Bėgimas – ir nuo vėžio, ir nuo nutukimo

Per pastaruosius kelis dešimtmečius bėgimas labai išpopuliarėjo. Reguliariai bėgiojantys teigia, kad bėgimas ugdo ištvermę, grūdina valią, teigiamai veikia sveikatą, atitraukia nuo žalingų įpročių, didina darbingumą ir padeda sėkmingai kovoti su papildomais kilogramais. Užkietėję bėgimo aistruoliai netgi teigia, kad bėgimas – tai geriausias vaistas, kuris nuteikia optimistiškai ir gydo dvasines problemas. O kaip yra iš tiesų?

Bėgimo įtaka žmogaus sveikatai

Apie judėjimo naudą buvo žinoma jau Antikos laikais, tačiau bėgimas, kaip sveikatos stiprinimo ir gerinimo priemonė, buvo pradėtas propaguoti tik prieš 30 metų. Mažas fizinis aktyvumas turi įtakos žmogaus nervinei sistemai – prastėja klausos, regos ir kitų analizatorių jautrumas, lėtėja mąstymo procesai ir krenta bendras organizmo tonusas.  Medikai pastebėjo, kad žmonės, sergantys hipokineze, liaudiškai tariant, fiziniu sustingimu, pradėję bėgioti tampa mažiau irzlūs, atsparesni įvairioms infekcinėms ligoms, geba geriau susikoncentruoti ir susikaupti. Be to, mokslininkai nustatė, kas ilgas lėtas bėgimas sustiprina širdies ir kraujagyslių sistemas, o reguliariai bėgiojantys žmonės yra mažiau linkę į depresinius susirgimus. 

Anot Vokietijos mokslininko E. Van Akeno, ilgų nuotolių bėgimas ne tik atitolina senėjimo procesus, mažina nutukimo ar širdies infarkto riziką, bet ir yra prevencinė prie priemonė nuo vežinių susirgimų.  Mokslininko teorija pagrįsta vėžinių ląstelių medžiagų apykaitos tyrimu. Šiai nuomonei pritarė ir Nobelio premijos laureatas profesorius O. Varburgas, kuris nustatė, kad sveikose organizmo ląstelėse, vykstant medžiagų apykaitai, greičiau sudega kraujyje esantis cukrus, tačiau, kad šis procesas vyktų sklandžiai ir efektyviai, būtinas oras, o tiksliau deguonis, kuris patenka per plaučius, o vėliau būna išnešiojamas po visą organizmą. Kaip tai susiję su bėgimu? Bėgimas intensyviai lavina kūno raumenis, o kuo raumenys labiau išlavinti, tuo daugiau deguonies patenka į organizmą. Jei kuri nors viena iš organizme esančių ląstelių negauna pakankamai deguonies, joje prasideda „rūgimo“ procesas, galintis pasibaigti vėžiniais susirgimais. 

A. Lidjardas, Naujosios Zelandijos bėgikų rinktinės treneris, teigia, kas pusvalandis greito bėgimo prilygsta dviems valandoms bet kokių kitų pratimų, skirtų plaučių efektyvumui bei širdies tonusui padidinti. Taigi, visi, kurie siekia sustiprinti širdies darbą, turi ją reguliariai treniruoti. O tai geriausiai padeda padaryti ilgas lėtas bėgimas tolygiu tempu.  Be to, bėgimas svarbus ir aterosklerozės profilaktikai ir vainikinių arterijų būklei. Reguliariai bėgiojant, sumažėja hipertenzija, riebalinis sluoksnis, palaipsniui didėja raumenų masė. 

Bėgimas kovoja su papildomais kilogramais

Norint sulieknėti ir numesti svorio, būtina sureguliuoti mitybą bei reguliariai judėti. Mokslininkai nustatė, kad bėgimas yra vienas efektyviausių viršsvorio ir nutukimo priešų. Reguliarus lėtas bėgiojimas skatina medžiagų apykaitą, aprūpina ląsteles deguonimi, tirpdo riebalus ir pašalina šlakus.  Suderinus mitybą su bėgimu, galima normalizuoti kūno svorį ir jį palaikyti. Tiesa, medikai ir profesionalūs treneriai įspėja, kad negalima pulti į kraštutinumus – badauti ir pradėti intensyviai bėgioti, jei pastaruosius metus žmogus mėgavosi pasyviu poilsiu. Tokios permainos sukelia stresą organizmui, kuris pajutęs, kad gauna mažiau maisto, pradeda kaupti riebalines atsargas „juodai dienai“. Nusprendus pradėti bėgioti, svarbu savo mitybą praturtinti baltymais, kuri yra statybinė raumenų medžiaga.

Visuomenėje paplitęs mitas, kad bėgimas netinka tiems žmonėms, kurie turi didelį viršsvorį, nes, bėgant su dideliu kilogramų „bagažu“, sąnariai patiria didelį krūvį ir greičiau dėvisi. Netiesa! Bėgioti gali visi, tačiau yra kelios rekomendacijos, kaip tai daryti taisyklingai: jei žmogus turi didelį viršsvorį, skundžiasi širdies ligomis ar aukštu spaudimu, greitas ar ilgas bėgimas gali tik dar labiau pabloginti savijautą, tokiems žmonėms specialistai rekomenduoja pradėti nuo greito ėjimo ir tik palaipsniui didinti jo intensyvumą bei distancijas. Tuo tarpu, jei žmogus nesiskundžia širdies problemomis, jam naudinga bėgioti smėlingu, minkštu paviršiumi, kalvomis ir pan. Tuomet kvėpavimo sistema ir širdis patiria didesnį krūvį, efektyviau dirba raumenys, didėja organizmo ištvermė ir greitėja medžiagų apykaita, todėl papildomi kilogramai greičiau tirpsta. Tiesa, po 2-3 mėnesių kūno masė pradeda lėčiau mažėti, nes organizmas, pašalinęs nereikalingas medžiagas, pradeda auginti raumenis, o tai – ilgas ir sudėtingas procesas. Tad vertėtų apsiginkluoti kantrybe ir toliau sveikai maitintis ir bėgioti. 

Bėgimas ir traumos

Bėgiojant, kaip ir užsiiminėjant  bet kokia kita sporto šaka, galima patirti traumų. Achilo sausgyslės patempimas, antkaulio uždegimas, sausgyslės plyšimas, raumenų patempimas, įtrūkimas, plyšimas – tai pačios dažniausios traumos, su kuriomis tenka susidurti ne vienam bėgikui. Paprastai šias traumas lemia du faktoriai: per  didelis krūvis ir netinkami sportiniai bateliai. 

Bėgimui skirta avalynė pasižymi lengvumu, minkštumu ir pakankamai didele amortizacija, kuri sumažina sąnariams tenkantį krūvį. Kaip išsirinkti sportinius batelius, juk jų tiek daug, vien didžiausia elektroninė parduotuvė Lietuvoje Pigu.lt siūlo daugiau nei 400 skirtingų sportinių batelių porų. Koks gamintojas yra geriausias?  Tokie ir panašūs klausimai iškyla ne vienam pradedančiajam bėgikui. Deja, vieno teisingo atsakymo į šiuos klausimus nėra. Svarbu atminti, kad nėra gerų ar blogų sportinių batelių modelių – yra tinkantys, mažiau tinkantys arba netinkantys. Asmeninis komforto jausmas – pagrindinis kriterijus, renkantis sportinę avalynę.