Afrikos-Amerikos boksininkų. Jis nuo 1946 iki 1951 metų buvo pusvidutinio svorio kategorijos čempionas, o tarp 1951 ir 1960 metų net penkis kartus iškovojo vidutinio svorio kategorijos čempiono titulą. R.Robinsonas yra pripažintas kaip vienas iš geriausių bokso istorijoje.

„Sportas.lt“ rubrikoje „Pasisemk įkvėpimo“ norime supažindinti savo skaitytojus su legendiniu boksininku bei atskleisti įdomius jo karjeros faktus.

Trumpai apie sportininką

S.Robinsonas gimė 1921 metais, o būdamas devyniolikos - 1940-ais - pasuko į profesionalų boksą bei laimėjo pirmąsias 40 kovų. Per savo daugiau nei 25 metų bokso karjerą S.Robinsonas ilgai buvo pusvidutinio svorio kategorijos čempionas bei buvo iškovojęs vidutinio svorio kategorijos čempiono titulą.

Savo karjerą S.Robinsonas užbaigė 1965-ais metais, savo sąskaitoje turėdamas 175 pergales. Amžino poilsio boksininkas iškeliavo 1989-ais metais Culverio mieste, Kalifornijoje.

Pradžia

Tikrasis Sugar Ray Robinsono vardas - Walkeris Smithas jaunesnysis. Nors oficialiai dokumentuose rašoma, kad S.Robinsonas gimė Džordžijos valstijoje, tačiau savo biografinėje knygoje boksininkas pareiškė, kad yra gimęs Detroite, Mičigano valstijoje.

Kokia yra tiesa - vis dar nežinoma, tačiau faktas tas, kad W.Smithas tikrai užaugo Detroite. Vis gi būdamas vienuolikos metų, boksininkas turėjo palikti šį miestą. W.Smitho mama nebegalėjo apsikęsti savo vyro abejingumo bei nuolatinio nebūvimo su šeima, todėl su jauniausiu savo vaiku bei dar dvejomis dukterimis persikraustė į Niujorko priemestį - Harlemą

Šiame mieste šeima susidūrė su kitomis problemomis - dėl finansų trūkumo W.Smithas turėjo šokti „Times“ aikštėje nepažystamiems ir kaupti pinigus būstui. Jis taip pat pradėjo kurti savo naują gyvenimą Harleme, kuriame dominavo gangsteriai.

Bijodama, kad jos sūnus įsitrauks į nelegalias veiklas, W.Smitho mama kreipėsi į Salemo metodistų bažnyčią, kurioje vyras, vardu George'as Gainfordas, buvo nesenai atidaręs bokso klubą.

Iš pradžių R.Robinsonas turėjo svajonę tapti gydytoju, tačiau galiausiai, devintoje klasėje, jis buvo išmestas iš „De Witt Clinton“ vidurinės mokyklos.

Su boksu W.Smithas buvo susipažinęs kur kas anksčiau - kuomet jis gyvenimo Detroite, kaimynystėje buvo apsistojęs ir sunkiasvorių čempionas Joe Louisas.

Būdamas vos 15-os metų W.Smithas jau norėjo debiutuoti mėgėjų ringe. Deja, tai padaryti W.Smithas galėjo tik sulaukęs aštuoniolikos, todėl jis pasiskolino sportininkų mėgėjų sąjungos kortelę iš kito boksininko, kurio vardas buvo Ray Robinsonas ir žengė į ringą. Daugiau savo tikruoju vardu - Walkeriu Smithu - boksininkas nebebuvo vadinamas visą savo karjerą. Pravardę „Sugar“ (liet. „Cukrus“) sugalvojo G.Gainfordas, kuris jaunąjį boksininką pavadino „saldžiu kaip cukrus“, o žurnalistai labai greitai prilipdė jam šią pravardę.

„Cukrinis Ray Robinsonas skamba labai gražiai“, - vėliau kalbėjo pats boksininkas. „Cukrinis Walkeris Smithas nebūtų buvęs toks gražus“.

Už bokso ribų R.Robinsonas nebuvo pats doriausias - jis buvo susijęs su gatvės gaujomis, o pirmą kartą vedė būdamas vos šešiolikos metų. Su žmona Ronnie jie susilaukė vieno vaiko, tačiau išsiskyrė, kuomet R.Robinsonui buvo 19-a metų.

Jaunas boksininkas kaip mat kilo reitinge. 1939 metais boksininkas laimėjo „Golden Gloves“ (liet. „Auskinių pirštinių“) lengvo svorio kategorijos čempiono titulą, o jau kitais metais, toje pačioje organizacijoje, iškovojo ir lengvo svorio kategorijos čempiono diržą bei galiausiai pasuko į profesionalų boksą.

Savo mėgėjo karjerą R.Robinsonas baigė iškovojęs 85 pergales (69 nokautai, iš kurių 40 - pirmame raunde) ir nepatyręs nei vieno pralaimėjimo.

Profesionalo karjera

Per karjerą, kuri truko 25-erius metus, R.Robinsonas iškovojo 175 pergales (110 nokautų) ir patyrė tik 19 pralaimėjimų.

Pirmą profesionalę kovą R.Robinsonas turėjo 1940-ų metų spalio 4-ą dieną, kurioje antrame raunde nokautavo Joe Echevarrią. Tais metais R.Robinsonas dar kovojo penkis kartus bei iškovojo visas penkias pergales, o net keturis kartus nokautavo savo varžovus. Kitais metais R.Robinsonas įveikė pasaulio čempioną Sammy Angottą, būsimą čempioną Marty Servo bei garsiojoje Niujorko „Madison Square Garden“ arenoje sutriuškindamas buvusį čempioną Fritzie Zivicą.

Kova tarp R.Robinsono ir S.Angottos nebuvo dėl čempiono titulo - S.Angotta nenorėjo rizikuoti savo titulu.

R.Robinsonas savo karjerą pradėjo iškovodamas 40 pergalių iš eilės ir buvo vadinamas „nenugalimuoju čempionu“, tačiau pats boksininkas čempiono titulo dar neturėjo.

Pirmąjį pralaimėjimą R.Robinsonas patyrė revanšinėje kovoje su Jake'u LaMotta, kurį jau buvo įveikęs teisėjų sprendimu.

1943-ių metų vasario 27-ą dieną R.Robinsonas buvo įtrauktas į Jungtinių Valstijų armiją, kurioje jis ir vėl tapo Walkeriu Smithu ir privalėjo atlikti 15-os mėnesių privalomają tarnybą.

Iki 1946-ų metų R.Robinsonas buvo iškovojęs 73 pergales bei patyręs vieną pralaimėjimą ir vieną kartą kovą baigęs lygiosiomis.

Tuo metu boksą kontroliavo mafija, o R.Robinsonas atsisakęs su ja bendradarbiauti, neturėjo galimybės kovoti dėl čempionų titulo.

Vis gi 1946-ų metų gruodžio 20-ą dieną jis pagaliau sulaukė progos iškovoti titulą ir po penkiolikos raundų kovos jis antrą kartą karjeroje įveikė Tommy Bellą.

Po šios kovos R.Robinsonas turėjo dar keturias ne titulines kovas, o pirmą kartą savo čempiono diržą gynė prieš Jimmy Doyle'ą.

Dar prieš kovą R.Robinsonas susapnavo, kad jis nužudys J.Doyle'ą, todėl kurį laiką jis labai vengė šios kovos. Vis gi kunigas ir ministras jį įtikino kovoti. Deja, tačiau R.Robinsono sapnas - išsipildė. 1947-ų metų birželio 25-ą dieną R.Robinsonas visiškai dominavo prieš J.Doyle'ą bei aštuntame raunde nokautavo savo varžovą. Be sąmonės likęs J.Doyle'as tą pačią naktį mirė ligoninėje.

Po šios kovos R.Robinsonas sulaukė baudžiamosios atsakomybės Klivlende - jis buvo kaltinamas žmogžudyste. Vėliau įtarimai buvo panaikinti, o pats R.Robinsonas dovanojo J.Doylo mamai keturių ateinančių kovų piniginius prizus, kad ji galėtų įsigyti naujus namus.

„The St. Valentine's Day Massacre“ kova

1951-ais metais įvyko garsioji, „The St. Valentine's Day Massacre“ pavadinimu žinoma kova tarp R.Robinsono ir J.LaMotta. Tai buvo jau šeštasis šių boksininkų susirėmimas. Iki šios kovos R.Robinsonas buvo laimėjęs keturias iš penkių tarpusavio kovų, o vienintelis pralaimėjas J.LaMottai buvo patirtas 1943-iais metais, kuomet nutrūko 40-ies iš eilės R.Robinsono pergalių serija.

„Aš kovojau su Sugar Ray taip dažnai, kad vos netapau diabetiku“, - dažnai juokaudavo dabar jau 95-erių metų sulaukęs J.LaMotta.

Tai buvo ne tik kova tarp amžinų varžovų, tačiau ant kortos buvo pastatytas ir vidutinio svorio kategorijos čempiono titulas, kurį J.LaMotta 1049-ų metų birželio mėnesį buvo iškovojęs įveikdamas prancūzą Marcelį Cerdaną.

J.LaMotta taip pat buvo vienintelis boksininkas, kuriam buvo pavykę įveikti R.Robinsoną, tačiau tada dar kova vyko pusvidutinio svorio kategorijoje.

Garsiojoje kovoje R.Robinsonas varžovą įveikė tryliktame raunde ir tapo nenuginčijamu pasaulio vidutinio svorio kategorijos čempionu.

„Jeigu teisėjas būtų kovą tęsias dar bent 30 sekundžių, Sugar Ray būtų pats nukritęs dėl gausybės į mane atliktų smūgių“, - juokavo J.LaMotta.

R.Robinsono strategija šioje kovoje buvo paprasta - jis norėjo nuvarginti čempioną, o tuomet jį pribaigti. Tuo metu 25-erių metų R.Robinsonas po aštuonių raundų atsilikinėjo. Dvikovos kontrolę į savo rankas R.Robinsonas perėmė vienuoliktame raunde, kuriame 28-erių metų J.LaMotta tiesiog gaudė varžovo smūgius.

R.Robinsonas savo darbą pratęsė ir dvyliktame raunde, kuriame itin stipriai kentėjo J.LaMotta šonkauliai. Pats J.LaMotta nebegalėjo nieko pasiūlyti ir tiesiog gynėsi.

J.LaMotta buvo kietas vyrukas, todėl prieš tryliktą raundą tiesiog perspėjo R.Robinsoną: „Tu tiesiog negali manęs paguldyti“.

Ir J.LaMotta vis dar buvo ant kojų, kuomet tryliktame raunde teisėjai sustabdė kovą ir paskelbė apie R.Robinsono pergalę.

Ši kova neveltui gavo „The St. Valentine's Day Massacre“ pavadinimą - taip vadinasi garsaus gangsterio Al Kaponės sušaudymas 1929-ais metais. R.Robinsonas taip dvikovos pabaigoje plakė J.LaMotta, kad buvo panašu į paprasčiausią sušaudymą.

Rekordai, idealas ir juodaodžių teisės

1958-ais metais jis tapo pirmuoju boksininku, kuris net penkis kartus iškovojo tos pačios svorio kategorijos čempiono titulą.

R.Robinsonas buvo vadinamas geriausiu „pound-for-pound“ boksininku. Šis titulas duodamas boksininkams, neatsižvelgiant į svorio kategorijas.

Amžino poilsio išėjęs legendinis boksininkas Muhammadas Ali mėgdavo R.Robinsoną vadinti „karaliumi, vadovu ir idealu“.

Būtent R.Robinsonas ir įkvėpė Muhammadą Ali, kuris 1964-ais metais įveikė Sonny Listoną. R.Robinsonas taip pat nenorėdamas prisidėjo ir prie dar vieno Muhammado Ali bruožo. Kuomet Muhammadas Ali buvo mažas, jis paprašė savo idealo R.Robinsono parašo, tačiau šis tiesiog atsakė „neturintis laiko“. Muhammadas Ali niekada neužmiršo šių žodžių ir kaip jie jį įskaudino, todėl visada pasirašydavo savo gerbėjams.

1984-ais metais žurnalas „The Ring“ „geriausių visų laikų boksininkų šimtuke“ pirmoje vietoje įvardino Cukrinį Roy Robinsoną.

Sugar Ray Robinsonas | Organizatorių nuotr.

Iš bokso R.Robinsonas pasitraukė 1965-ais metais, o jau po dviejų metų jis buvo įtrauktas į Bokso šlovės muziejų.

Per savo karjerą R.Robinsonas buvo uždirbęs apie 4 milijonus JAV dolerių, tačiau dėl savo dosnumo jis tų pinigų labai greitai nebeturėjo. Po bokso R.Robinsonas pasuko į šou verslą bei susigrąžino savo prarastus pinigus per aktorystę bei dainavimą.

R.Robinsonas per karjerą yra iškovojęs 173 pergales (108 nokautai), patyręs 19 pralaimėjimų (1 nokautas) bei 6 kovas baigęs lygiosiomis.

R.Robinsonas taip pat nuolatos kovojo dėl juodaodžių teisių. Kartą jis atsisakė kovoti parodomojoje kovoje Misisipėje, kuomet juodaodžiams kareiviams nebuvo leista kartu stebėti kovos su baltaodžiais kariais. Nenorėdami praleisti vieno iš geriausių pasaulio kovotojų pasirodymo, vadai nedelsdami paskambino į Vašingtoną, kuriame gavo patvirtinimą, kad kovą gali stebėti visi kariai kartu.

R.Robinsonas, kuris kentė nuo Alzheimerio ir diabeto, mirė 1989-ų metų balandžio 12-ą dieną būdamas 67-erių metų. R.Robinsonas įkvėpė daugelį kovotojų, kurie vėliau, pagerbdami boksininką, prie savo vardo prisidėdavo „Sugar“ slapyvardį - pavyzdžiui „Sugar“ Ray Leonardas, „Sugar“ Shane Mosley ar „Sugar“ Rashadas Evansas.